Vyriausybė pritaria siūlymui pagerinti asmenų su negalia keliavimo sąlygas. Tačiau ji nepritaria dar praeitoje Seimo kadencijoje pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti dalį taksi ir pavežėjų automobilių pritaikyti asmenims su negalia.
Vyriausybės nuomone, buvusios Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės pasiūlytos priemonės yra neproporcingos, sunkiai įgyvendinamos ir sukurs didelę finansinę naštą verslo subjektams, ypač – smulkiojo ar vidutinio verslo atstovams.
Seimui adresuotoje išvadoje ministrų kabinetas kritiškai įvertino reikalavimą keleivių vežimo ir taksi paslaugų organizatoriams savivaldybėse turėti 5 proc. arba bent vieną pritaikytą automobilį 100 tūkst. gyventojų, bet ne mažiau negu vieną automobilį tose savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius yra mažas.
„Siūlymas (...) lems neproporcingai didelę pritaikytų automobilių dalį ir ženkliai didesnius jų pritaikymo kaštus, lyginant su bendru paslaugoms naudojamų transporto priemonių skaičiumi (pavyzdžiui, iš turimų 4 automobilių turės būti pritaikytas bent vienas)“, – sakoma praėjusį trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Kadangi kaštai dėl automobilių pritaikymo persikeltų paslaugų teikėjams, tai, Vyriausybės nuomone, turėtų įtakos paslaugų kainos didėjimui.
„Priėmus įstatymo projektą, kaštai dėl dalies automobilių, kuriais teikiamos taksi ar pavėžėjimo paslaugos, pritaikymo vežti asmenims, judantiems asmens su negalia vežimėliais, vienašališkai persikels paslaugų teikėjams. Kaštų didėjimas neišvengiamai turės įtakos pavėžėjimo ar taksi paslaugų kainos didėjimui visiems paslaugų gavėjams, todėl siūlomas teisinis reguliavimas neatspindi visuomenės interesų suderinimo“, – akcentuojama nutarime.
Vyriausybės nuomone, neįmanoma būtų be trukdžių praktikoje įgyvendinti pareigą keleivių organizatoriui užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų bet kada, be išankstinės rezervacijos užsisakyti vežimo paslaugą su tam pritaikytu automobiliu.
„Siūlomu teisiniu reguliavimu nėra išsprendžiama, kaip keleivių vežimo organizatorius ar taksi paslaugų organizatorius, nevaldydamas transporto parko, užtikrins, kad tam tikras skaičius (procentas) jo paslaugomis besinaudojančių vežėjų turės atitinkamus kriterijus tenkinančias transporto priemones. Dėl šios priežasties (...) siūlomas reikalavimas turėti konkretų pritaikytų automobilių kiekį objektyviai sunkiai įgyvendinamas“, – akcentuojama Vyriausybės nutarime.
Net ir priėmus įstatymo projektą, ministrų kabineto nuomone, būtų itin sudėtinga jo įgyvendinimo priežiūra.
Vyriausybė taip pat pažymi, kad tam tikros vežimo už atlygį platformos šiuo metu siūlo dvi specializuotas paslaugas – keleivių vežimą su asistento pagalba arba keleivių vežimą specialiai pritaikyta transporto priemone.
ELTA primena, kad 2024 m. balandžio mėn. Seimas pradėjo svarstyti tuometinės parlamentarės M. Ošmianskienės pateiktas Kelių transporto įstatymo pataisas, siūlančias numatyti reikalavimą, kad bent 5 proc. taksi, pavežėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia.
Tokios paslaugos teikėjai privalėtų užtikrinti, kad bent vienas automobilis 100 tūkst. gyventojų, bet ne mažiau negu vienas automobilis savivaldybėje, būtų pritaikyti asmenų, judančių neįgaliojo vežimėlio pagalba, vežimui. Įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę tokiems asmenims bet kada ir be išankstinės rezervacijos užsisakyti vežimo paslaugą su tam pritaikytu automobiliu.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte už šių pareigų nevykdymą buvo siūlyta numatyti nuo 300 iki 860 eurų siekiančias baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Už pakartotinį nusižengimą būtų baudžiama iki 2 tūkst. 500 eurų.
Keleivių, judančių neįgaliojo vežimėlio pagalba, ir manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, skundus nagrinėtų Transporto saugos administracija arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Pasak M. Ošmianskienės, asmenys judantys vežimėlio pagalba susiduria su didelėmis kliūtimis norint keliauti arba savarankiškai pasiekti reikiamą vietą.
„Išsikviesti taksi ar pavežėjus galimybės nėra, nes automobilių pritaikytų vežti tokius keleivius praktiškai nėra. Dabartinė situacija didina socialinę izoliaciją ir riboja asmenų su negalia savirealizacijos galimybes, neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos prieinamumo principų“, – yra sakiusi projekto autorė M. Ošmianskienė.
Ji tikisi, kad priėmus įstatymo pataisas, pagerės transporto prieinamumas asmenims su negalia, tai padės sumažinti socialinę izoliaciją ir skatins įtrauktį.
