Gyvenimo įgūdžių programa, kurios pamokos startavo šį mėnesį, apaugo mitais ir aistromis. Nuo nerimo, esą vaikai bus stumiami į ankstyvus lytinius santykius, bus esą skatinami keisti lytį ar seksualinę orientaciją, o per pamokas bus mokomi gamintis kontracepcines priemones, iki raginimų perskaityti programą, kurioje viso to nėra, ir patikinimų, kad per pamokas bus mokoma gerbti savo ir kitų kūną, ištarti „ne“ rizikingam elgesiui.
Programos šalininkai pabrėžia, kad vaikams lytiškumo klausimų visada iškyla, tik jie ne visuomet išdrįsta paklausti artimųjų, o klasėje atsakymų jie ieško su profesionaliai pasirengusiais mokytojais ir, tai taip pat labai svarbu, su bendraamžiais. O kritikai sako, kad kyla nerimas, kad pagal ją besimokantys vaikai gali būti pastūmėjami tapti homoseksualais, bus per anksti supažindinami su lytiniais santykiais, bus skatinami tapti paklusnūs, kai svarbiau būti lyderiu ir kūrybiškam.
LRT.lt primena, kad Gyvenimo įgūdžių programa apima žmogaus saugą, patyčių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją ir kitas temas, o lytiškumo klausimai sudaro apie 10-15 proc. programos turinio, priklausomai nuo klasės. Pamoka privaloma vaikams nuo pirmos iki dešimtos klasės.
Nuomonės kardinaliai skiriasi
LRT.lt paklausė dviejų tėvus, šeimas buriančių organizacijų, atstovų, kaip jos žvelgia į naująją pamoką.
Šeimų asociacija tvirtina, kad Gyvenimo įgūdžių programa vaikams padės bent minimaliai užpildyti emocinio lavinimo spragas, kurias kartais tėvai palieka ne iš piktos valios, o dėl skirtingų resursų stokos.
„Gyvenimo įgūdžių programa reikalinga dėl kelių priežasčių. Viena, siekiama stiprinti mokinių socialinį ir emocinį intelektą. Kitas tikslas – integruoti po vienu pavadinimu visas programas, kurios įgyvendinamos mokykloje per skirtingas pamokas. Gyvenimo įgūdžiai apima ir emocinį-socialinį intelektą, ir jo ugdymą, žmogaus saugą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, taip pat lytiškumo ugdymą“, – kalbėjo Šeimų asociacijos atstovas mokytojas Antanas Jonušas.
Šeimų asociacija pasidalijo ir mitais apie Gyvenimo įgūdžių programą bei jų paaiškinimu, paneigimu.
Lietuvos tėvų forumo (LTF) nuomonė yra kardinaliai kitokia. Kaip sakė daug kritikos naujosioms pamokoms išsakiusio forumo vadovas Kęstutis Mikolajūnas, dalį šios organizacijos atstovaujamų tėvų labiausiai trikdo lytiškumo ugdymo dalis. Bet ne tik tai, pabrėžė jis.
Taip pat skaitykite
„Šita programa skiriasi nuo kitų programų. Mokykla ir ugdymo įstaigos yra toli žvelgiančios į ateitį, kaip į kosmosą, kai būnant lauke dangus yra labai aukštai, o ši programa yra su žemomis lubomis, ji yra korekcinė, primena pataisos namų programą“, – kalbėjo kritiką startavusioms šį rugsėjį gyvenimo įgūdžių pamokoms išsakęs LTF vadovas K. Mikolajūnas.
Jis programą vadino slogia ir skirta vaikų elgesiui, kurio, jo akimis, nereikėtų keisti, koreguoti.
Pasak K. Mikolajūno, tai, kad dalis vaikų pakankamai žinių negauna šeimoje, galbūt yra iš socialinę riziką patiriančių šeimų, nereiškia, kad tokios programos reikia visiems vaikams.
„Tą programą taikant vaikams, kuriems nekyla socializacijos problemų, kurie gerai prisitaiko, yra pavojus, kad juos ji gali sulaužyti. Sulaužyti blogąja prasme. Juos padaryti patogius suaugusiesiems, paklusnius. Bet jei pasižiūrėtume į darbo rinką, visur reikalingas kūrybiškumas, pasitikėjimas savimi, iniciatyvumas, o ši programa šių dalių neturi. (…) Lyderystės, iniciatyvos įgūdžių nėra. Jei vadiname gyvenimo įgūdžiais, tai ne visai gyvenimo įgūdžiai. Net labai pritemptai ši programa – tik pusė gyvenimo įgūdžių, iki pusės“, – kritiką išsakė K. Mikolajūnas.
Jis sako, kad LTF labiausiai kliūva ne tiek lytiškumo ugdymo dalis, o tai, kad tai yra auklėjimo programa. Jo manymu, mokyklos funkcija nėra auklėjimas, mokyklos funkcija yra šviesti, o auklėjimas yra tėvų reikalas.
Jonušas: svarbu, kad svarbias temas vaikai aptarinėtų su bendraamžiais
Pedagogas A. Jonušas sutinka, kad dalis tokio gyvenimo įgūdžių ugdymo vyksta ir turėtų vykti šeimoje, tačiau jis įsitikinęs, kad įgūdžiams gludinti reikalingos ir pamokos. Juolab jų metu vaikai turi galimybę kylančius klausimus aptarti su bendraamžiais, o tai bręstant yra labai svarbu.
„Lytiškumo ugdymas neabejotinai prasideda šeimoje. Ir svarbiausius įgūdžius ir žinias, mano supratimu, vaikas turėtų gauti šeimoje – augdamas ir matydamas tėvų pavyzdį, kaip jie skirstosi vaidmenis, puoselėja šeimą. Tačiau tai neprieštarauja tam, kad ir mokykloje vyktų lytiškumo ugdymas, per tas pamokas mokiniai įgytų žinių ir įgūdžių, apie kuriuos kalbėti ir mokyti tėvai gali neturėti kompetencijos.
Be to, svarbu, kad svarbias temas vaikai aptarinėtų su bendraamžiais, kad turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, išgirsti kitų nuomonę. Vaikams svarbu apie tai kalbėtis ne tik su tėvais. Viena iš mokyklos paskirčių – socializacija“, – pabrėžė pedagogas.
Jonušas: moko vaikus ištarti „ne“ nesaugiam elgesiui
Programos priešininkai yra ne kartą kritikavę ir tai, kad Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo dalyje dėmesys sutelkiamas į prevenciją, o ne į rengimą šeimai. Be to, kritikai atkreipia dėmesį, kad paauglių nėštumų ir abortų skaičius pastaraisiais metais susitraukęs.
Kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, apimantys ankstyvus nėštumus ir abortus nuo 2018 m., jų skaičius išties mažėja. Tačiau Gyvenimo įgūdžių programos rengėjai primena, kad nuo 2016 m. mokyklose integruotai į įvairius dalykus dėstoma Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa (vadinama Gyvenimo įgūdžių programos pirmtake), o tai galimai ir padarė įtaką paauglių nėštumų ir abortų skaičiaus mažėjimui.
Tai, kad paauglių nėštumų ir abortų skaičius pastaraisiais metais mažėja, anot Šeimų asociacijos atstovo A. Jonušo, nėra argumentas prieš Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo dalį.
„Svarbu, kad per lytiškumo pamokas mokiniai įgytų žinių ir gebėjimų, kaip atsispirti rizikingam elgesiui, kaip pasakyti „ne“. Svarbu jau nuo pirmos klasės suprasti, kad mano kūnas priklauso man, kad kiti žmonės, kurie nėra šeimos nariai ar gydytojas, neturi teisės liesti mano kūno. Tai yra įgūdžiai, kurie mokiniams padeda tapti atsparesniems smurtui ir priekabiavimui. Mokykloje kalbama ne vien apie neplanuotus nėštumus, kalbama apie apskritai komplektą įgūdžių ir žinių, kurios jauniems žmonėms padeda labiau apgalvotai, sąmoningiau planuoti savo lytinį gyvenimą, kai tai jau tampa aktualu“, – kalbėjo A. Jonušas.
Taip pat skaitykite
Jis nenorėtų sutikti ir su nuskambėjusiais priekaištais, kad programos rengėjai orientuojasi į prevenciją, užuot rengę vaikus šeimai.
„Negalėčiau sutikti, nes tiek Gyvenimo įgūdžių programa, tiek ją papildanti etikos programa kalba ir apie savęs, savo jausmų ir emocijų supratimą, ir apie santykių su kitais mezgimą. Tam abiejose programose skiriama daug dėmesio“, – sakė A. Jonušas.
Jo manymu, greičiausiai įvairių mitų atsiranda todėl, kad labai mažai žmonių skaitė Gyvenimo įgūdžių programą, bet jis tame neįžvelgia bėdos.
„Gal mums visiems ir nereikia jos skaityti. Mes turime mokytojus, kurie turi kompetenciją vesti šias pamokas. Bet organizacijos, kurioms dėl įvairių priežasčių neparanki ši programa, išnaudoja žmonių neišmanymą, todėl ir turime didelį skaičių žmonių, kurie mano, kad ši programa yra blogis“, – sakė A. Jonušas.
LTF: mes jaučiame šį klausimą ore
Nors LTF vadovas išskyrė kaip svarbiausią auklėjimo aspektą, anot jo, tėvus erzina lytiškumo ugdymo dalis programoje.
„Taip atrodo, kad programa „į vienus vartus“, į Įvairovės namų parengtas metodikas, kam tėvai nebūtinai pritaria, nes tai – viena kraštutinė pasaulėžiūra ar ideologija. Nėra atsvaros, juk yra kitų metodikų, kitokių vertybiškai. Pirmiausia tėvus labiausiai erzina lytiškumo klausimas“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.
Neseniai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ K. Mikolajūnas sakė; „Tėvai nenori savo vaikų pastūmėti homoseksualumo link, ta baimė didelė, nes homoseksualūs asmenys užauga įprastose šeimose.“
Kalbėdamas su LRT.lt K. Mikolajūnas paaiškino, kad toks nuogąstavimas yra nuspėjamas.
„Tėvai nekelia šio klausimo. Mes jaučiame, kad tai yra ore. Tėvai bijo šiuos klausimus kelti ir atvirai apie tai kalbėti, bet jaučiame, kad tokia baimė yra. Nė vienas tėvas nenori išsiauginti homoseksualaus vaiko arba pastūmėti to link, nes šiems žmonėms yra sunkiau gyventi. Tai yra suprantama, tai jautrus klausimas, bet nėra taip, kad tėvai viešai pasisakytų, bet tai galima nujausti, nuspėti bet kokiame kontekste“, – LRT.lt kalbėjo K. Mikolajūnas.
Jis sakė, kad sunku pamatuoti, kokio skaičiaus tėvų nuomonei jis atstovauja, bet Tėvų forumas, anot jo, sulaukia daug sunerimusių tėvų užklausų.
„Į mus kreipiasi, mes konsultuojame. Aš įsivaizduoju, kad mes esame labai didelės dalies tėvų atstovai, tą sunku būtų pamatuoti ir įrodyti, bet mes stengiamės atliepti daugumos tėvų lūkesčius“, – aiškino K. Mikolajūnas.
Sulaukė ir prezidento dėmesio
Dėl Gyvenimo įgūdžių programos ietis surėmė ne tik tėvų, šeimų organizacijos. Prieš šią programą peticiją parengė ir parašus renka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vėlinti gyvenimo įgūdžių pamokas dėl galbūt nepasirengusių mokytojų paragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, ŠMSM paaiškino, kad šios pamokos naujos, bet programos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko. Šios temos būdavo nagrinėjamos, tarkime, per biologijos, etikos ar kitas pamokas, taip pat per klasės valandėles.
ŠMSM pabrėžė, kad mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus. O tiems, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos.
„Taigi, tokių parengtų specialistų mokyklose jau yra ir reikia jais pasitikėti. Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį“, – aiškino ministerija.
Nuo šio rudens (Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete) pradedamos nemokamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Be to, aiškino ŠMSM, įgyvendinant Gyvenimo įgūdžių programą mokykloms rekomenduojama pasitelkti įvairių sričių specialistus, tai galėtų būti visuomenės sveikatos biurų, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai ir kt.
Kreipėsi į prokuratūrą ir STT
Be to, Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą įžvelgdamas galimų korupcinių apraiškų ir interesų konflikto Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimo procese. Gyvenimo įgūdžių programos viena iš rengėjų yra dr. Daiva Šukytė, kuri yra Seimo nario konservatoriaus Lino Slušnio žmona.
LTF akiratyje atsidūrė tai, kad gegužę, anot LTF, L. Slušnys kartu su Socialinio ir emocinio ugdymo institutu, kuriam vadovauja D. Šukytė, organizavo konferenciją Seime „Socialinio ir emocinio ugdymo (-si) jungtys formaliojo ir neformaliojo mokymosi (-si) procese“.
