Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad ginkluotės įsigijimo procedūros yra per lėtos, todėl svarstoma koreguoti ir įstatymus.
„Norisi turėti greitesnes pirkimų procedūras, kurios tikrai šiandien manęs, kaip ministro, asmeniškai netenkina“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė socialdemokratas.
Anot jo, pokyčių reikia stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad būtų kuo mažiau „to tokio tuščio derinimo kai kuriais atvejais“.
„Turbūt reikės ir kažkokių įstatymų pokyčių, su kuriais mes dirbame“, – teigė ministras.
Kita vertus, jis teigė, kad kai kuriuos klausimus jau pavyko išspręsti.
Kaip pavyzdį jis įvardijo prieš kelias dienas Seimo priimtą sprendimą padidinti ginkluotės pirkimo sutarčių ribą, nuo kurios būtų sprendžiama, ar vykdant įsigijimą taikyti pramoninį bendradarbiavimą.
Pagal naują tvarką, dėl pramoninio bendradarbiavimo būtų sprendžiama vykdant pirkimus, kurių vertė yra didesnė nei 20 mln. eurų. Dabar ši riba siekia 5 mln. eurų.
Pokyčių iniciatoriai teigia, kad ribos pakėlimas leidžia susiaurinti pramoninio bendradarbiavimo taikymą iki strategiškai reikšmingų projektų, kuriuose tai gali sukurti realią ilgalaikę pridėtinę vertę šalies gynybos ir saugumo pramonei.
Dėl tokios ribos ūgtelėjimo nebereikėtų kiekvieną kartą, kai sutarties vertė viršija 5 mln. eurų, aiškintis, ar verta taikyti pramoninį bendradarbiavimą – dėl to trumpės pigesnės ginkluotės įsigijimo procedūros.
Pramoninis bendradarbiavimas įsigyjant ginkluotę – tai susitarimai, pagal kuriuos gynybos įrangos tiekėjas į pirkimą įtraukia vietos pramonę, pavyzdžiui, perduoda dalį gamybos, technologijų ar techninės priežiūros darbų.
Kaunas apie perimančiųjų dronų prototipus: pirmiau turime apmokyti savo karius, tada įsigysime daugiau
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas teigia, kad vasarą ar rudenį atkeliausiantys perimančiųjų dronų prototipai pirmiausia bus išbandyti, o didesni kiekiai bus užsakomi po to.
„Mums tai yra prototipas ir kariuomenei tai yra prototipas, nes mes nenaudojame tokios ginkluotės. Mums reikia apmokyti savo karius ta ginkluote naudotis. Kaip pavyzdys – „Merops“ interceptorius (perimantysis dronas – LRT). Mes visi žinome, kad jis veikia, aš pats mačiau, kaip jis veikia, savo akimis stebėjau, kaip jis numuša „Shahed“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas.
„Bet mūsų kariai jais nėra naudojęsi. Vadinasi, turime įsigyti bandomąją partiją, apmokyti savo karius ir tada planavimo dokumentuose atsiras didesnių kiekių įsigijimas“, – tęsė jis.
Ministras pridūrė, kad greta to stiprinami ir detekciniai gebėjimai.
„Kaip esu minėjęs anksčiau, radarai, kurie yra jau Lietuvoje, diegiami Lietuvos kariuomenės inžinerinio bataliono pajėgumais, kad galėtume greičiau juos dislokuoti reikiamose vietose“, – pabrėžė R. Kaunas.
Kaip skelbta, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pranešė, kad vasaros pabaigoje arba rudenį Lietuva turėtų gauti dronams perimti skirtus bandomuosius perimančiųjų dronų prototipus.
Tiesa, jis pabrėžė ir tai, kad jeigu į šalies oro erdvę įskristų dar vienas bepilotis orlaivis, šios priemonės būtų panaudotos.
Keliose apskrityse skelbtas oro pavojus
ELTA primena, kad pastarąjį kartą, gegužės 21 d., Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Dieną anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas ir Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremalioji situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.
Kaunas atmeta V. Sinkevičiaus kritiką dėl komunikacijos stygiaus: viešiname tiek, kiek galime
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas atmeta koalicijos partnerių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinojo pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus kritiką dėl komunikacijos stygiaus, informuojant visuomenę apie gynybai skiriamų lėšų naudojimą. Politiko teigimu, ministerija viešina tiek informacijos, kiek gali atskleisti.
„Leisiu sau pajuokauti, kad man irgi trūksta komunikacijos, ką Europos Parlamento nariai veikia. Tos informacijos tarsi kai kada negauname, bet tai nereiškia, kad jie nieko neveikia. Šiandien komunikacijos yra tikrai daug. Tiek Krašto apsaugos ministerijos puslapyje yra teikiama (informacija – ELTA), tiek įvairios žiniasklaidos priemonės reguliariai klausia, kaip mūsų projektai, kokios stadijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas.
„Tiek, kiek galima viešinti, – mes tą darome. Be abejo, mes negalime viešinti amunicijos kiekio, datų labai aiškių. Tą irgi reikėtų suprasti, kad mes šnekame apie ginkluotę, valstybės saugumą ir gynybinius pajėgumus, tad informacijos kiekis turi būti subalansuotas“, – akcentavo jis.
Be to, politikas užsiminė, kad šią informaciją jis perduoda užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, tad jei būtų ėmęsis šių pareigų – V. Sinkevičius turėtų prieigą prie platesnių duomenų.
„Su dabartiniu užsienio reikalų ministru mes ta informacija tikrai dalinamės. Dar koalicinės dėlionės pradžioje Virginijui Sinkevičiui buvo siūloma prisiimti politinę atsakomybę ir tapti užsienio reikalų ministru. Galbūt tas bendravimas būtų kasdienis ir ta informacija būtų jam pateikiama platesnė“, – dėstė R. Kaunas.
V. Sinkevičius dar birželį LRT RADIJUI teigė, jog politikai ir Krašto apsaugos ministerija turėtų aktyviau informuoti visuomenę apie gynybai skiriamų lėšų naudojimą, įgyvendinamus saugumo projektus ir valstybės pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes.
„Reikėtų daugiau atskaitomybės prieš visuomenę, nes vis dėlto viešieji finansai reikalauja maksimalaus skaidrumo. Manau, reikėtų visuomenei pristatyti, kas yra daroma, kokie projektai, kokie terminai, tiek, kiek, aišku, leidžia galimybės“, – tąkart kalbėjo politikas.
Tiesa, Valstybės kontrolė skelbė, kad per 2023–2025 m. laikotarpį krašto apsaugos sistemos finansavimui išaugus 73 proc., dabartinė finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos.
Auditorių teigimu, nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
ELTA primena, kad šiemet gynybai valstybės biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
Ministras: dėl galimų Rusijos provokacijų prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos
Pasak laikinojo krašto apsaugos ministro R. Kauno, dėl galimų Rusijos provokacijų ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.
R. Kauno teigimu, dėl karo Ukrainoje, persikėlusio ir į Rusijos teritoriją, kurią pasiekia ukrainietiški dronai, stebima Kremliaus desperacija.
„Todėl prevenciškai sustipriname kritinės infrastruktūros apsaugą, ką esame jau padarę. Prevenciškai dėliojamės papildomus planus ir galimas reakcijas į įvairias provokacijas. Ir tos provokacijos gali būti hibridinės, kaip žalieji žmogeliukai, dronų įskridimai, kažkokie sabotažo aktai. Tai yra labai aiškiai vertinama, matoma, stebima ir užkardoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė jis.
Anot R. Kauno, pastarajame NATO gynybos ministrų susitikime buvo išreikštas mūsų susirūpinimas, kad tokia provokacija yra galima Baltijos regione ir Lenkijoje.
„Dalinamės žvalgybine informacija, keičiamės duomenimis. Ankaros sumito (NATO viršūnių susitikimas kitą savaitę – ELTA) metu tai bus irgi vienas iš klausimų, kad Rusija yra grėsmė Europai ir turime toliau stiprinti Europos pajėgumus gintis, turime sustiprinti oro gynybos sprendinius Rytų Europoje ir bendrai Europoje, turime suteikti daugiau lankstumo SACEUR (vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas – ELTA), kad galima būtų lanksčiau reaguoti dar iki 5-ojo NATO straipsnio paskelbimo“, – aiškino laikinasis krašto apsaugos ministras.
R. Kaunas pabrėžė, kad matoma, kaip keičiasi Rusijos retorika, kaip ji kaltina tiek Lietuvą, tiek kitas Baltijos šalis neva leidžiant Ukrainos dronams skristi per mūsų oro erdvę. Tai, kaip pakartojo, yra visiška netiesa.
„Tačiau Rusija tą savo naratyvą skleidžia. Neva reikia ginti rusakalbius, kurių didesnė koncentracija yra Estijoje ir Latvijoje, neva čia juos kažkas puola. Ta retorika visada buvo iš Rusijos pusės, ji agresyvi, ji tęstinė. Kai mes šiandien matome, kad Rusija tikrai nelaimi karo Ukrainoje, o vis daugiau Ukrainos dronų skrenda į tą pačią Maskvą, Rusijoje trūksta elementaraus benzino, kuro degalinėse, kai Vladimirui Putinui jau sunku paaiškinti, kodėl karas persikėlė į Rusiją, tai ir griūna mitai, kad Rusija geba laimėti Ukrainoje. Turbūt tada atsiranda tam tikras desperacijos momentas Kremliaus valdžioje ir mes tą desperaciją stebime“, – komentavo laikinasis krašto apsaugos ministras.
Sustiprino kritinių objektų apsaugą
Vidaus reikalų ministerija (VRM) birželio viduryje pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į tai, anot ministerijos, imtasi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.
„Neatmestina, kad, siekdama didinti įtampą regione, Rusija gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atidžiai stebime situaciją, stipriname mūsų pasirengimą ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugą“, – tąsyk sakė laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Buvo sustiprinta tokių objektų, kaip tiltai, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgai, apsauga.
Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.
Kaunas palaiko Konstitucijos pataisą dėl branduolinio ginklo: turime išnaudoti visus NATO pajėgumus
Laikinasis krašto apsaugos ministras R. Kaunas palaiko bręstančią iniciatyvą keisti Konstituciją, numatant galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Anot jo, šiuo metu galiojantis masinių ginklų draudimas neleidžia Lietuvai užtikrinti NATO suteikiamų gynybinių pajėgumų.
„Niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą Lietuvoje taikos metu, jokio branduolinio ginklo dislokavimo taikos metu Lietuvoje nebus. Tačiau mes esame NATO gynybinio Aljanso dalis, NATO turi branduolinius pajėgumus tiek atgrasymui, tiek gynybai“, – „Žinių radijui“ sakė R. Kaunas.
„Lietuva liko vienintelė beveik valstybė Rytų Europoje (...), kuri draudžia branduolinį ginklą, jo naudojimą atgrasymui krizės arba karo metu. Tai nesuteikia mums, kaip šaliai, kaip NATO Aljansui, galimybės panaudoti pilnus Aljanso teikiamus gynybinius pajėgumus“, – akcentavo jis.
Laikinasis ministras teigia palaikantis iniciatyvą keisti branduolinius ginklus draudžiančią Konstitucijos pataisą, nes, pasak jo, būtina išnaudoti visus NATO suteikiamus gynybinius pajėgumus.
„Todėl aš palaikau šio konstitucinio straipsnio pakeitimą, kad mes, kaip NATO Aljanso valstybė, galėtume užtikrinti visus NATO teikiamus pajėgumus savo teritorijos, savo piliečių, savo šalies saugumui garantuoti“, – sakė R. Kaunas.
„Mes turime aiškiai parodyti, kad karo ar krizės atveju Lietuva pasitelks visas galimas NATO galimybes ginti savo teritoriją ir savo žmones, savo piliečius. Todėl turime peržiūrėti savo įstatymus, peržiūrėti savo Konstituciją ir turime užtikrinti savo gebėjimus gintis visa apimtimi ir aiškiai pademonstruoti tai“, – pabrėžė laikinasis krašto apsaugos ministras.
Dėl branduolinio ginklo – svarstymai keisti Konstituciją
Kaip skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas dar gegužę pareiškė matantis tokią galimybę. Šiai diskusijai pritartų ir prezidentas Gitanas Nausėda, tada nurodė jo patarėjas Ramūnas Dilba.
Birželio pradžioje, tęsiantis diskusijoms dėl galimo Konstitucijos nuostatos, draudžiančios dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje, keitimo, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, jog Seime jau yra prasidėjęs potencialių balsų skaičiavimo etapas.
Savo ruožtu laikinoji premjerė Inga Ruginienė interviu LNK televizijai sakė, jog tai padaryti būtų galima „žemesnio lygio“ teisės aktu. Jos teigimu, tai leistų sprendimus priimti sparčiau.
„Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
