Lietuvoje gyvenančių Ukrainos karo pabėgėlių per pastaruosius metus padaugėjo daugiau kaip 10 tūkst., rodo pirmadienį pateikta Migracijos departamento statistika.
Šių metų kovo 5-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 53 tūkst. 379 Ukrainos karo pabėgėliai. Lygiai prieš metus tokių asmenų buvo 43 tūkst. 71, o 2024-ųjų kovo pradžioje – 39 tūkst. 468.
Statistika gauta baigus keisti skaitmeninius Ukrainos karo pabėgėlių leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu.
Migracijos departamento teigimu, turima statistika leidžia daryti prielaidas, jog vis daugiau nuo Rusijos agresijos į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių renkasi gyvenimą šalyje, o ne išvykimą į kitas Europos valstybes arba grįžimą į tėvynę.
„Žinoma, karo pabėgėlių judėjimas nėra sustojęs, ukrainiečiai gan aktyviai migruoja, tačiau naujausi skaičiai leidžia teigti, jog didžioji dalis anksčiau į Lietuvą atvykusių ir čia bent metus gyvenančių karo pabėgėlių tampa sėslesni“, – pranešime cituojama departamento direktorė Indrė Gasperė.
Ukrainos karo pabėgėliams taikomą laikinosios apsaugos mechanizmą ES aktyvavo 2022-ųjų kovą. Iš pradžių jis galiojo vienerius metus, o po to kelissyk buvo pratęstas. Dabar visų karo pabėgėlių ir jų šeimos narių turimi skaitmeniniai leidimai galioja iki kitų metų kovo 4-osios.
Šiuos dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu, kiekvienais metais privalu pasikeisti ar prasitęsti.
Duomenys rodo, kad šiemet tokius dokumentus pasikeitė daugiau kaip 42,5 tūkst. ukrainiečių, o tuo tarpu pernai buvo pakeista beveik 37 tūkst. skaitmeninių leidimų.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS iš viso registruota daugiau kaip 103 tūkst. karo pabėgėlių, tačiau ne visi šie asmenys pasiliko Lietuvoje.
