Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, parodė LRT užsakymu atlikta apklausa. Pasak ekspertų, tai rodo, kad Lietuvai Rusija – didžiausia grėsmė. Tačiau išsiskiria tai, kaip Rusiją vertina kitų tautybių gyventojai – tik trys iš 10 jų sutinka, kad Rusija kelia realią grėsmę.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą kovo 15–25 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1115 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 2,9 proc.
Respondentams užduotas klausimas, ar, jų manymu, Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Išsiskiria tautybės klausimas
Kaip parodė apklausa, septyni iš dešimties gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (29 proc. atsakė, kad tikrai taip, 41 proc. – greičiau taip, o ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų su tuo nesutinka (4 proc. mano, kad tikrai ne ir 19 proc. – greičiau ne). 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Su tuo, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, dažniau sutinka moterys (74 proc.) nei vyrai (65 proc.), jaunesni nei 50 metų žmonės (74 proc.), kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su mažiausiomis (iki 1100 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (77 proc.), specialistai ir tarnautojai (77 proc.) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (77 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (74 proc.).
Su tuo, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kiek dažniau nesutinka vyrai (28 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (27 proc.), didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su vidutinėmis (1100–2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (26 proc.), vadovai (30 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (27 proc.), dirbantys privačiame sektoriuje (26 proc.), kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai (50 proc.).
Vienintelė gyventojų grupė, kurioje daugiau apklaustųjų mano, kad Rusija Lietuvai nekelia grėsmės, yra kitų tautybių nuolatiniai Lietuvos gyventojai (31 proc. jų mano, kad Rusija kelia grėsmę, o 50 proc. su tuo nesutinka).
Trys iš keturių (74 proc.) lietuvių iš Rusijos pusės mato grėsmę nacionaliniam saugumui, o penktadalis (20 proc.) lietuvių su tuo nesutinka.
Didžiausia grėsmė – Rusija
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė pažymi, kad 70 proc. manančiųjų, jog Rusija – reali grėsmė Lietuvai, yra didelis skaičius.
„Tai atspindi ir politinę kryptį, ir viešosios informacinės erdvės nuostatas. Manau, tai tikrai nėra netikėtas skaičius“, – LRT.lt sako ji.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Mindaugas Norkevičius taip pat sutinka, kad Lietuva suvokia Rusijos keliamas grėsmes. Anot jo, tai, kaip valstybės suvokia grėsmes nacionaliniam saugumui, priklauso nuo jų bendros geografinės padėties, kaimyninių valstybių.
„Tokios temos kaip ekologinis, socialinis ar ekonominis saugumas Lietuvos diskurse yra užgožiamos geopolitinių grėsmių, to, kas susiję su teritoriniu vientisumu, sienų apsauga, grėsmėmis iš kitų valstybių, regioniniais konfliktais. Lietuvoje tas suvokimas visada buvo, tai – svarbiausia kylanti grėsmė nacionaliniam saugumui“, – LRT.lt tvirtina M. Norkevičius.
Jo teigimu, daugiausiai viešojoje erdvėje kalbama būtent apie Rusijos keliamas grėsmes, nors, atkreipia dėmesį ekspertas, ir VSD ataskaitose kaip grėsmė akcentuojama ir Baltarusija, ir Kinija.
„Viešoji erdvė taip pat labai glaudžiai suformuoja grėsmių nacionaliniam saugumui diskursą, o tai ir sudaro tokią prielaidą, kad tai, kas dominuoja viešajame diskurse, žmonės ir laikys kaip didžiausią grėsmę.
Jei mažai kalbame apie tokias problemas kaip klimato kaita, kibernetinis saugumas, migracija, vadinasi, jos visos užgožtos kitų problemų – grėsmės teritoriniam vientisumui ar regioninio konflikto grėsmės“, – sako VDU fakulteto prodekanas.
Kodėl dalis grėsmės nemato?
Kaip parodė apklausa, ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų nesutinka su tuo, kad Rusija yra reali grėsmė Lietuvai. TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė atkreipia dėmesį, kad iš tiesų nežinome, kas slepiasi už šių skaičių, tačiau ji išskiria, kad dalis žmonių mano, jog saugumą mums užtikrina tarptautinės organizacijos, o dalis iš tiesų pasitiki Rusija.
„Jokioje visuomenėje nebus taip, kad visi vienodai mąstytų, nebent turėtume radikalią situaciją, kaip buvo Ukrainoje, kai prasidėjo karas, kai parama Volodymyrui Zelenskiui viršijo 90 proc. Nesakyčiau, kad tie 23 proc. žmonių, kurie šiek tiek kitaip mano, kelia pavojų ar kažkaip neteisingai galvoja. Iš tikrųjų nežinome, kas už to slypi“, – pastebi D. Jakniūnaitė.
VDU ekspertas M. Norkevičius išskiria dvi gyventojų grupes – jo manymu, dalis nesutinkančių su šiuo teiginiu jaučiasi saugūs, nes jaučia tarptautinių organizacijų paramą, o kita dalis gali būti paveikta Rusijos propagandos.
„Nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės nėra tik ši Rusijos pavidalo problema, žmonės supranta ir kitus veiksnius, kad Lietuva yra ES narė, NATO valstybė. Tai yra tam tikros garantijos saugumui, kuris suteikiamas šių tarptautinių organizacijų. (...)
Tačiau reikia įvertinti, kad yra žmonių grupė, kuri norėtų palaikyti kuo glaudesnius santykius su Rusija, ir todėl nemato grėsmės. Tai ir propagandos elementai, ir kylančios informacinės grėsmės“, – įvardija M. Norkevičius.
Propaganda ir kitoks požiūris į Rusiją
Pasak M. Norkevičiaus, skirtingos visuomenės grupės kiek skirtingai vertina Rusijos keliamą grėsmę, pavyzdžiui, išsiskiria vyrų ir moterų vertinimas, taip pat jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių požiūris.
Kaip svarsto VDU ekspertas, jaunesni žmonės jau negyveno sovietų okupacijos metu, nejaučia sentimentų Rusijai ir nostalgijos sovietinei okupacijai. M. Norkevičiaus vertinimu, dalis vyresnių Lietuvos gyventojų gali jausti nostalgiją ar empatiją tam laikotarpiui.
Visgi labiausiai ekspertai išskiria ne lietuvių tautybės gyventojų požiūrį į Rusijos keliamas grėsmes. Pusė ne lietuvių tautybės gyventojų nesutinka, kad Rusija – grėsmė Lietuvai.
Pasak TSPMI profesorės D. Jakniūnaitės, kitų tautybių gyventojai sudaro apie 10 proc. apklaustųjų – nors tai atitinka gyventojų proporcijas, apklausus tokį skaičių žmonių, atsiranda didesnė statistinė paklaida. Nors, sako D. Jakniūnaitė, turime tai įvertinti, tokie skaičiai atitinka tendencijas.
„Didelė tikimybė, kad dalies ne lietuvių tautybės žmonių nuostatos bus susijusios su jų priskyrimu tam tikrai grupei, kita priežastis – šiek tiek kitokia informacinė arba socialinė erdvė. Šie paaiškinimai bus labiausiai tikėtini, kodėl šie žmonės Rusijos nemato kaip grėsmės“, – teigia TSPMI profesorė.
Apie informacinę erdvę bei propagandą kalba ir M. Norkevičius. Kaip aiškina jis, tautinės mažumos patenka į Rusijos formuojamą informacinę erdvę, o tai gali turėti įtakos tam, kaip suvokiama Rusija.
„Kai visuomenės grupė patenka į kitos šalies informacinį lauką ir klauso naujienų rusų kalba, ji gali susidaryti vaizdą, kad nėra jokios grėsmės. O Lietuvos informaciniame lauke Rusijos keliama grėsmė yra dominuojanti ir kartais net vienintelė su saugumu susijusi problema, kuri neužleidžia vietos kitoms problemoms.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip sukurti tinkamą informacinę erdvę kitų tautybių gyventojams. (...) Informacijos trūkumas ir lemia tokią informacinę erdvę, kuri dominuoja tautinių mažumų atžvilgiu“, – tvirtina M. Norkevičius.
