Vėl suliepsnojus diskusijoms dėl rusakalbių mokyklų likimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad ministerija kitą savaitę pateiks savo siūlymus, kaip būtų galima keisti ugdymą šiose mokyklose, kad vaikų rezultatai būtų geresni.
Šis mėnuo, anot ministro, prasidėjo aktyvesnėmis diskusijomis, ar reikia imtis permainų ir Lietuvos mokyklose, kur vaikai ugdomi rusų kalba, kaip kad daro kaimynai latviai ir estai. Latvija ir Estija atsisako ugdymo rusų kalba valstybinėse mokyklose.
„Mėnuo pasibaigė, vis dažniau girdime klausimų, ką reikėtų daryti ir kaip turėtų veiksmai išsidėstyti laike. Džiaugiuosi, kad diskusijos vyksta ir darosi vis konstruktyvesnės. Matome, kad Vilniaus miesto savivaldybė kalba ir apie konkrečius sprendimus“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo G. Jakštas.
Jis sakė, kad kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatys išgrynintus sprendimus dėl tautinių bendrijų švietimo.
„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas“, – sakė G. Jakštas.
ŠMSM ketina atverti diskusijų platfomą – langą, kuriame bus galima teikti siūlymus.
„Mūsų tikslas – lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams. Apie tai, ar dabartinis modelis yra tinkamiausias, ar reikia jį tobulinti, tarkime, daugiau dalykų mokyti lietuvių kalba, diskutuojama senokai. Tačiau diskusijos nebūdavo labai aktyvios.
Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos. Klausimas paprastas: ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad mokinių savirealizacija ir galimybės darbo rinkoje, kai mokomoji kalba – rusų, yra gerokai prastesnės.
