Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Vokietijos brigadą šiuo metu numatoma dislokuoti daugiausia Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, be to, karius, kurie atvyks su šeimomis, norima įkurdinti Vilniuje ir Kaune. Kaip teigia Ruklos seniūnė, apie karių apgyvendinimą Rukloje kariuomenė su vietos valdžia nekalba. Ji pažymi, kad, norint prisikviesti karių, būtina paruošti infrastruktūrą, o „realiai dabar nieko nėra“.
Lietuva planuoja, kad didžioji dalis Vokietijos brigados šalyje bus dislokuota 2026 m. Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas turėtų būti pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 d. Ar jau suplanuotos konkrečios vietos, kur atvykę vokiečių kariai būtų dislokuoti, LRT RADIJAS pasiteiravo Krašto apsaugos ministerijos.
„Pagrindinės numatomos Vokietijos brigados dislokavimo vietos yra Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dalis vokiečių karių į Lietuvą tarnauti atvyks su šeimomis, planuojama, kad jie galėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvios, siekiant rasti palankiausią ir patraukliausią sprendimą“, – rašoma KAM atsakyme.
Vienos iš minimų vietų – Ruklos – seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė sako savo ruožtu apie brigados apgyvendinimą šiame miestelyje daugiau informacijos neturinti. Esą savo planais kariuomenė su seniūnijomis nesidalija.
„Kas į ateitį planuojama, na, kariuomenė nesidalija tokiais dalykais, tuo labiau, kad tai kol kas galbūt yra pamąstymai. Su seniūnijomis tokie dalykai neaptarinėjami, kadangi viskas vyksta kariuomenės teritorijoje, mes ten kažkokios įtakos neturime“, – LRT RADIJUI tvirtina V. A. Karoblienė.
Pašnekovė pažymi, jog šiuo metu Rukloje imamasi pirmųjų žingsnių, susijusių su infrastruktūros vystymu.
„Pas mus žemutinėje terasoje įrenginėjamos remonto dirbtuvės – ten bus daromas vikšrinės, ratinės kariuomenės technikos remontas“, – aiškina Ruklos seniūnė ir priduria, jog tokie veiksmai „gal turėjo būti ir anksčiau daromi“.
Paklausta, ar pats Ruklos miestelis galėtų priimti gyventi dalį vokiečių karių, V. A. Karoblienė sako tuo abejojanti. Ji neatmeta galimybės, jog kariuomenės poligone tą padaryti būtų įmanoma. Visgi, pašnekovės teigimu, dar tektų nemenkai paplušėti, nes šiuo metu sąlygos ten – išties prastos.
„Šiuo metu rotacija jie (kariai – LRT.lt) gyvena konteineriuose, visas jų maitinimas, visa veikla ne tarnybos metu vyksta palapinėse. Kelinti metai tai niekaip nėra pasikeitę. (...)
Ar mes galėtume miestelyje (apgyventi karius – LRT.lt) – greičiausiai ne, bet kariuomenė turi savo teritoriją, savo poligono ribas, aš manau, plėstis tikrai galima būtų. (...) Norint prisikviesti žmonių, turi būti paruošta infrastruktūra, nes realiai dabar nieko nėra“, – sako V. A. Karoblienė.
Pasak jos, būtina užtikrinti, jog „nebūtų taip, kaip dabar: pirma – vežimas, paskui – arklys“.
LRT RADIJO kalbintas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia iš KAM išgirdęs lūkestį, kad šalyje dislokavus vokiečių brigadą, sostinėje būtų planuojama apgyvendinti 2 tūkst. žmonių. Jų gyvenimo kokybei užtikrinti esą reikėtų pastatyti kelias dešimtis daugiabučių, pasirūpinti švietimu, sveikatos priežiūra.
„Kaip supratome, noras yra turėti vieną atskirą teritoriją, vieną atskirą miestelį, kad gyventojai nebūtų išskaidyti į kažkokias atskiras grupes. Dabar yra svarstymo stadija, ieškomos teritorijos, kuriose būtų galima išvystyti tokio miestelio statybas.
Čia mes kalbame apie keliasdešimt daugiabučių namų, pagal Vokietijos standartą. Taip pat, natūralu, yra reikalingos visos viešosios paslaugos, kadangi atvažiuotų kariai su šeimomis. Reikalingos švietimo, ugdymo naujos patalpos, turbūt ir sveikatos priežiūros įstaigos. Taip kad ta infrastruktūra turėtų būti kuriama nuo, sakykime, nulinės stadijos“, – dėsto V. Benkunskas.
Tuo tarpu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pabrėžia, jog svarbu diskutuoti ne apie tai, kur vokiečių kariai su šeimomis bus apgyvendinti, o kiek laiko prireiks, kad jie pasiektų operacinį pajėgumą.
„Mums žymiai įdomiau būtų sužinoti, per kiek laiko ta brigada pasieks operacinį pajėgumą. Jeigu mes apie šeimų atvežimą kalbame, tai užims daug metų, nebus, kad tai greitai būtų padaryta. Galbūt pačioje pradžioje vokiečių kariškiai neturės to komforto su šeimomis būti, bet mums, kaip visuomenei, yra žymiai svarbiau reali kovinė galia ir per kokius terminus jie tai padarys“, – LRT RADIJUI tvirtina V. Malinionis.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
