Suteikę lygias teises kokiai nors visuomenės grupei, mes neprarandame savo turimų teisių, o jas tik sustipriname, LRT.lt sako Lietuvoje viešėjęs Europos Tarybos ekspertas Rui Gomesas. Jis daug dėmesio skiria švietimui apie žmogaus teises ir pažymi – tai kaip vakcinos ateičiai, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir demokratija.
Europos Tarybos Jaunimo reikalų departamento Švietimo, mokymo ir bendradarbiavimo skyriaus vadovas R. Gomesas Lietuvoje dalyvavo žmogaus teisių metodinio leidinio „Kompasas“ pristatyme. Leidinys skirtas mokytojams ir kitiems su jaunimu dirbantiems ekspertams, padeda įtraukti žmogaus teisių temas į formalų ir neformalų švietimą.
Pirmą kartą Lietuvoje R. Gomesas lankėsi 1992 metais, tuo metu, sako jis, žmogaus teisių situacija Lietuvoje stipriai skyrėsi nuo dabartinės. Pasak eksperto, šiuo metu Lietuva susiduria su įvairiais iššūkiais žmogaus teisių srityje, tačiau yra visuotinai gerbiama valstybė ir patikima Europos Tarybos narė.
„Lietuva vaidina labai svarbų vaidmenį įtvirtinant žmogaus teises“, – LRT.lt teigia R. Gomesas.
Europos Tarybos eksperto vertinimu, nė viena šalis žmogaus teisių srityje nėra pasiekusi tobulumo, tačiau Lietuvos visuomenės ir institucijų įsipareigojimas stiprinti žmogaus teises yra stiprus ir tikras.
„Į Lietuvą žiūrime kaip į pavyzdį – nesvarbu, kokie politiniai sunkumai įvyksta (...), demokratinės ir žmogaus teisių institucijos yra stipresnės ir gali juos įveikti“, – pažymi Lietuvoje viešėjęs R. Gomesas.
Taip pat skaitykite
Pavojingos tendencijos
Europos Tarybos ekspertas pabrėžia – šiandien nerimą kelia plintanti neapykantos kalba ir kartu su ja pasirodantis neapykantos, nesutarimų ir skaldančios poliarizacijos normalizavimas. Ekspertai baiminasi ir dėl su migracija susijusių žmogaus teisių pažeidimų, kai prieglobsčio prašytojų teisės yra kvestionuojamos.
Kaip tokį pavyzdį R. Gomesas išskiria situaciją Lenkijoje, tačiau priduria, kad tokios tendencijos matomos ne vienoje Europos valstybėje.
„Matome dviprasmišką žmogaus teisių suvokimą, tarsi kai kurie žmonės turi mažiau teisių nei kiti vien dėl to, kad jie tapo migrantais. Turime būti labai atsargūs – kai toks požiūris siejamas su neapykantos kalba ir rasistiniais atgarsiais, žmogaus orumas tampa kvestionuojamas.
Jei kvestionuoji pabėgėlių ar migrantų teises, gali kvestionuoti visų žmonių teises. Tai pavojinga tendencija“, – LRT.lt pažymi R. Gomesas.
Jo teigimu, žmogaus teisių ir demokratijos procesus sugriauti labai lengva, o sugriovus atstatyti – sudėtinga.
Taip pat skaitykite
Įstatymų nepakaks
Europos Tarybos ekspertas pastebi, kad kai kuriose šalyse žmogaus teisių srityje žengiamas žingsnis atgal ir stiprėja nuostatos prieš, pavyzdžiui, lyčių lygybę. Kartu plinta dezinformacija apie tai, kas yra lygybė, ji kvestionuojama.
„Dažnai susiduriu su tokiu naratyvu, kodėl, pavyzdžiui, moterims reikia daugiau teisių? Kodėl romams reikia daugiau teisių, nei turime mes? Bet šie žmonės neturi daugiau teisių – moterys neturi daugiau teisių nei vyrai, romai – nei kitos tautybės“, – svarsto R. Gomesas.
Pasak jo, kai kurie konservatyvesni visuomenės nariai priešinasi judėjimui link didesnės žmonių lygybės ir orumo.
Taip, R. Gomeso vertinimu, gali būti dėl nesupratimo arba baimės prarasti statusą, galią.
Tačiau ekspertas pabrėžia – užtikrindami kokios nors visuomenės grupės lygias teises, mes neatiduodame savo turimų teisių: „Tiesą pasakius, savo turimas teises padarome stipresnes, nes kitos grupės ateityje taip pat apsaugos mūsų teises.“
R. Gomesas pabrėžia – nė vienas negimstame turėdami žmogaus teises savo DNR ar kraujyje. Žmogaus teisės – pakankamai nesenas žmonių pasiekimas, todėl turime jį saugoti ir apie tai kalbėti.
Kaip pasakoja R. Gomesas, tam, kad visuomenė taptų atviresnė įvairiems žmogaus teisių klausimams, neužtenka pakeisti įstatymų.
„Visuomenėje tikriausiai pasikeis ne viena karta, kol kai kurie klausimai bus įsisavinti, o pokyčiai taps ilgalaikiai. Konservatyvios jėgos sako, kad joms tinka diskriminacija ir nelygybė, jie jaučiasi stipresni, nes instrumentalizuoja šiuos klausimus ir žmones, kurie nesupranta pokyčių reikalingumo“, – vardija ekspertas.
Čia jis randa būdą, galintį įtvirtinti vykstančius pokyčius, – šviesti visuomenę.
Taip pat skaitykite
Švietimas apie žmogaus teises – tarsi vakcinos
Ekspertas pabrėžia – stipri pilietinė visuomenė gali padėti apsaugoti žmogaus teises ir demokratijos pamatus, todėl svarbu, kad tai saugančios institucijos taip pat būtų tvirtos.
„Jei visuomenei nerūpi šios vertybės, politikams lengviau atsikratyti demokratiją ir žmogaus teises užtikrinančiomis garantijomis. Tai, manau, yra didžiausia rizika“, – LRT.lt tvirtina Europos Tarybos ekspertas.
Jis išskiria, kad šiandien daug iššūkių kelia paplitusi dezinformacija, todėl svarbu ugdyti žmonių kritinį požiūrį, kad jie būtų aktyvūs piliečiai ir turėtų žinių apie universalias žmogaus teises.
Anot R. Gomeso, būtent bendras supratimas apie žmogaus teises ir yra dalis to, kas laiko visuomenę kartu.
„Jei priimame kitų teisių pažeidimus, mes priimame ir savo pačių teisių pažeidimus ateityje. Kas šiandien nutinka kitiems, tikėtina, kad rytoj nutiks mums. Supratimas apie žmogaus teises ir švietimas šiomis temomis yra kaip vakcinos mūsų ateičiai, kad būtų apsaugota mūsų visuomenės sveikata, demokratija“, – mano R. Gomesas.
Ne pakeisti nuomonę, o padėti suprasti
Švietimo apie žmogaus teises tikslas turėtų būti ne pakeisti žmonių nuomonę, o padėti suprasti ir susidaryti savo nuomonę.
„Žmonės gali nenorėti klausytis, nes bijo, kad jų požiūris bus kvestionuojamas. Jei sakysiu, kad noriu pakeisti tavo požiūrį, žmogus atsakys: ne, ne, ačiū, man gerai taip, kaip yra“, – šypsosi R. Gomesas.
Jis taip pat išskiria empatijos svarbą – lengva jausti empatiją į mus panašiems žmonėms, tačiau sunkiau tuomet, kai žmonės visiškai skirtingi. R. Gomesas sako, kad tokiais atvejais turėtume bandyti surasti bendrų požiūrio taškų.
Pavyzdžiui, kalbant apie tos pačios lyties porų teisę susituokti, galima paklausti oponentų, ar šie norėtų, kad ši teisė būtų atimta iš jų.
„Tada žmonėms lengviau tai suprasti, nei girdint, kad kažkas dabar pakeis jų nuomonę. Dažnai šie požiūriai susiję su giliais religiniais ar moraliniais įsitikinimais – žmonės turi teisę tikėti tuo, kuo jie nori ir tiki, bet taip pat turime pareigą gerbti kitų žmonių teises“, – pastebi Europos Tarybos ekspertas.
Anot jo, šviesdami žmones, neturėtume kartoti, kad jie neteisūs – daug svarbiau žmones įtraukti į dialogą, taip pat – išlaikyti pagarbą: „Jei į žmones žiūri su pagarba, jie bus atviresni – gal ir nesutiks su tuo, ką sakai ir kuo tiki, bet gerbs tai.“
Visgi ekspertas šypsosi – daugumai žmonių nerūpi tai, kad už 500 kilometrų kažkas susituokė ir turi du vaikus ar gyvena nesusituokę: „Tai ne mūsų reikalas – tol, kol žmonės gerbia vienas kitą ir laikosi gyvenimo visuomenėje taisyklių. (...) Jei žmonės yra laimingi, ir mes turėtume būti laimingi.“
Atsikratyti stereotipų padeda empatija
Pasak R. Gomeso, požiūrį į žmogaus teises stipriai formuoja turimi prietarai ir stereotipai. Todėl, jei žmogus savo artimoje aplinkoje nėra susidūręs su, pavyzdžiui, romu ar homoseksualiu žmogumi, jis pats to nejausdamas gali vadovautis įvairiais stereotipais.
Kaip argumentuoja pašnekovas, tokiais atvejais padeda galimybės susitikti ir bendrauti su įvairiais žmonėmis – tada į juos pirmiausia imi žiūrėti kaip į žmones ir neklijuoji etikečių.
„Kartais prieš pokalbį apie žmogų geriau visko ir nežinoti, tada įgauni daugiau empatijos – gal jis ne toks ir blogas“, – juokiasi R. Gomesas.
Pasak jo, žmogaus teisių temoms itin jautrūs vaikai – jie jaučia, jei kas nors neteisinga. Šie klausimai išlieka svarbūs paauglystėje – jei paauglys jaučiasi nesuprastas, nejaučia palaikymo, jis gali būti labiau paveikus įvairiems neigiamiems naratyvams, kartais nepripažįstantiems demokratinių procesų.
Europos Tarybos eksperto vertinimu, itin svarbu, kad vaikai ir jauni žmonės būtų šviečiami apie žmogaus teises ir mokytųsi tam draugiškose mokyklose, kuriose užkertamas kelias patyčioms, kuriose mokytojai gerbia mokinius, o mokiniai – vieni kitus ir mokytojus.
„Nemanau, kad ilgalaikiai pokyčiai įmanomi be švietimo. Kartais manome, kad, pakeitę įstatymus, pakeisime ir visuomenę. Įstatymai yra svarbūs, bet jie turi būti lydimi kitų aspektų – švietimo, supratimo. (...) Jei pokyčių nelydi švietimas, daugelis žmonių jų nesupras, nepriims ir atmes“, – pabrėžia R. Gomesas.
