Mokyklų vadovai sako laužantys galvą, iš kur gauti mokytojų. Pedagogus rengiančių universitetų vadovai teigia, kad padėtis palengva gerėja, tačiau akivaizdu, kad kai kurių dalykų mokytojų gretos šiemet padidės po kelis ar keliolika naujokų.
„Reikia pripažinti faktą, kad mokytojų rengimo pertvarkos tikslai pasiekti tik iš dalies, pritrūko politinių sprendimų, kurie leistų tikslingai padidinti labiausiai trūkstamų dalykų mokytojų skaičių“, – sako Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas. O Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė pasidžiaugė, kad per pagrindinį priėmimo etapą net trylika šimtukininkų pasirinko ugdymo krypties bakalauro studijų programą.
Į LRT.lt klausimus atsako Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė ir Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
– Akivaizdu, kad mokytojų rengimas vis dar nėra sėkmingas. Mokyklos dejuoja neturinčios mokytojų, ieško jų ir vasarą, ir prasidėjus mokslo metams, ir įpusėjus jiems ar besibaigiant. Kodėl taip yra?
L. K. Pirmiausia taip nutiko dėl demografinių pokyčių. Lietuvos specialistų darbo rinka per dešimtmetį susitraukė kelis kartus, todėl ypač skaudžiai tai pajuto viešojo sektoriaus institucijos: mokyklos, ligoninės, policija ir kt. Konkuruodamas dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, viešasis sektorius sunkiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, kuris aukštesniais atlyginimais pritraukia daugiau jaunimo.
Taip nutiko ir su švietimu – dalis pedagogikos studijas baigusių absolventų savo karjerą kuria ne pedagogikos srityje. Taip pat matome ryškų privačių mokyklų tinklo augimą, o kartu jis priviliojo nemažą dalį mokytojų. Antroji priežastis – mokytojo profesijos prestižo visuomenėje klausimas. Jis nėra tik neigiamas ar teigiamas, labiau, sakyčiau, svyruojantis, bet džiaugiuosi, kad dėl pedagogų rengimo pertvarkos, pozityvios komunikacijos, mokyklų vadovų ir, be abejo, pačių mokytojų, profesijos prestižas auga, o tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus.
V. J. Tai susiję su keliomis priežastimis. Viena jų – nevienodas mokytojų poreikis pagal dalykus. Mokytojų poreikio analizės rodo, kad yra mokomųjų dalykų mokytojų, kurių jau dabar trūksta, bet yra ir kai kurių dalykų mokytojų perteklius (pvz., rusų kalbos).
Kai kurių dalykų mokytojų parengimo skaičiai kritiškai maži ir yra rizika, kad jie ir toliau mažės (pvz., chemijos) dėl nenuoseklių arba neapgalvotų valdžios sprendimų.
V. Jaskūnas
Antra, konkurencinėje kovoje vis labiau pralaimi valstybinės mokyklos, nes vis labiau besisteigiančios privačios mokyklos persivilioja mokytojus geresnėmis sąlygomis.
Trečia, kai kurių dalykų mokytojų parengimo skaičiai kritiškai maži ir yra rizika, kad jie ir toliau mažės (pvz., chemijos) dėl nenuoseklių arba neapgalvotų valdžios sprendimų.
Bet mokytojų rengimas tėra viena švietimo sistemos grandžių, kuri turi užtikrinti, kad į mokyklą ateitų kokybiškas studijas pabaigęs mokytojas ir vėliau prisidėtų prie nuolatinio mokytojo profesinio tobulėjimo. O ar parengtas mokyti absolventas nueina į mokyklą, priklauso nuo daugybės kitų sistemos dedamųjų: mokyklų tinklo, mokyklų kaip darbdavių patrauklumo, visuomenės požiūrio į mokytojo profesiją ir pačios mokytojų bendruomenės savivokos. Reikia suprasti, kad pedagogikos, kaip ir bet kokias kitas studijas, baigę absolventai pirmiausia ieško jiems geriausio karjeros kelio ir mokykla tėra viena iš galimybių.
– Po mokytojų rengimo pertvarkos (trijų centrų įsteigimo Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose) buvo tikimasi, kad mokytojų rengimas bus sustyguotas. Kodėl taip nenutiko?
L. K. Manau, kad per daug kategoriška būtų teigti, kad pedagogų rengimo centrų steigimas nepasiteisino. Pertvarka įvyko 2018–2019 metais, o situacija pradėjo keistis nuo 2020 metų. Palyginkime skaičius pertvarkos pradžioje, kai 2019 metais ugdymo krypties pirmos pakopos studijose turėjome 4065 studijuojančius visoje Lietuvoje (ŠVIS duomenys), tuo tarpu 2023 m., LAMA BPO duomenimis, šias studijas rinkosi beveik 2000 kandidatų, o šiuo metu aukštosiose mokyklose studijuoja 5541 studentas (ŠVIS duomenys, 2024). Mokytojai rengiami ne tik pedagogų rengimo centruose. Šią sistemą papildo kolegijos ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios akredituotas pedagogikos krypties studijas.
Džiugu, jog per pagrindinį priėmimo etapą net trylika šimtukininkų pasirinko ugdymo krypties bakalauro studijų programą.
L. Kaminskienė
Aišku, tiesa tokia, kad ir dabar ne visi studijuojantys ateina dirbti į mokyklas. Valstybės kontrolės atlikto audito duomenys ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys kiek skiriasi: VK duomenimis, įsidarbinamumas per pirmuosius metus po studijų siekė 54 proc., ŠMSM duomenimis – gerokai per 60 proc. ir įsidarbinama dar studijų metais.
Pozityviems pokyčiams reikalinga toliau stiprinti pedagogikos studijų kokybę, ugdymo mokslą, skatinimo sistemas (skatinamąsias stipendijas), nuosekliai didinti mokytojų atlygį. Pertvarkos įvyksta greičiau, nei pamatome realius pokyčius. Turime nesiblaškyti ir tęsti tai, kas davė gerų rezultatų.
V. J. Reikia pripažinti faktą, kad mokytojų rengimo pertvarkos tikslai pasiekti tik iš dalies. Pavyko sutelkti stipriausią mokytojų rengimo potencialą trijuose pedagogų rengimo centruose, tą patvirtino aukšti šių centrų palyginamojo mokslo vertinimo rezultatai. Kita vertus, pritrūko politinių sprendimų, kurie leistų tikslingai padidinti labiausiai trūkstamų dalykų mokytojų skaičių. Vėl leista mokytojus rengti visoms aukštosioms mokykloms, taip grįžtant į situaciją iki mokytojų rengimo pertvarkos.
Bet jeigu mokytojus vėl pradės rengti kas nori (o pripažinkime, kad yra aukštųjų mokyklų, kurios į šias studijas žiūri tiesiog kaip į pelningą verslą), jų parengimo kokybė taps nepalyginama.
V. Jaskūnas
Galima spėti, kad jeigu švietimas politinėje darbotvarkėje išliks prioritetas, parengiamų mokytojų skaičius ir toliau didės, bet nebūtinai tų, kurių reikia labiausiai. Bet jeigu mokytojus vėl pradės rengti kas nori (o pripažinkime, kad yra aukštųjų mokyklų, kurios į šias studijas žiūri tiesiog kaip į pelningą verslą), jų parengimo kokybė taps nepalyginama.
– Pakomentuokite VDU mokytojų rengimo skaičius. Ką jie rodo? Kaip papilnės mokytojų gretos? Kiek jų eina dirbti į mokyklą?
L. K. Šiandien VDU Švietimo akademijoje studijuoja 1468 ugdymo mokslų krypties studentai (ŠVIS, 2024). 2023 metais priėmėme 284 pirmakursius į bakalauro studijas ir 253 studentus į vienų metų pedagogikos studijas, kurie mokyklas papildys jau šiais metais.
Džiugu, jog per pagrindinį priėmimo etapą net trylika šimtukininkų pasirinko ugdymo krypties bakalauro studijų programą. Pavyzdžiui, viena mokomojo dalyko pedagogikos, matematikos pedagogikos, studentė įstojo su dviem šimtukais (už lietuvių kalbos bei matematikos egzaminą). Kita šimtukininkė, net už tris brandos egzaminus gavusi po šimtą balų, pasirinko specialiosios pedagoginės pagalbos studijas. Tai įrodo, jog studentai, gerai išlaikę egzaminus, renkasi ugdymo krypties studijų programą.
O absolventų įsidarbinamumo rodikliai yra artimi šalies rodikliams ir siekia arti 70 proc.
Dideli srautai jau dirbančių mokytojų ir kitų specialistų (309 baigs studijas 2024 metais) dalyvauja perkvalifikavimo studijose. Čia daugiausiai studijuoja būsimi dalykų mokytojai, kurių šiandien labiausiai ir trūksta.
– Pakomentuokite VU ir ŠU mokytojų rengimo skaičius. Ką jie rodo? Kaip papilnės mokytojų gretos? Kiek jų eina dirbti į mokyklą?
V. J. Nuo 2021 m., Šiaulių universitetą prijungus prie Vilniaus universiteto, mokytojai Vilniaus universitete rengiami dviejuose miestuose – Vilniuje ir Šiauliuose. Priėmimo skaičiai į visų formų pedagogikos studijas universitete tolygiai auga. Pastaraisiais metais augimo mastais ypač išsiskyrė specialiosios pedagogikos studijos Šiauliuose. Įtakos tam turėjo didžiulis specialiųjų pedagogų ir logopedų poreikis rinkoje.
Iš neformalių apklausų žinome, kad didžioji dalis šių studijų absolventų nueina dirbti į mokyklas. Vis dėlto viena didesnių problema yra ta, kad šalyje vis dar neturime patikimų duomenų apie pedagogikos absolventų profesinę karjerą, kaip, beje, ir apie mokytojų poreikį.
Netgi respektabilių kontrolės institucijų duomenys apie tai yra prieštaringi ir todėl nepatikimi. Žinant, kad didžiausia plėtra vyksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo privačiame sektoriuje, nenuostabu, kad kone trys ketvirtadaliai visų pedagogikos studijų absolventų baigia vaikystės pedagogikos studijas.
Vis dėlto aiškiai suvokdamas švietimo iššūkius Vilniaus universitetas vis didesnį dėmesį skiria didžiausio poreikio – matematikos ir gamtos mokslų – pedagogų rengimui. 2023 m. sėkmingai įvyko priėmimas į Matematikos mokymo ir edukometrijos studijų programą, kurioje derinamos matematikos, matematikos mokymo ir švietimo duomenų analitikos (edukometrijos) studijos.
Šiais metais duris atvers Vilniaus universiteto STEAM ugdymo centras – didžiausia matematikos, informatikos ir gamtos mokslų mokymo bazė Lietuvoje, kurioje vyks formalaus ir neformalaus ugdymo veiklos. Ieškome būdų, kaip pasiūlyti motyvuojančias studijų sąlygas būsimiems chemijos, fizikos, biologijos, geografijos mokytojams.
– Koks vis dėlto mokytojų rengimo modelis yra geriausias?
L. K. Reikia pažymėti, kad mokytojų rengimas nuo 2018 m. žymiai pasikeitė, įvyko nemažai sisteminių pokyčių, net du kartus nuo 2018 m. iki 2023 m. pabaigos keitėsi Pedagogų rengimo reglamentas – vienas iš svarbiausių dokumentų, apibrėžiančių pasirengimo pedagogo profesijai ir mokytojų rengimą vykdančių aukštųjų mokyklų reikalavimus.
Ryškėja dvi tendencijos – auga kokybės reikalavimai universitetams ir kolegijoms, kurios rengia būsimus mokytojus; o įeities į pedagogo profesiją būdai tampa įvairesni, lankstesni, atliepiantys šiandieninės švietimo sistemos poreikius. Skirtingai nei prieš dešimtmetį, nebeturime prabangos turėti tik vieną ar du pedagogų rengimo būdus: lygiagretųjį (kai studijuojama bakalauro studijose ir įgyjama pedagogo kvalifikacija) ir nuoseklųjį (kai pedagogo kvalifikacija įgyjama po kitos krypties bakalauro ar magistrantūros studijų).
Šiandien švietimo sistema kenčia nuo to, kad trūksta įvairių dalykų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, todėl ypač išaugo studijuojančių srautai, kai siekiama pedagogo kvalifikaciją ar dalykinę specializaciją įgyti perkvalifikavimo, gretutinių studijų ir nuosekliuoju būdu.
V. J. Praktika rodo, kad skirtingiems mokykliniams dalykams ar pedagoginėms specializacijoms tinkamiausi skirtingi mokytojų rengimo modeliai, todėl efektyviausia išnaudoti kuo įvairesnius tapimo mokytoju kelius. Pavyzdžiui, vaikystės pedagogikos studijoms tinkamiausias kelias yra pedagogikos bakalauro studijos, tuo tarpu matematikos, informatikos ir gamtos mokslų dalykų mokytojais dažniausiai tampama pabaigus tos krypties bakalauro studijas ir papildomai arba greta įgyjant dalyko mokytojo kvalifikaciją.
– Kaip geriausia motyvuoti jaunuolius studijuoti dalyko pedagogiką, ko labiausiai mums stinga? Ar stipendijos yra paveikios?
L. K. Skatinamosios stipendijos padarė teigiamą poveikį jaunuolių pasirinkimams. Nors ir girdime skeptiškų balsų, tačiau skatinamosios stipendijos yra vienas iš labai aiškių būdų pasakyti jauniems žmonėms – jūsų labai reikia mokyklose! Taip pat dideles viltis dedame į savivaldybių iniciatyvas ir tikslines programas, kurios jau irgi duoda pirmųjų rezultatų.
Pavyzdžiui, Kauno rajone pradėjo veikti Jaunųjų pedagogų klubas ir žinome, kad panašiu keliu planuoja eiti ir kitos savivaldybės, tokia neformali pedagoginių studijų viešinimo veikla vyksta ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Kauno mieste įsteigta ugdymo krypties klasė Kauno Maironio gimnazijoje, aktyvios programos netrukus startuos Panevėžio rajono, Utenos, Alytaus ir kitų rajonų savivaldybėse.
Mokyklų vadovams nuolat sakome, kad be jūsų nebus ir mūsų. Turime kartu bendradarbiauti, kad gabius jaunuolius sudomintume mokytojo profesija ir jai įgyti reikalingomis studijomis. Partnerystė su mokyklomis, savivaldybėmis mokytojų rengimo srityje yra kertinė. Tai ir planuojame stiprinti. Manau, kad ŠMSM remiamos programos – skatinamosios stipendijos prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat padidintos stipendijos paskutinių studijų metų studentams, kurie sudaro sutartis dėl darbo mokyklose, yra teigiami pavyzdžiai, kurių neturėtume atsisakyti iki kol mokytojų rengimas bus daugiau ar mažiau subalansuotas pagal švietimo sistemos poreikius. Kitaip tariant, norime turėti, turime investuoti.
V. J. Valstybės stipendijos pedagogikos studijų studentams turi patrauklumo renkantis šias studijas, bet neabejotinai jaunus žmones labiausiai motyvuoja darbo aplinka, kuri leidžia jiems tobulėti ir realizuoti save. Dažnai įsivaizduojama, kad mokytojo profesija apsiriboja tik kitų mokymu. Vis dėlto pradedantiems karjerą jauniems mokytojams ypač svarbu nesustoti vietoje, augti ir tobulėti ir šių galimybių buvimas ar nebuvimas neretai lemia tolimesnį karjeros pasirinkimą. Prie mokytojo profesijos patrauklumo labai prisideda ir gerosios mokyklų bendruomenių praktikos kurti motyvuojančią aplinką ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
