captcha

Jūsų klausimas priimtas

Interneto svetainių pritaikymas neįgaliesiems dažnai – tik apie tai skelbiantis ženkliukas

Bent tūkstantis interneto svetainių – tiek jų per artimiausius porą metų turi tapti patogiomis naudotis neįgaliesiems. Iki šiol, kaip skelbia pritaikomumu besirūpinanti Susisiekimo ministerija, tokių yra apie 20 proc. Tačiau į tuos 20 proc. įeina visos svetainės, kuriose yra specialus ženkliukas, kuriuo, deja, tas pritaikomumas dažnai ir baigiasi. 
John Schnobrich/Unsplash nuotr.
John Schnobrich/Unsplash nuotr.

„[Pritaikyta] apie 20 proc., bet tikslių skaičių nėra. Jeigu vertintume viską, kiek institucijos deklaruoja, kad yra pasirengusios ir nurodžiusios tą [pritaikymo neįgaliesiems] ženkliuką, tai skaičius nėra tikslus, nes kai pradedi tą prieinamumą tikrinti išsamiai, paaiškėja, kad tai yra tik ženkliukas“, – LRT RADIJUI sakė už svetainių pritaikymą neįgaliesiems atsakingos Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Aušra Kumetaitienė. 

Ministerija turi įgyvendinti direktyvą dėl viešojo sektoriaus interneto svetainių perkėlimo, tad šiai temai, pasak atstovės, skiriamas didelis dėmesys. 

„Iki 2020 metų svetainės, kurios jau yra sukurtos, turės atitikti prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus, o naujai kuriamos svetainės reikalavimus turės atitikti jau nuo 2019 metų rugsėjo“, – LRT RADIJO laidai „60 minučių“ pabrėžė A. Kumetaitienė. 

Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Simona Aginskaitė papasakojo, kaip interneto svetainė turėtų atrodyti žiūrint iš neįgaliųjų perspektyvos. 

„Silpnaregiams labai svarbus teksto ir pagrindo kontrastas, taip pat – galimybė tekstą didinti jo neiškraipant ir kad šriftas būtų be jokių užraitymų. Akliesiems labai svarbu, kad svetainė būtų atvira teksto nuskaitymo programėlėms, nes jeigu puslapis yra blogai suprojektuotas, programėlė dalies puslapio nenuskaito“, – aiškino Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė.

Taip pat, pasak jos, valdymas turi būti užtikrintas ir klaviatūra, ir pele, tačiau dažnai pasitaiko, kad tam tikras funkcijas galima atlikti tik pele. 

Su kurčiaisiais, rodos, viskas aišku – vietoj garso turi būti titrai. Tačiau ne viskas taip paprasta, sako neįgaliųjų atstovė.

„Kurtieji pabrėžia, kad lietuvių kalba nėra jų gimtoji kalba. Jų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Todėl dažnai sudėtingą tekstą jiems sunku suprasti, nes jie supranta atskirus žodžius, bet ne teksto esmę“, – akcentuoja S. Aginskaitė.

Pasak jos, kurtieji supranta, kad viską į gestų kalbą versti sudėtinga, todėl pageidautų bent pagrindinės informacijos, kuri dažnai nekinta. 

Turintiems intelekto negalią esmė yra teksto ir dizaino pritaikymas – kad puslapis būtų kuo paprastesnis ir visiems būtų aišku, ką spausti. 

Pagal LRT RADIJO laidą parengė Ineta Nedveckė. 

Garso įraše klausykite, kaip regos negalią turintis Justinas naudojasi interneto svetaine.

John Schnobrich/Unsplash nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...