Leidžiamas dopingas, milijoniniai prizai ir pažadai praplėsti žmogaus galimybių ribas – sekmadienį Las Vegase startuoja daug diskusijų keliančios ir stipriai kritikuojamos „Enhanced Games“. Organizatoriai tai vadina „nauja sporto era“, tačiau Lietuvos sporto federacijų ir antidopingo agentūros vadovai reiškia abejones dėl etikos, sveikatos rizikų ir galimo dopingo normalizavimo.
„Enhanced Games“ – tai naujos, kontroversiškos sporto varžybos, kuriose atletams leidžiama vartoti dopingo priemones, uždraustas oficialiame sporte. Šios varžybos šnekamojoje kalboje minimos kaip „Dopingo žaidynės“. Organizatoriai teigia, kad tai „atviresnis“ sporto modelis, o dalyviams siūlomi dideli piniginiai prizai ir premijos už rekordus.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- „Enhanced Games“ – kontroversiškos sporto varžybos, kuriose leidžiamas oficialiame sporte draudžiamas dopingas.
- Šį savaitgalį Las Vegase startuos pirmosios „Dopingo žaidynės“, kuriose dalyvaus 42 sportininkai, tarp jų – keliolika buvusių olimpiečių.
- Organizatoriai renginį vadina „nauja sporto era“, siekiančia peržengti žmogaus galimybių ribas.
- Lietuvos antidopingo agentūra ir sporto federacijų vadovai įspėja apie galimą dopingo normalizavimą, sveikatos rizikas ir žalą jaunimui.
- Nugalėtojams žadami dideli piniginiai prizai, tačiau rezultatai nebus pripažįstami tarptautinėse sporto federacijose.
Organizatoriai teigia, kad renginyje sportas ir mokslas susijungia siekiant peržengti žmogaus galimybių ribas.
„Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA), mūsų ir tarptautinių federacijų požiūriu, „Patobulintų žaidynių“ idėja vertinama labai neigiamai: ji pateikiama kaip pavojinga, neatsakinga, neetiška ir iš esmės nesuderinama su dabartiniu sporto modeliu. Ir apie tas „žaidynes“ reikėtų kalbėti bei minėti kaip įmanoma minimaliai“, – konstatavo Lietuvos antidopingo agentūros (LAA) direktorė Rūta Banytė.
Noras įskiepyti kitokį požiūrį į draudžiamus preparatus?
„Enhanced Games“ įkūrėjas ir prezidentas Aronas D`Souza skelbdamas apie naujas „žaidynes“ teigė, kad tai nėra paprastos sporto varžybos.
„Mes priimame visą žmogaus potencialo spektrą, o tai prasideda nuo skaidrumo, mokslo ir pasirinkimo. Dabar yra laikas“, – sakė jis.
Pasak R. Banytės, reikia pabrėžti galimą įtaką plačiajai visuomenei, kadangi žmonės gali išvysti naują realybę ir kitaip žiūrėti į sportą.
„Tokios varžybos turi didelį potencialą normalizuoti dopingo vartojimą visuomenėje. Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad dopingo vartojimas jose pateikiamas kaip teisėtas, inovatyvus ir patrauklus būdas siekti sportinės sėkmės.
Organizatoriai atvirai siekia destigmatizuoti rezultatus gerinančių medžiagų vartojimą ir keisti visuomenės normas apie dopingą. Tokiu būdu dopingas gali būti perkeliamas iš smerkiamos praktikos į priimtiną ar net prestižinį elgesio modelį“, – akcentavo LAA direktorė.
Dalyvių tikslas – gerinti pasaulio rekordus
Pirmosios „žaidynės“ startuos šį sekmadienį, gegužės 24 d., Las Vegase, specialiai įrengtoje 2 500 vietų arenoje. Dalyvaus 42 sportininkai, o programoje – plaukimas, lengvoji atletika ir sunkioji atletika.
„Jeigu ten dalyvautų aktyvus mūsų federacijos narys, tai tikrai susidurtų su didelėmis teisinėmis problemomis mūsų šalyje. Tokį elgesį svarstytume ir net neabejoju, kad jis būtų įvertintas neigiamai su įvairiomis sankcijomis.
Vienintelį pozityvą matau, kad tos „žaidynės“ yra labai neskaitlingos tiek sportininkų, tiek šalių atžvilgiu. Manau, kad nesulauks didesnio dėmesio ateityje. Norėčiau, kad tai būtų vienkartinis nepavykęs projektas“, – komentavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
Varžybose startuos keliolika olimpinio lygio plaukikų ir bėgikų. Tarp žinomiausių – plaukikas, olimpinis vicečempionas iš Didžiosios Britanijos Benas Proudas.
Praėjusių metų rugsėjį britų visuomeniniam transliuotojui BBC jis teigė, kad „Enhanced Games“ jam suteikia naują galimybę tęsti siekį pagerinti pasaulio rekordą ir pamatyti, kiek toli jis gali nueiti. Anot 31-erių atleto, toks renginys nekenkia švariam sportui.
„Manau, kad tai atveria potencialias galimybes tobulėti kitokiu būdu“, – BBC sakė B. Proudas.
„Žaidynėse“ dalyvaus ir daugiau žinomų vardų: ukrainietis Europos plaukimo čempionas Andrii`us Govorovas, olimpinių žaidynių prizininkas, plaukikas iš Australijos Jamesas Magnussenas, taip pat olimpinis prizininkas ir pasaulio čempionas Fredas Kerley. Tai vienas iš ryškiausių JAV sprinterių, kuris 100 metrų yra nubėgęs per 9,76 sek.
Galima pastebėti, kad visiems išvardintiems sportininkams yra daugiau nei 30 metų. A. Govorovas apskritai yra paskelbęs apie karjeros pabaigą.
Organizatoriai žada įspūdingas premijas
„Preparatai turi didelę įtaką fizinei kondicijai, todėl manęs nestebina, kad būtent šitos sporto šakos yra pasirinktos. Pavardžių net nenoriu minėti, nes jie man visam laikam yra žlugę kaip sportininkai ir asmenybės. Ant piniginio aukuro paaukojamos visos taisyklės ir normos“, – apie varžybų dalyvius rėžė E. Skrabulis.
Akivaizdu, kad sportininkus vilioja ne tik galimybė išbandyti žmogaus ribas. Kiekvienos rungties nugalėtojas gaus 250 tūkst. JAV dolerių. Bendras prizinis fondas siekia apie 25 mln. dolerių. Jei sportininkas pagerins pasaulio rekordą, jis gali gauti papildomą 1 mln. dolerių prizą. Tokie priziniai fondai retai matomi profesionaliame sporte.
Anot „LTU Aquatics“ prezidento Sauliaus Binevičiaus, būtent pinigai ir yra pagrindinis veiksnys, dėl ko atletai sutinka dalyvauti šiame renginyje.
„Pasiūlė didžiulius pinigus, jie susigundė tais pinigais“, – sakė S. Binevičius.
Abu LRT kalbinti federacijų prezidentai renginį vienareikšmiškai vertino neigiamai.
„Varžybos neturės jokios įtakos sportui. Olimpinis judėjimas neturi nieko bendro su tokiais alternatyviais renginiais. Bandymų gali būti, bet net nekelčiau klausimo, kad tai gali paveikti sportą. Čia kelias į niekur, netgi ne kelias, o takelis. Tai yra šou, o žmonių durnumui nėra ribų, kaip ir pažeidimams įvairiausių normų. Tokius projektus reikėtų pamiršti“, – dėstė E. Skrabulis.
Tuo tarpu LAA vadovė išsiplėtė apie galimą „žaidynių“ žalą tradiciniam sportui: „Toks renginys gali paveikti tradicinį sportą keliais lygmenimis. Pirmiausia, jis gali prisidėti prie dopingo normalizavimo sporto kultūroje ir silpninti tokias vertybes kaip sąžininga konkurencija, lygios galimybės ir sportininkų sveikatos apsauga. Dėl to sportinis rezultatas gali būti siejamas ne su talentu ir pasirengimu, o su farmakologiniu pajėgumo didinimu.
Antra, toks modelis gali daryti stiprų poveikį jaunimui, nes sportininkai dažnai laikomi autoritetais ir elgesio pavyzdžiais. Viešas dopingo pagrindu organizuojamų renginių palaikymas gali siųsti žinutę, kad draudžiamų medžiagų vartojimas yra priimtina sėkmės strategija. Tai gali silpninti antidopingo švietimo, prevencijos ir vertybinio ugdymo pastangas.
Trečia, tokie renginiai gali kelti reguliacinių ir teisinių iššūkių, nes dalis reklamuojamų medžiagų kai kuriose šalyse yra griežtai kontroliuojamos ar kriminalizuotos, tame tarpe ir Lietuvoje. Galiausiai, tradicinis sportas gali susidurti su reputacine ir konkurencine įtampa dėl „sustiprinto sporto“ patrauklumo, orientuoto į rekordus ir technologinę pažangą.“
Skirtingai suprantama pažanga ir potencialios grėsmės
Tikėtina, kad renginyje bus galima išvysti gerinamų pasaulio rekordų. Praėjusių metų gegužę buvo paskelbta, kad plaukikas Kristianas Gkolomeevas 50 metrų laisvuoju stiliumi nuplaukė per 20,89 sek., taip pagerindamas ilgai gyvavusį pasaulio rekordą. Taip pat jis užfiksavo dar vieną rezultatą – 21,03 sek. su oficialiose varžybose uždraustu plaukimo kostiumu. Visa tai, anot organizatorių, yra istoriniai pasiekimai.
„Tai ne tik rekordų gerinimas – tai ribų laužymas. Šios „žaidynės“ suteikė man galimybes pasiekti naują lygį ir dabar visas pasaulis gali pamatyti, kas įmanoma“, – tuomet sakė plaukikas K. Gkolomeevas.
🏆 FASTEST SWIMMER IN HISTORY
— Enhanced Games (@enhanced_games) May 21, 2025
🇬🇷🇧🇬 Kristian Gkolomeev breaks:
🏊♂️ 50m Freestyle World Record
⏱️ 20.89 seconds
💰 $1,000,000 Prize
🇧🇷 Breaks Cesar Cielo’s 2009 record (20.91) pic.twitter.com/u0p3139TdG
Anot S. Binevičiaus, tokiu būdu pasiekti rekordai nieko nereiškia, kadangi jie nėra pripažįstami jokių tarptautinių federacijų.
Tokių rekordų nesupranta ir E. Skrabulis: „Absurdas. Kur čia pažanga, kai sportininkams leidžiama vartoti preparatus, kurie gerina rezultatus. Mes peržengiame visas medicininės rizikos ribas ir tų nelaimingų atsitikimų gali būti tūkstančiai pasaulyje.“
Varžybose leidžiami tik JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinti preparatai, tarp jų – testosteronas, anaboliniai steroidai, augimo hormonai, eritropoetinas ir stimuliantai. Nors jie leidžiami šiose varžybose, visi šie preparatai yra draudžiami Pasaulinės antidopingo agentūros reglamentuose.
„Remiantis dabartiniais medicininiais ir antidopingo tyrimais, nėra įrodymais pagrįsto būdo saugiai vartoti dopingą sveikiems sportininkams. Nors organizatoriai gali užtikrinti medicininę priežiūrą, kontroliuoti dozes ir stebėti sveikatos rodiklius, tai gali tik sumažinti kai kurias ūmias rizikas, bet jų nepanaikina.
Dalis draudžiamų medžiagų buvo sukurti ligoms gydyti, o ne vartoti sveikiems žmonėms. Vartojant šias medžiagas didelėmis dozėmis ir varžantis, išlieka rimta širdies, kepenų, hormonų ir psichikos sutrikimų rizika. WADA draudžiamas medžiagas laiko nesuderinamomis su sportininkų sveikata dėl nežinomos ilgalaikės žalos“, – pasakojo LAA direktorė.
Organizatoriai teigia, kad tradiciniame sporte dopingo vartojimas vis tiek esą egzistuoja, todėl jų modelis neva yra skaidresnis – su medicinine priežiūra, nuolatiniais sveikatos tyrimais ir kontroliuojamu vartojimu.
„Antidopingo sistema neleidžia vartoti pavojingų preparatų, o tokios „žaidynės“ neturi nieko bendro su medicinos pažanga. Priešingai, tai yra žingsnis atgal, kai sportininkai prieš 40–50 metų mirdavo varžybų ar treniruočių metu. Nesakau, kad ir šiais laikais tas nepasitaiko, bet tai neturi nieko bendro su medicinos ir mokslo pažanga. Pažanga yra tada, kai pasiekiami rezultatai su leidžiamais preparatais, kurie nekenkia sveikatai“, – teigė LLAF prezidentas.
WADA ir kitos sporto organizacijos projektą vadina pavojingu, pabrėždamos, kad dopingo vartojimas gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar net mirtį. Tradicinio sporto atstovai šį projektą vertina kaip grėsmę sporto etikai.
„Tokios varžybos gali turėti potencialą silpninti antidopingo švietimą, tačiau jų poveikis nėra vienareikšmis. Viena vertus, tokie renginiai, kuriuose dopingas pristatomas kaip prižiūrima ar inovatyvi praktika, siunčia priešingą žinutę tradiciniam antidopingo švietimui, kuris pabrėžia sveikatos apsaugą, sąžiningumą ir švaraus sporto vertybes.
Kita vertus, stiprus WADA, nacionalinių antidopingo agentūrų ir sporto federacijų pasipriešinimas gali veikti kaip priešingas mechanizmas, sustiprinantis dalies visuomenės ir sportininkų paramą tradicinėms antidopingo vertybėms. Todėl neutraliai vertinant galima teigti, kad tokios varžybos gali mesti iššūkį antidopingo švietimo naratyvui ir kurti alternatyvų sporto modelį, tačiau realus jų ilgalaikis poveikis švietimui ir visuomenės nuostatoms išlieka atviras klausimas.
„Enhanced Games“ greičiausiai neišnyks iš karto, bet jų ateitis bus ribota, nestabili ir priklausoma nuo skandalingo matomumo, rėmėjų bei politinio pasipriešinimo“, – spėjo R. Banytė.
