Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai aplenkiama programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?
Gyvenimo įgūdžių programos rengėjo Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė LRT RADIJUI teigė, kad, gyvenimo iššūkių programą įtraukus į bendrąjį ugdymą, privaloma išdėstyti nurodytas temas. Kas ir kaip jas dėstys, sprendžia savivaldybė, mokyklų steigėjai arba pati mokykla savarankiškai.
„Iš pradžių sumanyta nacionalinė kvalifikacijos kėlimo programa. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad yra nedidelė dalis mokytojų, kurie baigę šią programą. Aš tikrai manau, kad kažkur yra sunkumų. Mes galime pagalvoti apie matematiką ar kitus dalykus, ne visi jie atveda į norimą tikslą ir rezultatą, ne visi viską išmoksta tobulai. Gyvenimo įgūdžių programos pamokos yra lygiai taip pat svarbios ir taip pat gali būti iššūkių“, – sako D. Šukytė.
Gimnazijoje ir darželyje lytiškumo pamokas vedanti Mažeikių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rasa Ataitė-Truchlec pasakoja, kad darželio vaikams daug informacijos pateikti nereikia.
„Svarbiausia paaiškinti panašumus ir skirtumus tarp mergaičių ir berniukų. Vaikai turi žinoti, kokios yra slaptos kūno dalys, kas neturėtų jų liesti ar rodyti nuotraukų. Labai įdomios diskusijos būna: vaikams atrodo, kad tarpusavyje gali vienas kitą čiupinėti, o realybėje juk taip nėra. Pamokėlės yra labai svarbios ir auklėtojos džiaugiasi, nes vėliau pastebimi pokyčiai, vaikai elgiasi kitaip, tampa atsakingesni“, – aiškina R. Ataitė-Truchlec.
Visuomenės sveikatos specialistė pastebi, kad pedagogai džiaugiasi, kai gyvenimo įgūdžių programą dėsto specialistai.
„Jie labai džiaugiasi, nes patiems paaiškinti, matyt, sunku, nerandama tinkamų žodžių. Kai vaikai viską išgirsta iš kito žmogaus, reaguoja kitaip. Kai prieinama prie asmeniškumų, vaikai dažniausiai užsisklendžia. Jiems atrodo nepatogu, kai auklėtoja pasakoja apie tai, kaip nereikėtų kito draugo apžiūrinėti. Auklėtojos džiaugiasi, kad mes pasikalbame su vaikais. Pasikeičia jų elgsena ir vaikai supranta, kaip reikėtų elgtis“, – sako R. Ataitė-Truchlec.
Anot gyvenimo įgūdžių programos rengėjos D. Šukytės, ypač svarbu mokyklose aiškinti vaikams apie lytiškumą.
„Kalbėjausi su viena mokytoja, kuri vyresnėse klasėse veda gyvenimo įgūdžių programos pamokas. Ji pasidalijo situacija, kai pasiruošė temas, kurios atrodytų aktualios paaugliams, pvz., psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos. Ji atliko apklausą, kas patiems paaugliams būtų aktualu žinoti. Mokytojos teigimu, reikia perdėlioti programą, nes yra lytiškumo temų. 30 proc. ugdymo turinio šiandien leidžia mokytojams patiems pasirinkti temas papildomai, yra mokytojų, kurie atsižvelgia į mokinių poreikius. 100 proc. išdėsto lytiškumo temą, bet dar papildomai turi užsiėmimų, nes neužtenka laiko. Mokytojui duota laisvė pasirinkti, kiek tokių temų turi būti integruota į programą. Atsiliepimuose džiaugiasi ir tėvai, ir mokytojai, nes vaikams, paaugliams, ypač vyresniems, tai yra aktualu“, – aiškina D. Šukytė.
Seimo narys Ignas Vėgėlė vaikams apie lytiškumą siūlo aiškinti tik su tėvų sutikimu.
„Vienareikšmiškai su vaikais reikia kalbėti apie lytiškumą. Klausimas yra, kaip apie tai su jais bus kalbama. Kodėl aš siūlau, kad būtų leista tėvams pasirinkti, ar vaikus vesti į lytiškumo pamokas. Tai labai paprasta. Vienintelis būdas pakelti įstatymo lygmenį – įvesti pareigą mokyklai informuoti tėvus, ko bus mokoma programoje, koks turinys, prieš tai reikia susitarti, kaip bus dėstomas lytiškumas. Tėveliai tikrai leis savo vaiką į lytiškumo ugdymo pamokas, jeigu jos atitiks dorovinius įsitikinimus. O kad lytiškumo pamokos yra dorovinis aspektas, tai akivaizdu. Konstitucija labai aiškiai sako, jog tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Mano siūlymas yra pakelti įstatymo lygmenį, kad tėveliai žinotų, kokių žinių vaikas gaus tose pamokose, žinotų, kokie specialistai atvyksta dėstyti, ir būtų tikri, kad jų vaikai gauna tokį dorinį ugdymą, su kokiu jie sutinka“, – aiškina I. Vėgėlė.
Į LRT RADIJĄ paskambinęs klausytojas dėstė, kad mokyklos susiduria su dideliu iššūkiu, kai trūksta šios srities specialistų.
„Kalbu kaip mokytojas, kuris nuo rugsėjo perėmė šią programą. Man buvo iššūkis. Mokyklos susidūrė su tokių specialistų trūkumu. Aš taip pat nesu šios srities specialistas, bet patikintas, kad bus organizuojami kursai, šio iššūkio ėmiausi. 19 metų dėsčiau tikybą, dorinį ugdymą, bet tikrai noriu pasakyti, kad perskaitęs programą aš pamačiau daugelį dalykų, kurie yra iš gyvenimo įgūdžių programos, ypač kai kalbame apie socialinį ir emocinį raštingumą, šio intelekto vystymą. Supratau, kad galiu kažką pasakyti ir iš bendro išsilavinimo. Tačiau tai, kaip vyksta šitos programos pristatymas profesionaliu lygiu, girdint, kaip kišasi politikai, yra visiškas nonsensas. Bet kokią idėją galima ideologizuoti blogąja prasme, ją sumenkinti, bet taip pat iš jos gauti ir teigiamą rezultatą. Mokytojai gali taip kalbėti su mokiniais, žinodami klasės kontekstą, įpindami visas prieš tai buvusias programas. Lytiškumo ugdymas gyvenimo iššūkių programos kontekste gali būti be galo svarbi priemonė individo vystymuisi. Bet gera intencija gali virsti parodija. Tai didelė kompleksinė problema. Šita programa turėjo būti įgyvendinta daug anksčiau. Turiu vilties, kad su visuomenės ir specialistų supratimu bei įsitraukimu ši programa įsisiūbuos ir turėsim gerų rezultatų, nekliudomi politikų“, – savo nuomonę išsakė klausytojas.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės R. Ataitės-Truchlec, pasitarimai su tėvais gali užimti daug laiko.
„Su tėvais būtų įmanoma pasitarti, bet sudėtinga, nes dažniausiai, pvz., jei siųstume žinutę per elektroninį dienyną, nežinia, ar visi perskaitys ir sutiks. Daug laiko gali užimti tokie pasitarimai. Bet kai aš paklausiu mokinių, kiek iš jų gali nuoširdžiai pasikalbėti su tėvais visomis temomis, tai būna tik apie 10 proc. Tėvai galbūt patys gėdijasi, jiems nepatogu, tai iš kur tam vaikui žinoti. Žinoma, tėvai gali ir nesutikti, jei yra labiau konservatyvūs, patys nejaukiai jaučiasi ir nenori, kad apie tai būtų kalbama, tada vaikai praranda galimybę ir mokykloje sužinoti“, – svarsto R. Ataitė-Truchlec.
Gyvenimo įgūdžių programos rengėjos D. Šukytės teigimu, lytiškumo ugdymo klausimai derinami su tėvais, nes tai yra labai slidi ir jautri tema.
„Gyvenimo įgūdžių programa labiau atitinka laikmetį ir sudaro daugiau galimybių įgūdžius ugdyti nuosekliai, tai yra privaloma. Niekas mokykloje nevyksta be tėvų žinios, nes pasirašomos bendradarbiavimo sutartys. Per šį laiką, kol vyksta programa, neteko nė iš vienos mokyklos išgirsti, kad nekontaktuojama su tėvais, nekalbama ir nepristatoma programos. Dėl tėvų yra ir kitas dalykas, jie šiandien turi ugdymo galią, niekas to iš jų neatima. Bet mes turim gimdančių paauglių, paauglių abortų, smurtaujančių šeimoje tėvų ir apskritai tyrimai rodo, kad statistika nebūtinai yra matoma, ypač dėl seksualinio smurto ir priekabiavimo. Nematoma statistika rodo, kad yra iki 80 proc. vaikų, kurie patiria seksualinio smurto apraiškų būdami artimiausioje aplinkoje. Kitų šalių tyrimai ir patirtys sako, kad būtent tokie tėvai yra linkę neigti, protestuoti ir nesutikti. Tai jei yra smurtautojas ir jo vaikas gaus pamokų, kuriose mokysis apie tai, kaip tokį smurtą atpažinti ir į jį reaguoti, toks žmogus nenori būti išviešintas. Tai yra slidūs ir jautrūs klausimai, tad valstybė turi prisiimti atsakomybę už vaikų ugdymą ir sudaryti sąlygas visiems vaikams gauti mokslu grįstą informaciją“, – apie gyvenimo įgūdžių programos svarbą aiškina D. Šukytė.
Seimo narys I. Vėgėlė pabrėžia, kad jo siūlymas yra paremtas tokių valstybių patirtimi, kai yra svarbi tėvų teisė rūpintis vaikų doroviniais ir religiniais įsitikinimais.
„Pirmiausia yra tėvų rūpestis ugdyti ir perduoti pasaulėžiūrą. Mokykla turi padėti tėvams tą daryti. Yra išimtinių atvejų, kai tėvai to nesugeba, tuomet yra daug valstybinių institucijų, kurios gali pasirūpinti, perimti ugdymą ir suteikti pagalbą. Bet šiuo atveju apie tėvus kalbame kaip apie šalia esančius subjektus, ne nuo jų priklauso visapusiškas ugdymas, o valstybei suteikiame tokią teisę. Mano supratimu, tai yra konceptualus skirtumas. Aš remiuosi patirtimi tų valstybių, kurios remiasi koncepcija, kad tėvų teisė yra rūpintis vaikų doroviniais ir religiniais įsitikinimais ir t. t. Ypač nemalonų pojūtį nuo šios programos įsigaliojimo 2023 metais kelia tai, kad, mano supratimu, mes diskreditavome mokytoją. Galiojo normali programa nuo 2016 metų, buvo aiškus principas, kad tėvai yra įtraukiami į bendrą programos parengimą ir t. t. Diskreditavom mokytoją ir mokyklą, sukėlėm nepasitikėjimą. Girdžiu, kad viskas vyksta remiantis mokslu. „Pagrįsta mokslu“, – girdėjome nuo pat pandemijos pradžios, o dabar sprogo visi šitie burbulai, paaiškėjo, kad daug kas tebuvo viešieji ryšiai. Vadovaukimės paprasta konstitucine norma. Jokiu būdu nenutraukime šios programos, viskas gerai, bet suderinkime ją su tėvais“, – dėsto I. Vėgėlė.
Parengė Indrė Gurskienė
Viso radijo įrašo galite klausytis LRT RADIOTEKOJE.
