Nustatyta, kad išaugo kokaino vartojimas Kaune, o štai Vilniuje suvartojama daugiau ekstazio. Pagal ekstazio vartojimą Europos Sąjungoje (ES) Lietuva atsiduria tryliktoje vietoje. Tai yra 2023 metų duomenys, kuriuos trečiadienį Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).
Tyrimo metu yra tiriamos miestų nuotekos, t. y. ieškoma narkotikų koncentracijos likučių.
Lietuvos mastu buvo tiriamas Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė teigė, kad kokaino vartojimo klausimu Vilniuje situacija pernelyg nesikeičia. Nuotekose aptinkama narkotinių medžiagų koncentracija išlieka stabili pastaruosius trejus metus.
O štai Kaune 2022–2023 m. kokaino likučių koncentracija nuotekose viršijo visus Lietuvos miestus, t. y. antrojoje Lietuvos sostinėje kokaino vartojimas – didžiausias. Tiesa, dar 2019–2021 m. Kaune šio narkotiko vartojimas buvo mažesnis nei Vilniuje ir Klaipėdoje.
Klaipėdoje taip pat matomas augimas – nuo 2022 m. kokaino likučių koncentracija išaugo 69 proc.
Kalbant apie Europos miestus, kokaino vartojimas išlieka didžiausias Vakaruose ir Pietuose, ypač Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Trijų ketvirtadalių tyrime dalyvavusių šalių nuotekose aptinkamas didesnis kokaino koncentracijos kiekis savaitgaliais.
„Savaitgalinis kokaino vartojimas Lietuvoje nesiskiria nuo kitų miestų“, – sakė B. Rašimaitė.
Vilniuje išaugo ekstazio vartojimas
Vilnius MDMA (ekstazio) vartojimo klausimu lenkia Kauną ir Klaipėdą. 2023 m. sostinėje šis rodiklis šoktelėjo į viršų ir tai yra aukščiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2017 m. Didžiausias vartojimas pastebimas savaitgaliais.
Klaipėdoje matomas nežymus padidėjimas, lyginant su 2022 m. Kaune nuo 2019 m. šio narkotiko vartojimas mažėja.
Lyginant su kitais Europos miestais, MDMA yra vienintelė medžiaga, dėl kurios Lietuva patenka į Europos miestų dvidešimtuką.
„[Lietuva] užima 13-ą vietą pagal tai, kad tos koncentracijos yra ganėtinai didelės miesto nuotekose“, – sakė B. Rašimaitė.
Didžiausia koncentracija buvo nustatyta Vokietijos, Ispanijos ir Nyderlandų miestų nuotekose.
Amfetaminą vartoja visą savaitę
Amfetaminą labiau vartoja Vilnius, jis įprastai lenkdavo Kauną ir Klaipėdą. Visgi itin didelis šuolis buvo pastebėtas 2022 m. Kaune, nors prieš tai amfetamino koncentracija nuotekose išlikdavo stabili. Pernai šios narkotinės medžiagos koncentracijos likučiai Kauno mieste krito.
Apskritai amfetamino vartojimo tendencijos Vilniuje ir Klaipėdoje nuo 2022 m. nežymiai mažėjo, tačiau pastebima, kad amfetaminas vartojamas ir darbo dienomis.
„Priešingai negu kokainas arba MDMA, amfetamino koncentracijos pasiskirstymas išlieka gan stabilus visomis savaitės dienomis“, – sakė B. Rašimaitė.
Europoje amfetamino didžiausias kiekis buvo nustatytas Šiaurės ir Rytų Europos miestuose, daug mažesnis Pietuose. Tiesa, kai kurie naujausi duomenys rodo nežymų padidėjimą Ispanijoje ir Kipre.
Pernai metamfetamino koncentracijos likučiai mažėjo visuose miestuose, bet vartojimas išlieka stabilus visomis savaitės dienomis.
Europos miestuose metamfetamino vartojimas įprastai yra mažas, išskyrus Čekiją ir Slovakiją. Taip pat jis paplitęs Belgijoje, Turkijoje, Ispanijoje ir Kipre.
B. Rašimaitė teigė, kad pernai pirmą kartą tyrėjai turėjo galimybę ištirti nuotekų vandenis dėl ketamino. Ketamino likučių aptikta tik Vilniaus mieste, bet beveik visomis savaitės dienomis.
Didžiausias ketamino kiekis aptinkamas Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Ką tai reiškia?
Seimo komisijos pirmininkė „laisvietė“ Morgana Danielė iškėlė klausimą, kaip vertinti šiuos rezultatus ir kokios galimos kurio nors narkotiko iškilimo priežastys. Ji svarstė, ar galima daryti prielaidą, kad, pvz., didesnį kokaino vartojimą lemia ekonominės aplinkybės, pakaitalų įėjimas į rinką ir t. t.
B. Rašimaitė teigė, kad reikėtų įtraukti daugiau medžiagų į šį tyrimą, tai leistų aptikti kitų vartojamų medžiagų ir parodytų tendencijas, ar kas nors keičiasi iš tiesų.
Jos tvirtinimu, iš medikų girdima, kad jaunimo gretose populiarėja spalvotieji kristalai, tai yra sintetiniai katinonai. Daugiausia šio narkotiko yra pagaminama Lenkijoje.
„Šių metų Europos narkotikų ataskaitoje, kuri buvo paskelbta birželio 11 dieną, yra pažymėta, kad mūsų kaimynė Lenkija yra didžiausia sintetinių katinonų gamintoja. Mes turime įsivertinti šią riziką, nes Lenkija yra lyderė pagal šių medžiagų gamybą ir galbūt tai yra vienas iš signalų, ką reikėtų labiau nagrinėti“, – sakė B. Rašimaitė.
Pasak jos, kokaino vartojimą turbūt lemia keletas veiksnių. Vienas veiksnys – pasiūla ir paklausa, t. y. jo lengviau įsigyti. B. Rašimaitė taip pat pridūrė, jog kiti tyrimai rodo ir besikeičiantį gyventojų požiūrį į įsigijimą. Esą vis mažiau žmonių galvoja, kad gauti narkotinių medžiagų yra sudėtinga.
Konservatorė Irena Haase posėdyje iškėlė klausimą, kokia situacija yra mažesniuose Lietuvos miestuose, regionuose, nes pateikti duomenys tik iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. B. Rašimaitė savo ruožtu atsakė, jog į tyrimą visų miestų įtraukti nėra galimybės.
„Regionuose situaciją gal ir būtų galima įvertinti, bet ribotos [finansinės – LRT.lt] galimybės“, – sakė ji.
M. Danielė teigė, jog regionų įtraukimas būtų naudingas tuo, kad būtų matomi faktai ir būtų lengviau paskatinti savivaldybes įsitraukti į problemos sprendimą.
„Dabar yra daug neigimo“, – sakė politikė.
Toks tyrimas Europos mastu vyksta ne pirmą kartą. Lietuvoje pirmą kartą jis įgyvendintas tik 2017 metais.
Pernai tyrime dalyvavo 88 Europos miestai, 2022 m. – 104.
Tyrimas leidžia stebėti narkotikų vartojimo tendencijas ir nustatyti vartojamas medžiagas. Taip pat tai leidžia aptikti gamybos židinius, kai kurių valstybių policijos pareigūnai remdamiesi šiais duomenimis aptinka narkotikų gamybos laboratorijų.
