Lietuvoje

2018.08.21 16:19

„MG Baltic“ teismas: bylos veikėjai teigia nesuprantantys kaltinimų

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.08.21 16:19

Vilniaus apygardos teismas antradienį grįžo prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos. Ankstesniuose posėdžiuose, birželį, kaltinamieji užvertė teismą įvairiais prašymais. Šis posėdis netapo išimtimi – buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas vėl kreipėsi į teismą su prašymu bylą grąžinti prokuratūrai, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Tuo metu kaltinamasis Eligijus Masiulis norėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo laisvės suvaržymo, bet išgirdo neigiamą atsakymą. Galiausiai teismas ėmėsi įrodymų nagrinėjimo.  

Į teismo posėdį antradienį ryte atvyko visi penki pagrindiniai bylos veikėjai – buvę liberalai, eksparlamentarai E. Masiulis, Šarūnas Gustainis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis.

Prasidėjus teismo posėdžiui R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas pateikė teisėjams prašymą grąžinti bylą prokuratūrai.

Pasak advokato, kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, kaltinimai R. Kurlianskiui esą nėra atspindėti kaltinamajame akte.

„Pagrindinis argumentas – informacijos nepakankamumas apie pareikšto kaltinimo pobūdį“, – priežastį, kodėl reikėtų bylą grąžinti prokurorams, įvardijo S. Slapšinskas.

„Nusikalstamų veikų požymiai nurodyti neaiškiai ir netiksliai. Tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis tiksliai yra kaltinamas“, – pažymėjo advokatas.

Jam oponavo valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius. Anot jo, kaltinamajame akte nurodyti kaltinimai išdėstyti aiškiai.

R. Kurlianskio advokato S. Slapšinsko prašymo bylą grąžinti prokuratūrai teismas netenkino.

Prašė kreiptis į KT

Į teismą su prašymu kreipėsi ir buvusio liberalų lyderio E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas. Jis abejojo teisėsaugos veiksmais, kai buvusio politiko namuose, darbo vietoje buvo atliekamos kratos. Pasak advokato, E. Masiulis, kai 2016 m. gegužę pareigūnai vykdė kratas, negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų.

„E. Masiulis negalėjo vykdyti Seimo nario funkcijų, pareigų. [...] Kratos metu buvo varžoma E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvė“, – tvirtino M. Bliuvas.

Dėl išdėstytų aplinkybių advokatas prašė teismo kreiptis į KT, siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo neteisėtai suvaržyta parlamentaro laisvė.

Pats E. Masiulis teisme pareiškė pritariantis savo advokato prašymui, palaikantis jo argumentus.

Prokuroras J. Laucius rėžė, kad šis prašymas kvepia „teisiniu cinizmu“. Po jo žodžių pasisakyti nutarė ir E. Masiulis. Jo teigimu, rūkymas nėra Seimo nario pareiga. Buvęs politikas pažymėjo, kad tądien, kai buvo vykdomos kratos, jis dalį dienos negalėjo naudotis mobiliuoju telefonu, negalėjo dalyvauti Seimo plenariniame posėdyje ir taip atlikti savo pareigų, taip pat E. Masiulis akcentavo turėjęs atšaukti visus planuotus susitikimus.

Galiausiai teisėjų kolegija nutarė, kad kreiptis į KT nereikia.

Norėjo patikslinti kaltinimus

Teismui prašymą turėjo ir kaltinamojo G. Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius. Jis prašė teismo grąžinti bylą kaltinamajam aktui papildyti, nes, kaip teigė advokatas, generalinio prokuroro prašyme panaikinti Seimo nario neliečiamybę buvo nurodyti kiti pagrindai nei yra nurodyti dabar kaltinamajame akte. Dėl to, anot R. Černiaus, kyla abejonių dėl G. Steponavičiaus imuniteto panaikinimo.

Kaltinimas yra grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios visai nesusijusios su piktnaudžiavimu ir nesudaro nusikaltimo. Taip vertino ir pats prokuroras, kaip rodo Seimo narių Manto Adomėno ir Lauryno Kasčiūno atvejai“, – tvirtino advokatas.

„Aš nematau nusikaltimo sudėties man pateiktuose kaltinimuose, piktnaudžiaujant nesant korupcinių požymių“, – į teismą kreipėsi ir pats G. Steponavičius.

Prokuroras J. Laucius savo ruožtu nesutiko su kaltinamojo advokato prašymo, jis teigė, kad G. Steponavičiaus imuniteto panaikinimo procedūra negali būti kartojama.

Šio prašymo teismas nepatenkino.

Kiek vėliau V. Gapšys prašė teismo bylos kopijų, kuriose pateikiamos pokalbių išklotinės. Tiesa, teismas šio prašymo jau buvo netenkinęs ir šis sprendimas buvo apskųstas, tad kaltinamajam buvo priminta, kad reikia laukti kito teismo sprendimo.

J. Laucius teismo paprašė prijungti prie bylos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, susijusių su dotacijomis Liberalų sąjūdžiui, dokumentus. Tam pritarė Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka ir paprašė teismo skirti laiko susipažinimui su dokumentais. Teisėjų kolegija pareiškė, kad šių prašymų spręs vėliau.

R. Kurlianskis parodymų kol kas neduos

Teismui apsvarsčius ir atmetus kaltinamųjų prašymus, antradienį politinės korupcijos byloje pradėtas įrodymų nagrinėjimas. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras J. Laucius pradėjo skaityti kaltinamąjį aktą. Po maždaug tris valandas užtrukusios kaltinamojo akto paskelbimo, savo pozicijas pristatė ir kaltinamieji.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tvirtino, kad nesuprantantis visų kaltinamojo akto detalių. Jis teigė nesuvokiantis, kodėl yra kaltinamas papirkinėjęs politikus, pavyzdžiui, kodėl kyšiu yra laikomas politiko pakvietimas dalyvauti LNK laidoje „Alfa savaitė“. Dalį jam metamų kaltinimų R. Kurlianskis pavadino „filosofiniais klausimais“.

„Sudėtinga suvokti už kurių veiksmų atlikimą esu atsakingas“, – pažymėjo kaltinamasis.

R. Kurlianskis savo pozicijos – pripažinti kaltę arba ne – kol kas neatskleidė. Jis pranešė parodymus duosiantis kitą teismo posėdį.  

Buvęs liberalų lyderis E. Masiulis buvo lakoniškesnis. Jis, kaip ir R. Kurlianskis, tvirtino nesuvokiantis visų kaltinamojo akto detalių, tačiau parodymus esą galėtų duoti iš karto.

V. Gapšys taip pat aiškino nesuprantantis, kuo yra kaltinamas. Pasak buvusio „darbiečio“, pats aktas surašytas su klaidomis, jis stebėjosi, kodėl kai kuriuose epizoduose yra kaltinamas kyšio paėmimu.

Savo kaltės nepripažino ir eksliberalas Š. Gustainis. Jis tvirtino nesuprantantis kaltinimų, tad ir duoti parodymus norėtų vėliau. „Mano liudijimai buvo panaudoti prieš mane, vėliau jie virto įtarimais ir kaltinimais“, – stebėjosi Š. Gustainis. Tuo metu G. Steponavičius tvirtino suprantantis kaltinimus, tačiau nesutinkantis padaręs nusikaltimus.

Koncerną „MG Baltic“ ginantis advokatas Linas Belevičius sakė, kad kaltės nepripažįsta juridinis asmuo nepripažįsta. Kaltinimų taip pat nepripažįsta ir Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos advokatai, mat kaltinamajame akte pateikti teiginiai esą yra nelogiški.

Kitas teismo posėdis numatytas kitą savaitę, pirmadienį. Pirmasis parodymus turėtų duoti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis.

Advokatas: reikia gintis nuo tariamo baubo

Pasibaigus teismo posėdžiui E. Masiulis su žurnalistais kalbus nebuvo. Jis teigė, kad savo poziciją, kodėl nesuvokia jam metamų kaltinimų, pateiks kito teismo posėdžio metu.

„Duodamas teismui parodymus aš tuo pačiu nurodysiu, kurioje vietoje ir dėl ko aš nesuprantu man pareikštų kaltinimų, kurioje vietoje tie kaltinimai absoliučiai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis ir realybe“, – sakė kaltinamasis.

Tuo metu teismo posėdyje apie tai, kad „suvokti kaltinimus galima tik prie butelio“ prabilęs Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis žurnalistams aiškino manantis, kad kaltinamajame akte tiksliai, jo manymu, nenurodoma, kokias nusikalstamas veikas yra padariusi politinė partija.

„Problema tokia, kad kaltinamasis aktas iš principo yra grindžiamas buitinėmis sąvokomis. Tarkime, parašoma, kad „Darbo partijos vardu“, tarsi pati partija būtų veikusi, bet nė penktadaliu neužsimenama nė viena fraze apie partiją kaip tokią. Civilinės teisės prasme drįstu teigti, kad kaltinamasis aktas yra nesąmoningas, tai yra kažkokia kvailystė. Civiline prasme tokia byla net į teismą nenukeliautų. Gal dėl to man ir išsprūdo tokia frazė, kad būdamas blaivus jos ir nesuprasi“, – komentavo teisininkas.   

V. Sviderskis tvirtino nekomentuosiantis konkrečiai buvusio „darbiečio“ V. Gapšio situacijos, tačiau užsiminė nesuprantantis, kodėl teigiama, kad politikas veikė Darbo partijos vardu.

„Iš esmės gintis yra neįmanoma, nes, kada tu turi įrodyti, kad esi protingas, tai gali kažką pasakyti, bet, kai turi įrodyti, kad esi nekvailas, tai pradedi abejoti dėl paties įrodinėjimo fakto. Dabar reikia gintis nuo kažkokio tariamo baubo“, – aiškino advokatas.

Kaltinami ir politikai, ir partijos, ir koncernas

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, V. Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui G. Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
 

Populiariausi