Kaip ir kasmet, dalis tėvų iki šiol nežino, ar rudenį jų vaikai gaus vietą darželyje. Sudėtingiausia situacija yra Vilniuje, čia vien vilniečių laukiančių yra per tūkstantį, o laisvų vietų – perpus mažiau. Kaune ir Klaipėdoje vietų užteks, bet dalis tėvų negaus arčiausiai gyvenamosios vietos esančio darželio ar to, kurį buvo išsirinkę. Šeimų asociacijos teigimu, savivaldybės turi ieškoti sprendimų.
Iki naujų mokslo metų dar liko beveik du mėnesiai, bet į Antakalnyje esantį Vilniaus lopšelį darželį „Pušaitė“ vietos jau nepavyktų gauti.
„Šiai dienai pagal pasirašytas sutartis tikrai jau ne. Jeigu neklystu, mes balandžio pabaigai turėjome pasirašytas praktiškai visas sutartis“, – sako Vilniaus lopšelio-darželio „Pušaitė“ direktorė Daiva Skarulskienė.
Panaši situacija ir kitose sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kai kur vietų dar yra, bet laukiančių eilėse – gerokai daugiau.
„Laukiančių Vilniuje deklaruotų vaikų yra 1 090, o laisvų vietų – virš 500“, – nurodo Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.
Tad vietų visiems neužteks.
„Eilėje laukia ir Vilniuje nedeklaruoti vaikai – beveik pusė tūkstančio, ir norinčių keisti darželį į artimesnį ar dėl tam tikrų aplinkybių, tarkim, jei žmonės persikėlė į kitą rajoną. Tokių vaikų yra apie pusantro tūkstančio“, – aiškina Vilniaus vicemerė.
„Turėtų būti ieškoma sprendimų ir jie turėtų būti [įgyvendinami] greičiau ir efektyviau, nes šita problema nėra nauja. Dažnai vaikus tenka vežti į kitą miesto galą, yra logistikos problemos, kai reikia ieškoti papildomo žmogaus pagalbai ar darželio privataus, finansinės problemos“, – vardija Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Negavus vietos darželyje, tėvams tenka sukti galvas, ką daryti. Prieš penkerius metus tokioje situacijoje atsidūrė ir dabar šeimoms atstovaujanti Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
„Mes dėl to, kad negavome vietos lietuviškame darželyje, gavome vietą į darželį rusų kalba“, – teigia moteris.
Sudėtingiausia gauti vietą Vilniaus Pašilaičių, Pilaitės ir Verkių mikrorajonuose. Didelė dalis laukiančiųjų – patys mažiausi, vos 1–2 metų.
„Orientuojamės į tai, kad būtų užtikrintos vietos visiems vaikams nuo 3 metų. Žinoma, ta amžiaus riba žemės ir žemės su kiekvienais metais, bet tikrai priimam nemažai sprendimų. Pavyzdžiui, šiais metais steigiame daug mažiau grupių rusų ugdomąja kalba, nes jos dažniausiai būdavo neužpildytos“, – pažymi D. Meiželytė.
Tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, savivaldybė kas mėnesį skiria 120 eurų kompensaciją. Iš valstybės biudžeto tėvai gali gauti kompensacijas už išlaidas auklių užmokesčiui.
„Aš norėčiau, kad būtų investuojama į ne pelno siekiančius darželius, jeigu jau investuojama į privačius ir skiriami pinigai jiems. Mano vaikas tuo metu ėjo į darželį, kai ši kompensacija buvo įvesta, tai per du mėnesius ta kaina pakilo“, – sako U. Žukauskaitė-Zabukė.
Kaune vietos laukia apie 600 vaikų, laisvų vietų maždaug tiek pat, tad, savivaldybės teigimu, vietų užteks visiems.
„Yra tik toks atvejis, kai pas mus, pagal tvarką, tėvai pateikia prašymą į dvi įstaigas, tai būna, kad nepatenka į abi įstaigas arba į vieną iš norimų įstaigų, bet galimybė lankyti įstaigą yra sudaryta. Mes jiems siūlome kitas įstaigas“, – nurodo Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Klaipėdoje vietų yra daugiau, nei reikia – 600, tačiau beveik visos vienoje miesto dalyje, tad apie 200 tėvų laukia eilėje, nes nori pakeisti darželį.
„Keletą metų pastebima tendencija, kad pietinėje miesto dalyje lieka laisvų vietų, o trūksta šiaurinėje miesto dalyje. Yra didelė problema“, – pripažįsta Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Simona Šliogerienė.
Problemos dėl vietų darželiuose didžiuosiuose miestuose pasikartoja beveik kasmet.
