Aukščiausiems šalies politikams sutarus dėl branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje draudžiančios nuostatos išbraukimo iš Konstitucijos, penktadienį buvo registruotas tai numatantis įstatymo projektas.
Iniciatyvą pasirašė pusšimtis parlamentarų.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Dėl šio klausimo ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda buvo surengęs susitikimą su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, parlamento frakcijų seniūnais. Po jo pranešta, kad aukščiausi šalies politikai sutarė, jog nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, reikia išbraukti iš pagrindinio šalies įstatymo.
Toks poreikis argumentuojamas pakitusia geopolitine aplinka. Anot prezidento, Lietuva liko praktiškai vienintelė valstybė NATO aljanse, kuri pati yra nusistačiusi draudimą dėl tokio ginklo dislokavimo savo teritorijoje.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį teigė, kad Lietuva neplanuoja, jog šalies teritorijoje branduolinis ginklas būtų dislokuotas taikos sąlygomis.
Anot valdančiųjų, šalis, net ir pakeitus Konstituciją, toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir kitų konvencijų, kurias šalis yra pasirašiusi.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.
