Atsižvelgdami į karą Ukrainoje ir didėjančias hibridines grėsmes Europoje, Lietuvos politikai siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojantį užsieniečių dalyvavimo savivaldybių rinkimuose modelį. Iniciatyva sulaukė prieštaringų vertinimų – nuo argumentų dėl nacionalinių interesų apsaugos iki nuogąstavimų, kad apribojimai pakenks integracijos politikai. „Aš prieštarauju tokiam sprendimui, nes tai yra teisių pažeidimas“, – sako jau daugiau nei 10 metų Palangoje gyvenantis baltarusis Olegas.
Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Darius Butvilavičius, komentuodamas iniciatyvą peržiūrėti užsieniečių dalyvavimo savivaldybių rinkimuose taisykles, pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, todėl bet kokie pakeitimai pareikalaus sudėtingos ir ilgos procedūros.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Atsižvelgdami į karą Ukrainoje ir didėjančias hibridines grėsmes Europoje, Lietuvos politikai siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojantį užsieniečių dalyvavimo savivaldybių rinkimuose modelį.
- Iniciatyva sulaukė prieštaringų vertinimų – nuo argumentų dėl nacionalinių interesų apsaugos iki nuogąstavimų, kad apribojimai pakenks integracijos politikai.
- Teisininkas D. Butvilavičius pabrėžia: galiojantys teisės aktai yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, todėl bet kokie pakeitimai pareikalaus sudėtingos ir ilgos procedūros.
- Daugiau nei 10 metų Palangoje gyvenantis Baltarusijos pilietis nesutinka su Lietuvoje svarstoma iniciatyva. Siūlomą sprendimą jis vertina kaip tiesioginį jau įgytų teisių pažeidimą.
- TS-LKD narė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė sako: dėl rinkimuose galinčių dalyvauti užsienio šalių piliečių skaičiaus augimo balsavimo taisyklių peržiūrėjimas tampa ne tik politiniu, bet ir strateginiu klausimu.
Galimybė balsuoti tik ES ir NATO šalių piliečiams?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD) atstovaujantys Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlo apriboti trečiųjų šalių piliečių teisę balsuoti savivaldybių rinkimuose.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
Pasak šios idėjos iniciatorių, Lietuva šiuo metu yra vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje ES nepriklausančių šalių piliečiai gali dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Jų nuomone, stiprėjant Rusijos įtakai, didėjant hibridinėms grėsmėms ir augant migracijai iš trečiųjų šalių, tokia praktika kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pabrėžiama, kad 14 Europos Sąjungos valstybių balsuoti savivaldybių rinkimuose leidžia tik ES šalių piliečiams. Siūlomame projekte numatytas „subalansuotas požiūris“: balsavimo teisė išlieka piliečiams, kurių šalys atitinka Lietuvos pasirinktą Europos ir transatlantinės integracijos kursą. Tai ES, NATO, Europos ekonominei erdvei (EEE) ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančios valstybės.
Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pakeitimų projektai jau užregistruoti ir bus svarstomi kovo mėnesį prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Baltarusis iš Palangos: „Esu stumiamas iš miesto gyvenimo“
Olegas (vardas pakeistas), daugiau nei 10 metų Palangoje gyvenantis Baltarusijos pilietis, nesutinka su Lietuvoje svarstoma iniciatyva apriboti trečiųjų šalių piliečių teisę balsuoti savivaldybių rinkimuose. Siūlomą sprendimą jis vertina kaip tiesioginį jau įgytų teisių pažeidimą.
„Esu prieš tokį sprendimą, nes tai yra teisių pažeidimas“, – sako jis. Pasak Olego, kalbama ne apie atsitiktinius žmones, o apie tuos, kurie seniai gyvena šalyje: „Tokią teisę turintys žmonės čia gyvena mažiausiai penkerius metus, yra integravęsi, išlaikę kalbos ir Konstitucijos egzaminus. Jų nėra daug, bet jie dalyvavo savivaldybės gyvenime, galėjo kažką paveikti, o dabar šios teisės netenka.“
Olegas nurodo, kad pats dalyvavo ankstesniuose savivaldybių rinkimuose – rinko vietos tarybos narius ir merą. „Praėjusiose rinkimuose balsavau, o dabar iš manęs norima šią teisę atimti“, – sako jis.
Pašnekovo nuomone, aptariama priemonė yra selektyvi ir pirmiausia paveikia Rusijos ir Baltarusijos piliečius. „Kodėl tuomet neatimti šios teisės iš visų, įskaitant Europos Sąjungos piliečius? Kodėl dėmesio centre yra būtent rusai ir baltarusiai?“ – klausia Olegas, tokį sprendimą vadinantis politiškai motyvuotu.
Baltarusis balsavimo teisę sieja su galimybe realiai dalyvauti miesto gyvenime. Jis pateikia Palangos pavyzdį, kur, jo teigimu, valdžia nesikeičia jau daugelį metų, o problemos lieka neišspręstos. „Man rūpi, kaip valomos gatvės, kaip dirba savivaldybė. Mūsų meras nesikeičia jau daugiau nei dešimt metų. Visi mato korupciją, bet bijo apie tai kalbėti“, – pasakoja jis.
Pašnekovo nuomone, atėmus rinkimų teisę, žmonės bus atskirti nuo vietos gyvenimo. „Jei ją atims, jausimės atstumti – nuo gyvenimo, nuo galimybės bent kažkaip daryti įtaką“, – sako Olegas.
Jis neatmeta galimybės ateityje pabandyti balotiruotis savivaldybių rinkimuose. „Iš principo, kodėl gi ne? Mieste gyvenantys ir aktyvią poziciją reiškiantys žmonės turėtų turėti galimybę būti išrinkti“, – sako baltarusis. Jo nuomone, lojalumo valstybei klausimas neturėtų būti automatiškai sprendžiamas draudimais.
Ukrainietė: „Šiuo metu svarbiausia yra bendras Europos saugumas“
Diskutuojant apie iniciatyvą apriboti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą savivaldybių rinkimuose Lietuvoje, ukrainiečių žurnalistė Marija Kutniakova prisipažįsta buvusi nustebinta šalyje veikiančios sistemos. Jos teigimu, Ukrainoje rinkimuose gali dalyvauti tik šalies piliečiai.
„Ukrainoje balsuoti bet kokiuose rinkimuose gali tik Ukrainos piliečiai. Todėl man buvo naujiena, kad, nebūdamas Lietuvos piliečiu, gali balsuoti“, – sako ji.
M. Kutniakova sako suprantanti Lietuvos modelio logiką, pagal kurią teisė dalyvauti vietos rinkimuose siejama su ilgalaikiu gyvenimu ir mokesčių mokėjimu. „Suprantu logiką – žmonės turi leidimus nuolat gyventi šalyje ir moka mokesčius vietos savivaldai“, – sako žurnalistė. Tačiau, jos teigimu, dabartinėmis sąlygomis šis klausimas negali būti sprendžiamas neatsižvelgiant į saugumo kontekstą.
Pašnekovės nuomone, didžioji dalis trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje yra kilę iš posovietinės erdvės. „Kiek suprantu, tai daugiausia Baltarusija, Ukraina ir galbūt Centrinės Azijos šalys“, – vardija M. Kutniakova. Pasak jos, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, Europoje kyla pavojus, kad per dalį tokių rinkėjų gali būti daroma įtaka.
„Turint omenyje dabartinę padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, šie žmonės gali tapti antieuropietiškų, antilietuviškų jėgų rinkėjais“, – sako ji.
Todėl žurnalistė teigia suprantanti iniciatyvos autorių motyvaciją. „Aš suprantu žmonių, siūlančių tokį sprendimą, logiką“, – sako M. Kutniakova ir priduria, kad šiuo metu „svarbiausia yra bendras Europos saugumas“.
Kalbėdama apie asmeninį galimų apribojimų poveikį, M. Kutniakova pabrėžia, kad dalyvavimas Lietuvos savivaldos rinkimuose jai iš esmės nėra svarbus. „Aš, kaip Ukrainos pilietė, net jei turėčiau leidimą nuolat gyventi šalyje, visiškai ramiai gyvenčiau nedalyvaudama rinkimuose Lietuvoje“, – sako ji.
Kartu žurnalistė pripažįsta, kad savivaldybių sprendimai tiesiogiai veikia ir užsieniečių gyvenimą. „Daug kas priklauso nuo žmonių, išrenkamų į vietos tarybas. Pavyzdžiui, Vilnius ukrainiečiams suteikia nemokamą transportą, prieigą prie tam tikrų paslaugų, o miesto infrastruktūros plėtra taip pat daro mums įtaką“, – aiškina ji. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, galimas draudimas jai netaptų asmenine trauma. „Jei Lietuvos piliečiai nuspręs, kad trečiųjų šalių piliečiai neturėtų balsuoti, aš į tai reaguosiu visiškai ramiai – tai niekaip neužgaus mano jausmų“, – sako M. Kutniakova.
Lygindama situaciją su Ukrainos praktika, ji pabrėžia, kad ten šis klausimas yra aiškiai išspręstas Konstitucijos lygiu. „Ukrainos Konstitucijoje įrašyta: rinkimuose gali dalyvauti tik Ukrainos piliečiai, sulaukę 18 metų. Ir viskas. Jokių kitų variantų“, – lygina pašnekovė.
Kokia tvarka galioja Lietuvoje ir kas yra siūloma?
Lietuvoje savivaldybių rinkimai skiriasi nuo prezidento ir parlamento rinkimų tuo, kad juose gali dalyvauti ne tik šalies piliečiai, bet ir užsieniečiai. Užsieniečiai turi teisę balsuoti ir netgi kandidatuoti į vietos savivaldos institucijas. Toks požiūris laikomas veiksminga integracijos priemone: dalyvavimas savivaldybių politikoje padeda užsieniečiams geriau suprasti savo miesto ar rajono problemas, bendrauti su vietos bendruomene ir jaustis labiau įtrauktiems į visuomeninį gyvenimą.
Teisę dalyvauti savivaldybių rinkimuose turi asmenys, sulaukę 18 metų (kandidatuoti galima sulaukus 20 metų). Lietuvoje vietos rinkimuose balsuoti gali Europos Sąjungos piliečiai, turintys teisę gyventi šalyje, taip pat užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Leidimas nuolat gyventi šalyje paprastai suteikiamas nepertraukiamai išgyvenus Lietuvoje ne mažiau kaip penkerius metus arba susituokus su Lietuvos piliečiu.
Pasak vienos iš projekto autorių, partijos TS-LKD narės D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, dėl rinkimuose galinčių dalyvauti užsienio šalių piliečių skaičiaus augimo balsavimo taisyklių peržiūrėjimas tampa ne tik politiniu, bet ir strateginiu klausimu.
Jos teigimu, naujosios taisyklės dėl dalyvavimo savivaldybių rinkimuose turės įtakos trečiųjų šalių piliečiams, t. y. tiems, kurių kilmės šalys nėra ES, EEE, NATO ar EBPO narės. Seimo narė patikslino, kad tokiu atveju rinkimų teisę prarastų apie 77 proc. Lietuvoje gyvenančių ir balsavimo teisę turinčių užsienio piliečių. Anot jos, tai nėra atsitiktinis sprendimas – jis susijęs su nacionalinio saugumo grėsmių įvertinimu. Valstybės saugumo departamento paskelbtame įvertinime pabrėžiama, kad Rusija, Baltarusija ir Kinija aktyviai naudoja savo diasporas, siekdamos kištis į Lietuvos ir kitų šalių demokratinius procesus.
„Departamento ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas migracijai iš Centrinės Azijos. Per kelerius metus atvykusiųjų iš šio regiono į Lietuvą skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų, – aiškina pašnekovė. – Tarp jų yra asmenų, kurie gali kelti grėsmę šalies ir ES saugumui.“
TS-LKD atstovės teigimu, 2023 m. savivaldybių rinkimuose balsavimo teisę turėjo daugiau nei 21 tūkst. užsienio piliečių – penkiais tūkstančiais daugiau nei prieš ketverius metus. Tačiau balsavo tik apie 4,3 tūkst., iš kurių pusė buvo Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
„2026 m. sausio mėnesio duomenimis, teisę balsuoti savivaldybių rinkimuose turi 24 545 Lietuvoje gyvenantys užsienio šalių piliečiai, – teigia ji. – Sunku prognozuoti, kiek jų iš tikrųjų dalyvaus kitais metais vyksiančiame balsavime. Tačiau aišku, kad nuolatinių gyventojų statusą gaunančių asmenų skaičius auga, o tai reiškia, kad didėja ir potenciali rinkėjų bazė. Galima tikėtis, kad kituose rinkimuose balsuos dar daugiau užsienio šalių piliečių“, – sako D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Pasak jos, teisės aktų pakeitimų projektas tapo atsakymu į iššūkius, išryškėjusius po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Kalbėdama apie tai, kiek ši iniciatyva atitinka Europos vietos savivaldos chartijos dvasią, Seimo narė pabrėžė, kad ES teisės aktai reikalauja suteikti ES piliečiams balsavimo teisę savivaldybių rinkimuose, bet neįpareigoja jos suteikti visiems užsieniečiams.
Ji teigė, kad Lietuva išsiskiria tarp Baltijos šalių tuo, kad balsuoti leidžia ne tik ES piliečiams, bet ir kitiems leidimą gyventi šalyje turintiems užsieniečiams. Pašnekovės teigimu, Estija 2025 m. pakeitė Konstituciją ir dabar balsavimo teisę suteikia tik ES piliečiams. Tuo metu Latvija, Lenkija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Čekija, Vokietija, Graikija ir Malta taip pat nesuteikia balsavimo teisės trečiųjų šalių piliečiams.
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, siūlomi Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pakeitimai pernelyg griežtai neriboja balsavimo teisės.
„Mes planuojame išsaugoti balsavimo teisę ne tik ES piliečiams, bet ir atvykėliams iš EEE, NATO bei EBPO priklausančių šalių. Tai yra nuosaikus apribojimas, palyginti su visišku balsavimo teisės atėmimu iš visų užsienio piliečių“, – sako ji.
Paklausta, ar dėl galimos diskriminacijos dėl pilietybės buvo konsultuotasi su žmogaus teisių ekspertais ar Konstituciniu Teismu, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė paaiškino, kad ES teisės aktai aiškiai gina ES piliečių teises, kurias Lietuva privalo užtikrinti. Ji pabrėžė, kad Lietuvos Konstitucija taip pat plačiai atveria galimybes užsienio piliečiams, turintiems leidimą gyventi šalyje, dalyvauti savivaldybių rinkimuose ir būti savivaldybių tarybų nariais.
„Todėl, keičiant Rinkimų kodeksą, būtina keisti ir Konstituciją. Atitinkami pasiūlymai, surinkus reikiamus 36 parašus, jau užregistruoti Seime, – patikslino ji. – Atsižvelgiant į ES reikalavimus, manoma, kad balsavimo teisė savivaldybių rinkimuose turi būti suteikiama tik ES piliečiams. Maždaug pusė ES šalių laikosi būtent tokio požiūrio, ir tai nelaikoma diskriminacija dėl pilietybės.“
Integracija – per kalbos mokymąsi
Paklausta, ar tokie apribojimai nesumažins užsieniečių motyvacijos integruotis, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžia, kad integracija pirmiausia vyksta per darbą ir kalbos mokymąsi.
„Lietuvoje dirba 174,5 tūkstančio užsienio šalių piliečių, kuriems sudaromos gyvenimo ir darbo sąlygos, – teigia ji. – Kalbinė integracija yra sudėtingesnė, tačiau nuo šių metų galioja Valstybinės kalbos įstatymas, kuris skatina dirbančiuosius paslaugų srityje mokytis lietuvių kalbos. Valstybinės institucijos finansuoja kalbos mokymą, egzaminus ir spartesnę integraciją.“
Pasak politikės, integracijos procesas išlieka ilgas ir sudėtingas.
„Šalyje vis dar nėra suderintos migracijos strategijos, valstybinių ir savivaldybių institucijų veiksmai yra fragmentiški. Daugelis užsieniečių lieka savo etninėse bendruomenėse, mažai dalyvauja socialiniame ir pilietiniame gyvenime. Norint sėkmingai integruoti atvykėlius, reikia dirbti socialinės ir kalbinės integracijos srityje“, – aiškina ji.
Kalbėdama apie Lietuvoje jau ilgą laiką gyvenančių imigrantų, kurie moka mokesčius ir čia augina vaikus, teises, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė primena, kad tokie žmonės turi galimybę gauti Lietuvos pilietybę. Tai suteikia teisę balsuoti ne tik savivaldybių rinkimuose, bet ir visuose kituose rinkimuose. Ji taip pat nurodo, kad kitos ES šalys niekada nesuteikė tokios teisės trečiųjų šalių piliečiams.
Seimo narė taip pat pakomentavo, kaip naujos taisyklės dėl dalyvavimo savivaldybių rinkimuose bus taikomos ukrainiečiams ir kitiems karo pabėgėliams. Ji paaiškino, kad dauguma jų neturi balsavimo teisės, nes ji suteikiama tik įgijusiems leidimą nuolat gyventi šalyje, kuris suteikiamas Lietuvoje penkerius ir daugiau metų gyvenantiems asmenims.
„Ukrainiečiai supranta, kad svetimų valstybių kišimasis ir dezinformacijos skleidimas kelia grėsmę saugumui ir demokratiniams procesams“, – priduria pašnekovė.
Sinkevičius: balsavimo teisė turi būti susieta su pilietybe
Komentuodamas TS-LKD narių iniciatyvą apriboti trečiųjų šalių piliečių teisę balsuoti savivaldybių rinkimuose, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius pareiškė iš esmės pritariąs tokiam pasiūlymui.
„Manau, tai geras pasiūlymas – neleisti ne piliečiams balsuoti“, – teigė jis, paklaustas apie iniciatyvos esmę.
Pasak jo, suteikiant balsavimo teisę, automatiškai atsiranda ir galimybė būti išrinktam, o tai, jo nuomone, turėtų būti tik valstybės piliečių privilegija. „Jei leidžiate balsuoti, tai leidžiate ir būti išrinktam, o iš tikrųjų valdžią paprastai renka tik piliečiai“, – įsitikinęs R. Sinkevičius.
Pašnekovas pateikė pavyzdį iš vienos Trakų rajono gyvenvietės. Pasak jo, Keturiasdešimties Totorių kaime balsavimo teisę gavo atvykę dirbti užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi šalyje. „Tada, žiūrėk, ir bendruomenės namai jau tarsi nebe vietinių, ir bendruomenės vadovybė jau nebe iš vietinių“, – pasakoja jis.
R. Sinkevičius pabrėžia, kad, jo nuomone, teisė dalyvauti rinkimuose turėtų būti tiesiogiai susijusi su pilietybe. „Jei nesi pilietis, neturėtum turėti teisės balsuoti nei savivaldybių rinkimuose, nei juo labiau Seimo rinkimuose“, – aiškina jis.
Paklaustas, ar ši iniciatyva yra nukreipta pirmiausia prieš Rusijos ir Baltarusijos piliečius, R. Sinkevičius su tuo nesutinka. „Kodėl manote, kad tik prieš rusus ar baltarusius? Ši taisyklė turėtų būti taikoma visiems“, – pabrėžia jis ir užduoda retorinį klausimą: „Jei žmogus gyvena Lietuvoje trisdešimt metų, bet nėra Lietuvos pilietis, ar jis yra mūsų šalies patriotas, ar jis tikrai neabejingas Lietuvai?“
Kalbėdamas apie nacionalinį saugumą, R. Sinkevičius teigia šiuo metu nematantis tiesioginės grėsmės, tačiau neatmetąs jos galimybės tam tikromis aplinkybėmis. „Šiuo metu tokios grėsmės nematau, bet tam tikromis aplinkybėmis ji galėtų atsirasti“, – sako jis.
Teisininkas: teks keisti Konstituciją
Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas D. Butvilavičius, komentuodamas iniciatyvą peržiūrėti užsieniečių dalyvavimo savivaldybių rinkimuose taisykles, pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, todėl bet kokiems pakeitimams bus reikalinga sudėtinga ir ilga procedūra.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvos pagrindinis įstatymas numato, kad teisę rinkti savivaldybių tarybų narius ir merus turi ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamo administracinio rajono gyventojai.
„Kitaip tariant, aktyvi rinkimų teisė savivaldybių lygmeniu šiandien priklauso ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir kitiems nuolatiniams gyventojams“, – aiškina D. Butvilavičius.
Tuo metu pasyvi rinkimų teisė yra paskirstyta nevienodai.
„Pagal Konstituciją merais gali būti renkami tik Lietuvos piliečiai, o savivaldybių tarybų nariais – ne tik piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, – teigia ekspertas.
Jei valstybė nuspręs apriboti šią teisę, pavyzdžiui, palikdama ją tik tam tikrų šalių – ES ar NATO narių – piliečiams, nekeičiant Konstitucijos to padaryti nepavyks.
„Atsižvelgiant į galiojančius konstitucinius reglamentus, bet kokie bandymai diferencijuoti nuolatinių gyventojų rinkimų teises priklausomai nuo jų pilietybės reikalauja priimti Konstitucijos pataisas“, – pabrėžia teisininkas.
D. Butvilavičiaus nuomone, pats klausimo kėlimas vertas dėmesio. Jis primena, kad Konstitucija pirmiausia svarbi dėl valstybės apsaugos.
„Konstitucija priimama ir keičiama ne tam, kad kiltų grėsmė valstybei ar jos nacionaliniam saugumui, o atvirkščiai – kad šios grėsmės būtų užkardytos“, – sako jis.
Šiuo požiūriu diskusija apie rinkimų teisių apribojimą, atsižvelgiant į nuolatinių gyventojų pilietybę, yra „tikrai pateisinama“, jei ją vertintume atsižvelgdami į šiuolaikinę geopolitinę situaciją ir rinkimų, įskaitant savivaldybių rinkimus, įtaką valstybės institucijų stabilumui.
Ekspertas taip pat nurodo, kad, priimdama tokius sprendimus, Lietuva gali remtis kitų demokratinių teisinės valstybės principus taikančių šalių patirtimi.
„Konstitucinio reguliavimo pavyzdžiai kitose šalyse gali parodyti, kokie apsaugos mechanizmai yra protingi ir proporcingi siekiant konstituciniu požiūriu svarbių tikslų“, – teigia jis.
Tuo pat metu D. Butvilavičius pabrėžia, kad Konstitucija nėra dokumentas, kurį galima dažnai ir skubotai kaitalioti.
„Stabilumas yra viena iš pagrindinių Konstitucijos savybių. Be to, jis užtikrinamas taikant žymiai sudėtingesnę pataisų priėmimo procedūrą, palyginti su įprastais įstatymais“, – primena teisininkas.
Jis išsamiai paaiškina šį mechanizmą: teisę inicijuoti pakeitimus turi ne mažiau kaip ketvirtadalis visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Atskiros nuostatos, įskaitant pirmąjį skyrių „Lietuvos valstybė“ ir skyrių apie Konstitucijos keitimo tvarką, gali būti keičiamos tik referendumu. Kitais atvejais pataisos turi būti du kartus svarstomos ir tvirtinamos Seime su ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauka, be to, kiekvieną kartą už jas turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių.
„Be to, Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad egzistuoja tam tikri apribojimai Konstitucijos keitimui“, – priduria D. Butvilavičius, remdamasis oficialia konstitucine doktrina.
Jis primena, kad nuo 1992 m., kai Konstitucija buvo priimta, ji buvo keista tik 15 kartų, o Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė jos ypatingą statusą.
„Konstitucija turi likti stabiliu aktu. Tai didžiulė teisinė vertybė, ir ji neturėtų būti keičiama, jei nėra realios teisinės būtinybės“, – apibendrina ekspertas.
