Praėjusių metų gruodį iš Audito komiteto posėdžio žurnalistų pasišalinti paprašęs komiteto pirmininkas, „aušrietis“ Artūras Skardžius nepažeidė nei Seimo statuto, nei Politikų elgesio kodekso nuostatų, konstatavo trečiadienį posėdžiavę Seimo etikos sargai.
Už tokį sprendimą balsavo 8 komisijos nariai.
„Audito komiteto posėdžio pirmininkas A. Skardžius vadovavosi Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atstovų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašo 18 punktu, numatančiu, kad Seime vykstančius Seimo komitetų, komisijų, parlamentinių grupių posėdžius (išskyrus uždarus posėdžius) žurnalistai gali stebėti apie tai pranešę atitinkamai Seimo komiteto, komisijos, parlamentinės grupės pirmininkui, Seimo frakcijų posėdžius – gavę frakcijos seniūno sutikimą ir tokiu būdu nepažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų“, – teigiama Etikos ir procedūrų komisijos priimtoje išvadoje.
Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nors komiteto pirmininkas posėdžio metu žurnalistui bei kartu buvusiam operatoriui padėkojo už dalyvavimą ir pasiūlė stebėti posėdžio internetinę transliaciją, tai nelaikoma Seimo statuto nesilaikymu, mat jame nenurodoma, kokiu būdu komitetų ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams.
Į komisiją dėl incidento kreipęsis pareiškėjas nurodė, jog viešo posėdžio metu komiteto pirmininkas A. Skardžius pareikalavo, kad iš posėdžio salės išeitų žurnalistas ir kartu dirbęs operatorius, rengę reportažą apie šiame komitete svarstytas Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos audito išvadas.
Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, žurnalistams buvo faktiškai užkirstas kelias dalyvauti viešame komiteto posėdyje ir vykdyti savo profesines pareigas – rinkti ir skleisti visuomenei informaciją apie Seimo komiteto veiklą.
Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog Seimo statute nustatyta, jog komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus atvejus, kai posėdis yra paskelbtas uždaru. Duomenų, jog konkretus komiteto posėdis būtų buvęs paskelbtas uždaru ar kad jame būtų buvusi svarstoma pagal įstatymus neskelbtina informacija, esą nebuvo.
Savo ruožtu pats parlamentaras paaiškinime komisijai nurodė, kad LRT televizijos žurnalistas bei operatorius į 2025 m. gruodžio 17 d. komiteto posėdį atvyko apie tai nepranešę – nesilaikydami Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atstovų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašo, kuriame numatyta, kad Seime vykstančius komitetų, komisijų, parlamentinių grupių posėdžius, išskyrus uždarus, žurnalistai gali stebėti apie tai pranešę atitinkamai Seimo komiteto, komisijos, parlamentinės grupės pirmininkui, o Seimo frakcijų posėdžius – gavę frakcijos seniūno sutikimą.
Pasak A. Skardžiaus, LRT televizijos žurnalistas ir operatorius trikdė komiteto posėdį, prasidėjus posėdžiui su filmavimo įranga vaikščiojo po salę.
Parlamentaras pažymi, kad žurnalistas pats priėmė sprendimą išeiti iš posėdžio kartu su operatoriumi.
Savo pasisakymu Kultūros komitete Sejonienė nesilaikė pagarbos, padorumo
Seimo etikos sargai trečiadienį konstatavo, jog konservatorė Jurgita Sejonienė savo pasisakymais gruodį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje pažeidė pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus.
Tokiai išvadai pritarė šeši komisijos nariai, keturi politikai pažeidimo nepripažino.
Kultūros komitetas praėjusių metų pabaigoje svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, lengvinančius nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.
Posėdžio metu J. Sejonienė komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską ir komiteto narius pavadino beždžionėmis.
„(...) kitas mano pasiūlymas yra apie tris beždžiones, nors man atrodo, kad šiandien dalyvauja keturios“, – tuomet kalbėjo parlamentarė.
Ji paaiškinime komisijai nurodė, kad jos pasisakymai tiesiogiai siejosi su registruotu pasiūlymu, kuriame buvo vartojamas budizmo tradicijose plačiai žinomas simbolis – trys išmintingosios beždžionės, reiškiančios principą: nieko blogo nematyti, negirdėti ir nekalbėti.
Pasak jos, šis „simbolis Vakarų kultūrose dažnai vartojamas kaip abejingumo, sąmoningo nematymo ir negirdėjimo metafora, kas tiksliai atspindėjo komiteto posėdyje demonstruotą elgseną – sistemingą procedūrinių pažeidimų ignoravimą“.
Komisijos narys konservatorius Jurgis Razma teigė manantis, jog tokios alegorijos politinėse kalbose yra galimos.
Kitą nuomonę turėjo „valstietė“ Aušrinė Norkienė. Ji tikino, jog nepaisant to, kad tai galėjo būti alegorija, pasisakymą komiteto nariai priėmė asmeniškai.
Etikos sargai taip pat nagrinėjo konservatoriaus Vytauto Juozapaičio pasisakymus komiteto posėdžiuose.
Juose politikas kritikavo K. Vilkausko posėdžio vedimo metodus, vadindamas juos „apgailėtinais“, taip pat apkaltino jį nusikaltimo darymu, pavadino komiteto narius „bolševikais“.
Savo paaiškinime politikas tikino, jog posėdžiai vyko itin įtemptame kontekste, todėl juose kalbėjo emocingai, o kiek vėliau savo žodžius atsiėmė.
Būtent dėl to šeši komisijos nariai nusprendė pasisakymų nelaikyti pažeidusiais Valstybės politikų elgesio kodekso. Keturi siūlė numatyti, jog pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principai buvo pažeisti.
Parlamentarams komisija taip pat rekomendavo susilaikyti nuo pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai, menkinti ir žeminti kitus asmenis.
