Internete nutekinta daugiau nei šimtas tūkstančių dienyno TAMO vaikų ir mokytojų duomenų, patvirtino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas. Visgi „TAMO“ vadovas Edgaras Jasalinis teigia, kad duomenų nutekėjimo iš serverių nebuvo, jie galėjo būti pasisavinti iš pavienių įrenginių.
Šią žinią pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.
Pasak centro vadovo L. Ališausko, specialistai problemą sprendžia nuo praėjusių metų pabaigos.
„Praėjusių metų pabaigoje buvo paviešinta milžiniška duomenų bazė su nutekintais įvairiais duomenimis. Kalba eina apie viso pasaulio duomenis, Lietuva yra viena iš šalių. Tos duomenų bazės dydis yra virš 100 gigabaitų, o paviešinti buvo prisijungimo duomenys: ID, slaptažodžiai ir sistema, kur tie duomenys taikytini“, – LRT RADIJUI sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas L. Ališauskas.
Jo teigimu, specialistų komanda dirba jau nuo praėjusių metų pabaigos, bet yra didelė tikimybė, kad jautrūs duomenys gali būti lengvai pasiekiami programišiams.
„Patvirtinti, kad prisijungti prie kiekvieno vaiko paskyros galima, negaliu, reikia gilesnio tyrimo, bet tikimybė yra didelė“, – sakė L. Ališauskas.
Anot jo, pagrindinis klausimas – kodėl programišiai paviešino šiuos duomenis.
„Dalis tikrai tų duomenų yra nebeaktualūs. Ką tai reiškia, kad tose duomenų bazėse gali būti prisijungimo duomenys, kurie galiojo prieš pusę metų, šiuo metu nebegalioja. Čia gal didelis klausimas – tie nusikaltėliai, kurie surinko, sugeneravo, pavogė tuos duomenis, kodėl paviešino. Kaip taisyklė nusikalstamos grupuotės, tai yra jų turtas, neskuba jų viešinti“, – nurodo jis, bet motyvų nespėlioja.
„TAMO“ vadovas: duomenų nutekėjimo nebuvo
Duomenų nutekėjimo „TAMO“ sistemoje nebuvo, o programišiai galėjo bandyti pasinaudoti duomenimis, pasisavintais iš pavienių vartotojų asmeninių įrenginių, o ne iš „TAMO“ sistemų, atsiųstame komentare teigia „TAMO“ dienyno įmonės vadovas Edgaras Jasalinis.
Pasak jo, po LRT paskelbtos informacijos, įmonė nedelsiant kreipėsi į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą (NKSC) ir ėmėsi veiksmų įmonės viduje.
„Patikrinome NKSC šiandien pateiktus duomenis ir nustatėme, kad juose nėra tokios informacijos, kaip vartotojų vardai, pavardės, gimimo datos, elektroninio pašto prisijungimai, susirašinėjimai“, – pažymi E. Jasalinis.
Naudotojai raginami atsargumo dėlei pasikeisti slaptažodžius, nors pastarieji esą yra užkoduoti.
