Saugoti sieną su Kaliningradu nuo šios savaitės pasieniečiams padeda 100 karių. Pareigūnai sako – situacija pasienyje šiuo metu rami. Viena iš priežasčių pasitelkti karius – galimos Rusijos mobilizacijos rizika, dėl kurios į Lietuvą gali bandyti bėgti Rusijos piliečiai. Vidaus reikalų ministras sako, kad reikėtų ir labiau kontroliuoti tranzitu per Lietuvą vykstančius Rusijos piliečius. Taip pat – labiau kontroliuoti ministras, teigia, reikėtų ir atvykstančius migrantus. Dėl to bus peržiūrima migracijos politika.
„Savaitėje“ – pokalbis su vidaus reikalų ministru Martynu Katelynu.
– Ministre, šią savaitę pranešta, kad pasienio su Kaliningradu apsaugai pasitelkiama kariuomenė ir jūs ne kartą sakėte, kad visa tai yra prevencija ir grėsmės lygis yra nepadidėjęs. Bet vis dėlto kas pasikeitė, kad reikėjo tokio žingsnio?
– Na, tai mes vertiname tą turimų faktų visumą apie tai, kad Rusija po taip vadinamųjų prezidento rinkimų, įvykusių mėnesio pabaigoje, iš esmės imsis mobilizacijos. Matome, kad tas mobilizacijos mastas gali būti nemažas. Tai vertiname tą faktą, kad dalis mobilizuojamų gali būti Kaliningrade, gali būti kiti atvežti į poligonus treniruotis. Tikrai suprantame tą grėsmę, jog yra galimybė, jog mobilizuotieji gali bandyti prašyti prieglobsčio, bandyti nelegaliai patekti į Lietuvą bėgdami nuo mobilizacijos. Tai ta priemonė yra reikalinga tam, kad sustiprintume tą sienos apsaugą ir tuo pačiu, vertinant ir tą faktą, kas vyko šią savaitę Latvijoje dėl migrantų išpuolio, kuomet pasirodė kaukėti – ar migrantų gabentojai, ar galbūt tai buvo Baltarusijos specialiosios tarnybos, mes to nežinome, tai tas pavojus pasienyje yra padidėjęs dėl hibridinių grėsmių ir instrumentalizuotos migracijos. Tai visa ta faktų visuma ir privedė prie to, kad kreipiausi į krašto apsaugos ministrą dėl karių pasitelkimo dėl patruliavimo pasienyje.
– Kalbant apie mobilizaciją, ar labiau svarstoma, kad tai galėtų būti kažkokie pavieniai incidentai, kai po vieną žmogų bando kažkaip pereiti, ar vėlgi kažkokios hibridinės atakos?
– Čia įvairių scenarijų gali būti. Mes visiems jiems ruošiamės. Iš tiesų gali būti ir pavieniai bandymai patekti į Lietuvą ir prašyti prieglobsčio. Gali būti ir keli asmenys. Nesinorėtų tikrai sulaukti didelio masto kažkokio bandymo patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl tie prevenciniai veiksmai ir vykdomi tam, kad užtikrintume mūsų valstybės saugumą.

– Bet ar šiuo metu galbūt pareigūnai pranešė, kad ar yra jau kažkokių neįprastų veiksmų pasienyje?
– Šiuo metu ne, situacija yra rami, todėl ir vadinu šitą, sakykim, prašymą krašto apsaugos ministrui prevenciniu dalyku.
– Grįžtant prie incidento Latvijoje – ar galima sakyti, kad tai yra kažkoks naujas eskalacijos etapas, kurio dar nebuvo?
– Vertinant visą faktų visumą nuo 2021 metų migracijos krizės, kuomet matėme tūkstančius žmonių, kurie veržėsi į Lietuvą, kuomet dar neturėjome fizinio barjero, stebėjimo sistemos, tai iš tiesų per tą penkerių metų laikotarpį buvo šiek tiek aprimusi instrumentalizuota migracija. Šiais metais Latvija susidūrė su labai stipriu instrumentalizavimu ir migrantų kiekiais. Dėl to mes turėjome antrines migracijos pasekmes. Su tuo jau gana sėkmingai tvarkomės. Tikrai skaičiai sumažėja dešimteriopai, bet tie visi įvykiai, na, ir šią savaitę įvykis dėl keturiasdešimt kelių migrantų, kurie buvo atgrasyti mūsų pasienyje... Tas įvykis Latvijoje rodo, kad migrantai prieš šaltąjį laikotarpį, kuomet įprastai nurimsta šiek tiek tie bandymai kirsti sieną dėl klimatinių sąlygų, nes ten tikrai tie migrantai nenori miške ilgą laiką praleisti, kuomet yra minusinė temperatūra, tai visada būna tas paūmėjimas, kuomet yra bandoma patekti į Europos Sąjungos teritoriją ir iš tiesų, kuomet tai yra tiesiog migrantų bandymas patekti, mes su tuo esame susidūrę ir mes žinome, kaip tvarkytis. Tas incidentas Latvijoje rodo ką – kad yra jau nebijoma ir grasinti tiek pasieniečiams, tiek jiems talkinantiems kariuomenės pareigūnams. Iš tiesų rodo, kad mes turime ruoštis įvairiausio lygmens eskalacijoms, nes režimas, kuris naudojasi migrantais ir bando spausti taip Baltijos valstybes, Lenkiją siekti savo politinių tikslų įgyvendinimo, na, jie gali sugalvoti įvairiausių priemonių, ką ir pamatėme šiemet Lietuvoje su tuneliais. Tai yra visiškai naujas metodas.

Kaip aš sakau – neturėjome fizinio barjero, tai tiesiog buvo bandymai kirsti mūsų sieną tiesiog kojomis. Pastatėme fizinį barjerą, buvo bandoma jį perlipti. Na, pakovojome ir su tuo, atremdami tuos bandymus kirsti sieną nelegaliai. Tada liko vienintelis būdas – kastis iš apačios. Su tuo irgi kovojame. Tuos tunelius užkardome. Tai visuomet, jeigu yra kažkokios kontrpriemonės, yra noras toliau vykdyti tuos bandymus kirsti sieną nelegaliai, bus galvojami nauji metodai. Tam ruošiamės. Žiūrime, ką galime priešpastatyti prieš tuos bandymus. Ir tikiu, kad esame pasiruošę.

– Neteisėtų migrantų Lietuvoje pastaruoju metu yra sumažėję, bet taip pat pastaruoju metu jūs daug kalbate apie tai, kad Lietuvoje apskritai reikia migracijos politikos pokyčio. Ir jūs vis sakėte tai turėdamas omeny, kad ta politika būtų griežtinama. Gal jau dabar galite labiau pasakyti, ką ketinama daryti?
– Tai ta politika dėl legalios ir nelegalios migracijos anksčiau labai buvo išskirta. Pagrinde buvo akcentuojama nelegali migracija, visoje Europoje tas buvo. Dabar dalyvaujant ir pokalbiuose su Europos Sąjungos šalių narių vidaus reikalų ministrais, kalbant apie migraciją, jau yra pabrėžiama ir legali migracija, kaip galima ją riboti, kokie metodai gali būti dėl nelegalių migrantų grąžinimo, dėl migrantų, kuriems yra priimtas sprendimas, kurie turėjo statusą būti Europos Sąjungoje, bet jis buvo panaikintas ir jie turi būti grąžinami į kilmės šalis. Jau yra kalbama griežčiau, kad tie grąžinimai turi būti spartinami.
O kalbant apie Lietuvą dėl legalios migracijos, iš principo, ką mes pamatėme per pastaruosius ketverius metų, kad, na, migrantų kiekis sparčiai išaugo būtent dėl tos kvotinės migracijos, kuomet į mūsų šalį iš įvairių šalių atvažiuoja žmonės dirbti. Bet tai sukelia įtampų ir socialinių, sakykim, ir ekonominių, nes mes negalime statyti mūsų valstybės ekonomikos ir raidos ant to, kad verslas uždirbinės pelnus tiktais iš pigios darbo jėgos. Tokiu būdu mes ir eliminuojame savo piliečius iš darbo rinkos ir tokiu būdu kaštus perkeliame valstybei. Kadangi matome, jog integracija ir kiti dalykai turi atitekti valstybės priežiūrai, o verslas pasiima tiktais naudą.
Tai aš manau, kad tie ribojimai – jie turi būti pamatuoti, nes tikrai trumpuoju laikotarpiu mums reikia tos pigios darbo jėgos ten, kur mes tikrai neturime savų piliečių. Bet iš principo ta kvotinė sistema neveikia, jau esu gavęs duomenis, tiesiog niekada niekas tokių duomenų neprašė apie migrantus, kurie atvyksta pagal kvotas, ar jie iš tiesų visi dirba, jeigu nedirba ir jiems laikinas leidimas gyventi panaikinamas – ar jie išvyksta. Taip, mes turime problemų, kur mes nežinome, ar tikrai tie migrantai išvyksta. Tai aš sakau, kad ta sistema neveikia. Siūliau premjerui naują sistemą. Premjeras pavedė atnaujinti Migracijos komisijos veiklą ir tos komisijos rėmuose tikimės pasiūlyti modelį, kuris pakeistų dabartinį. Aš taip tikiuosi, kadangi man pavesta koordinuoti tos komisijos darbą. Tą modelį pristatysiu ir atnaujintai komisijos sudėčiai, kuomet susirinksime artimiausiu metu.

– Bet Jūs kalbate apie daugiausiai, galima sakyti, beveik vien apie kvotas, bet pagal kvotą šiemet atvyko apie 25 tūkstančius užsieniečių.
– Taip.
– Tačiau vis dėlto, kai kalbama apie kažkokias problemas, dažnai yra kalbama apie pavėžėjus, apie kurjerius, kurie dažnai atvyksta net ne pagal tą kvotą, o kitais keliais.
– Taip.
– Ar kalbant apie naują migracijos politiką būtų kalbama plačiau? Jeigu taip, apie ką – ar tik apie kvotas?
– Taip, būtų kalbama plačiau, nes iš tiesų, ką mes matome, kad yra nemažas kiekis, pagal turimą statistiką žmonių, kurie atvyksta studijų pagrindu, bet tuo pačiu naudojasi galimybe dirbti pagal individualią veiklą.
Jie iš tiesų, na, studijų pagrindas tiktais prielaida yra, kad jie atvyktų į Lietuvą, jie iš tiesų dirba daug daugiau. Aukštosios mokyklos jų net fiziškai nemato, ir ta kontrolė yra nepakankama. Ir aš manau, kad tas kelias turi baigtis, kuomet kai kurios aukštosios mokyklos iš to uždirba, bet Lietuvoje tas vaizdas ir kuriasi, kad tų migrantų yra daugiau, negu iš tiesų deklaruojama.
Ir kuomet sudedi visus tuos skaičius, ne tik kvotinius, bet ir studijų pagrindą, ir kitus pagrindus, kuriais yra migrantai Lietuvoje, ir gaunam tuos kelis šimtus tūkstančių, kurie ir kelia klausimų mūsų visuomenei.

– Tai ir studijų pagrindu, ko gero, siūlysite, kad būtų griežčiau kontroliuojama?
– Aš manau, kad tai turi būti, na, studijų pagrindu atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai ir turi atvykti studijuoti, o ne dirbti ir tiesiog studijas naudoti kaip priežastį atvykimui, o iš tiesų tai yra tik priežastis, o ne principas, kuriuo jie čia būna.
– Tai neleisite jiems, pavyzdžiui, užsiimti individualia veikla?
– Tai čia yra vienas iš variantų, nes matome, kad jeigu mes leidžiame dvidešimt valandų užsiimti, tai jie užsiiminėja ir keturiasdešimt, ir šešiasdešimt, ir panašiai. Ir nėra tos kontrolės, kas patikrintų, kiek yra užsiiminėjama ta veikla, ar tikrai yra tos paskaitos lankomos, ar yra laikomi egzaminai, ar tiesiog iš tiesų studijų programos yra vien užpildytos migrantais, kurie paskaitose nepasirodo.
– Ačiū jums.
– Ačiū.









