Mokyklų, kuriose ugdoma rusų kalba, niekas neuždarys, bet jose turėtų būti steigiamos klasės lietuvių kalba, galėtų dirbti antras mokytojas, jis užtikrintų, kad per pamoką skambėtų vis daugiau valstybinės kalbos. Taip iki virimo temperatūros užkaitusias diskusijas ir nuomones dėl rusakalbių ugdymo komentavo Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.
Latvija ir Estija yra numačiusios strategiją ir ją jau vykdo – ilgainiui valstybinėse mokyklose vaikai bus ugdomi tik valstybine kalba.
Rusų kalba Lietuvos sostinėje, kaip sakė A. Šileris, ugdoma apie 11 tūkst. jaunųjų vilniečių. Pastaraisiais metais šis skaičius auga. Vos prieš kelerius metus jis buvo susitraukęs iki pusdešimto tūkstančio, tačiau gretas išplėtė atvykstantys ukrainiečiai ir baltarusiai.
Vėl suliepsnojus diskusijoms dėl rusakalbių mokyklų likimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad ministerija kitą savaitę pateiks savo siūlymų, kaip būtų galima keisti ugdymą šiose mokyklose, kad vaikų rezultatai būtų geresni.
– Kodėl vėl užvirė diskusija, kad mokyklas, kur vyksta ugdymas rusų kalba, reikėtų arba pertvarkyti, arba išvis uždaryti?
– Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje kiekvienas konfliktas rusakalbių mokyklose kaskart įžiebia diskusijų. Per pastaruosius du mėnesius visuomenėje plačiai nuskambėjo bent trys tokie atvejai: žmonių, minimų valstybės saugumo ataskaitose, įdarbinimas švietimo įstaigose, migranto iš Sankt Peterburgo apšaudymas ir Lietuvos darželio darbuotojos, lietuvių kalbą pavadinusios šunų kalba, istorija.
Mokyklų uždarymo naratyvas, manau, yra prokremlinis, jis yra nenaudingas ir kartojamas priešiškų Lietuvai jėgų.
A. Šileris
Negali nuslėpti to fakto, kad visuomenėje yra atsiradęs, sakyčiau, nesaugumo jausmas, kuris leidžia kelti klausimą, kas iš tikrųjų vyksta rusakalbių mokyklose. Šis klausimas vis iš naujo iškyla.
Kitas veiksnys, kurio negalime pamiršti, – imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičiaus didėjimas Vilniaus mokyklose. Iš viso sistemoje – ir valstybinėse, ir privačiose mokyklose – tokių vaikų yra apie 4 tūkst. Kai kurios benunykstančios rusakalbių mokyklos vykstant karui staigiai pasipildė dvigubais skaičiais migrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos dėka. Jie ugdomi rusų kalba.
Mes galime svarstyti, ar tai yra gerai, ar blogai. Šis modelis, tikiuosi, su valstybės pagalba, turėtų keistis. Imigrantai turėtų metus mokytis lietuvių kalbos, kad vėliau galėtų tęsti mokslus lietuvių kalba.
– Šiuos dalykus, kuriuos išvardijote, kai kurie žmonės vadina politinėmis priežastimis keisti rusakalbių ugdymą, netgi populizmu.
– Šie dalykai iš naujo įžiebė rusenusį laužą: o ką gi darome su rusakalbėmis mokyklomis? Mums po 30 metų gyvenimo nepriklausomoje Lietuvoje vis dar kyla klausimas, ar ta visuomenės dalis yra visiškai integravusis. Šis klausimas ilgą laiką tiesiog ruseno, į jį nebuvo rimtai žiūrima. Net Švietimo ministerija įvardijo, kad rusakalbių mokyklų problema natūraliai išsispręs. Matyt, galvoje turėta, kad pedagogai pasens, išeis į pensiją, sumažės mokinių srautas ir viskas susitvarkys. Bet akivaizdu, kad nesusitvarko.
Kitas svarbus dalykas – galimybė šių mokyklų vaikams susikurti normalią ateitį, kurią užtikrina geros lietuvių kalbos žinios. Rusakalbių mokyklų vaikų pasiekimai daug metų, deja, yra žemesni – tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, tarptautiniai tyrimai. Visos diegtos priemonės rezultatų nedavė.
Tuomet kyla klausimas, kas mums yra vertybė? Tautinių mažumų mokyklų išsaugojimas dėl tautinės mažumos poreikių tenkinimo ar vis dėlto vaiko interesai? Man pirmoje vietoje yra vaiko interesai. Bet, kaip rodo rezultatai, šie vaikai dažnai turi mažesnes galimybes realizuoti savo talentus gyvenime, nes tiesiog nepasiima iš mokyklos tiek, kiek galėtų pasiimti.
– Mokykloms pateikėte pasiūlymą greta klasių, kuriose ugdoma rusų kalba, steigti klasių, kur vaikai galėtų mokytis lietuvių kalba. Kaip ugdymo įstaigos sutiko tokį pasiūlymą?
– Šiuo metu turbūt dar diskusijų stadija. Pateikėme tokį pasiūlymą mokykloms, kuriose ugdoma rusų kalba. Apie mokyklas su lenkų ugdomąja kalba nekalbame dėl tarptautinių įsipareigojimų ir strateginės partnerystės su Lenkijos valstybe.
Taip pat skaitykite
Pasiūlėme dalį klasių formuoti lietuvių kalba su galimybe vaikams mokytis rusų kalbos kaip gimtosios. Šis pasiūlymas buvo išsakytas žodžiu direktoriams. Tam reikėtų atlikti tam tikrus veiksmus – pasikeisti nuostatus, įtraukti lietuvių kalbą kaip ugdomąją. Esu nustebęs, kad lietuvių kalba kaip ugdomoji nėra privaloma visoms Lietuvos mokykloms. Tarsi jei jos nėra nuostatuose, galima ja nevykdyti ugdymo arba reikia atsiklausti mokyklos bendruomenės, ar ji norėtų, kad ugdymas vyktų lietuvių kalba. To nelabai suprantu.
Politikams nepavyko iškomunikuoti tos naudos, kurią gautų vaikai.
A. Šileris
Šiuo metu esame gavę trijų mokyklų prašymus keisti nuostatus, jos ryžosi sudaryti galimybę vaikams mokytis lietuvių kalba su galimybe mokytis gimtosios kalbos. (...) Deja, dalyje mokyklų bendruomenės nesutinka keisti nuostatų. Čia įžiūriu arba keistenybę, arba labai negerą tendenciją. Ne visi mokyklos bendruomenės, mokyklos tarybos nariai turi tokio amžiaus vaikų, kurie ateis į mokyklą.
Tarkime, dvyliktoko tėvui neturėtų būti aktualu, ar atėjęs pirmokas mokysis lietuvių kalba. Bet kai devyni iš dešimties mokyklos tarybos narių balsuoja prieš, kad atsirastų bent viena klasė, kad ugdymas vyktų lietuvių kalba, manau, yra bloga indikacija, neigiama bendruomenės nuostata, ir tenka apgailestauti, kad politikams nepavyko iškomunikuoti tos naudos, kurią gautų vaikai. Na, ir tenka apgailestauti, kad kai kuriais atvejais mokyklos tarybos teise yra piktnaudžiaujama sprendžiant dėl vaikų ateities.
– Ar yra ir kitų užmojų, kaip valstybinėse, savivaldybių mokyklose būtų užtikrinama tai, kad vaikai deramu lygiu kalbėtų lietuviškai?
– Viena iš minčių, aišku, yra, kalbant su mokyklų, darželių bendruomenėmis, susitarti, kad ugdymas vyktų ir lietuvių kalba, kad būtų naudos vaikams. Tikrai nematau problemos, kad trejų ketverių metų vaikai pradėtų kalbėti lietuviškai tarpusavyje.
Ilgesnėje perspektyvoje įsivaizduočiau, kad vienos, galbūt dviejų rusakalbių gimnazijų Vilniuje turėtų pakakti. Bet aukšto lygio.
A. Šileris
Kita savivaldybės iniciatyva – mokykloms, kurios sutinka vykdyti tokį ugdymą, norime skirti po antrą mokytoją. Iš pradžių klasė daugiau mokytųsi rusiškai, bet pamokoje būtų žmogus, kuris vis didintų ugdymo lietuvių kalba dalį, o ketvirtą klasę baigiantis rusakalbis galėtų pereiti į gimnaziją komfortiškai mokėdamas lietuvių kalbą ir mokytis lietuviškai.
Nusprendėme siūlyti bendruomenėms mišrų modelį, kad rusakalbiai galėtų mokytis lietuvių kalbos laipsniškai, bet intensyviai. Nors, mano požiūriu, geriausias modelis – rusakalbiams ir lietuviams pirmokams mokytis kartu su dviem mokytojais ir intensyviai dirbant, kad kalbos jie mokytųsi ne vien iš knygų, susirastų draugų. Gyvenimas burbule turint mažai sąlyčio su lietuviakalbe bendruomene gerokai mažiau produktyvus.
Susitikęs su Antakalnio pradinės mokyklos bendruomene išgirdau nuostabą: kaip neliks Antakalnyje rusiškos mokyklos? Man rodos, metas tokioms nuostatoms keistis, nes nei Vilniaus miestas, nei Lietuvos valstybė neprivalo užtikrinti rusakalbių mokyklų tinklo tokia apimtimi, kad kiekviename mikrorajone būtų pradinė, pagrindinė mokyklos ir gimnazija rusų ugdomąja kalba.
Man atrodo, kad ir piliečiai, nesvarbu, kiek jie čia gyvena, ar 100 metų, ar 50, neturėtų tikėtis, kad ugdymo tinklas bus maksimaliai platus. Ilgesnėje perspektyvoje įsivaizduočiau, kad vienos, galbūt dviejų rusakalbių gimnazijų Vilniuje turėtų pakakti. Bet aukšto lygio. Ir to mūsų miestui būtų pakankamai daug.
– Antrasis mokytojas būtų apmokamas iš savivaldybės pinigų?
– Taip. Savivaldybėje vizija yra tokia, kad jei yra problema, kuri valstybės, ministerijos teikiamomis lėšomis nesprendžiama, esame pasirengę investuoti ir spręsti čia ir dabar su savo turimais resursais.
– Per vieną diskusiją patikinote, kad rusakalbių mokyklos nebus užrakinamos.
– Norėčiau išskirti du aspektus. Pirma – tarpvalstybiniai ilgalaikiai ir geri santykiai su Lenkija. Lenkų bendruomenei tikrai nėra ko baimintis. Esu skaitęs ir man ta mintis patiko: su lenkais turime daugiau bendro nei su latviais nuo pat Žalgirio mūšio laikų.
Visiškai suprantu rusakalbių vilniečių, kurie čia gyvena seniai, interesą sudaryti galimybes jų vaikams mokytis gimtosios kalbos. Svarbiausias mūsų uždavinys – padėti jiems tapti tikrais vilniečiais ir tikrais Lietuvos patriotais. Ką matėme iki šiol? Dalies bendruomenės sutrikimą nežinant, į kurią pusę pasukti, tarsi jie sėdėtų ant dviejų kėdžių. Mano žinutė: jūs esate mūsų piliečiai, norime, kad jais būtumėte, kad jaustumėtės komfortiškai, norime sudaryti sąlygas gerai ir komfortiškai gyventi. Kalbos išmokimo aspektas, mano manymu, yra raktas į sugyvenimą.
Mokyklų uždarymo naratyvas, manau, yra prokremlinis, jis yra nenaudingas ir kartojamas priešiškų Lietuvai jėgų. Nei Lietuva ruošiasi uždaryti mokyklų, nei tai yra įmanoma. Juk vien Vilniuje mokosi 11 tūkst. rusakalbių. Neįsivaizduoju net kaip techniškai atrodytų tas uždarymas. Nebus taip, kad vaikai ateis ir ras užrakintą mokyklą. Mes to nenorime, mes norime, kad tie vietiniai rusai, lenkai, baltarusiai būtų mūsiškiai.
Skaudžius: turime rimtų problemų dėl integracijos
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžė, kad mokymas tautinių mažumų kalba yra sena ir nuolat atgimstanti tema. Jis atskyrė įvykį, kai du rusakalbių mokyklos mokiniai šaudė į Vladimirą Putiną smerkiantį bendramokslį, atvykusį iš Rusijos, ir vėl užgimusią diskusiją apie pokyčių būtinybę rusakalbių mokyklose. R. Skaudžius akcentavo, kad tai pabrėžė ir ministras G. Jakštas, mokinių elgesį pavadindamas nepateisinamu, nepriklausomai nuo tautybės.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia, kad būtų kuo daugiau sėkmės istorijų. Dabar matome, kad mokinių iš tautinių mažumų mokyklų sėkmės istorijų yra dešimtimis, gal net šimtais, bet norėtųsi, kad tų sėkmės istorijų būtų tūkstančiai“, – kalbėjo viceministras.
Jis skaičiavo, kad šiuo metu tautinių bendruomenių mokyklose mažiau nei 20 proc. laiko ugdymas vyksta nacionaline kalba.
Taip pat skaitykite
„Pradiniame ugdyme, nors lietuvių kalba yra negimtoji tautinių mažumų mokyklose, (...) mokomasi 30 proc. mažiau valandų nei kad mokyklose, kurios ugdo lietuvių kalba. Tai turi įtakos vėlesnei raidai, tą rodo tiek mūsų nacionaliniai patikrinimai, tiek tarptautiniai“, – teigė R. Skaudžius.
Jis sakė, kad pernai vienas iš penkių tautinių bendruomenių mokyklų abiturientų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Lietuviškai besimokantys neišlaiko vienas iš 20. Pasak jo, šie faktai rodo, kad dėl integracijos mes turime rimtų problemų.
R. Skaudžius pateikė duomenų, kad tik kas antras tautinių bendruomenių mokyklų abiturientas renkasi laikyti tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra būtina stojant į aukštąją mokyklą. Mokyklose lietuvių kalba šis rodiklis yra 3 iš 4.
Jakštas: pristatysime išgrynintus sprendimus dėl tautinių bendrijų švietimo
Šis mėnuo, anot ministro G. Jakšto, prasidėjo aktyvesnėmis diskusijomis, ar reikia imtis permainų ir Lietuvos mokyklose, kur vaikai ugdomi rusų kalba. Permainų jau ėmėsi kaimynai latviai ir estai – Latvija ir Estija atsisako ugdymo rusų kalba valstybinėse mokyklose.
„Mėnuo pasibaigė, vis dažniau girdime klausimų, ką reikėtų daryti ir kaip turėtų veiksmai išsidėstyti laike. Džiaugiuosi, kad diskusijos vyksta ir darosi vis konstruktyvesnės. Matome, kad Vilniaus miesto savivaldybė kalba ir apie konkrečius sprendimus“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo G. Jakštas.
Taip pat skaitykite
Jis sakė, kad kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatys išgrynintus sprendimus dėl tautinių bendrijų švietimo.
„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas“, – sakė G. Jakštas.
Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą nesvarstoma.
G. Jakštas
ŠMSM ketina atverti diskusijų platformą – langą, čia bus galima teikti siūlymus.
„Mūsų tikslas – lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams. Apie tai, ar dabartinis modelis yra tinkamiausias, ar reikia jį tobulinti, tarkime, daugiau dalykų mokyti lietuvių kalba, diskutuojama senokai, tačiau diskusijos nebūdavo labai aktyvios.
Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nesvarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos. Klausimas paprastas: ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad mokinių savirealizacija ir galimybės darbo rinkoje, kai mokomoji kalba – rusų, yra gerokai prastesnės.
