Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja, kad dalis politikų bando kompromituoti diskusijas sukėlusias gyvenimo įgūdžių pamokas. Politikė mano, kad naująją programą bandoma paversti, pasak jos, šiaudine kaliause ir išnaudoti artėjančių rinkimų kampanijos metu. Todėl ir Prezidentūros pozicija, Vyriausybės vadovės manymu, išduoda, kad šalies vadovas, paraginęs apsvarstyti šios programos pavėlinimą, bando taikytis į savo rinkėjų nuotaikas.
„Aš manau, kad gal prezidentas labiau bando įtaikyti į tam tikras nuomones savo potencialiame elektorate, nes niekada nebūna taip, kad viskam būtume tobulai pasiruošę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė, komentuodama prezidentūros raginimus įsivertinti, ar nederėtų gyvenimo įgūdžių pamokų starto pavėlinti.
„Man labai gaila, kad iš tos programos yra bandoma padaryti tokią šiaudinę kaliausę, kuri, turbūt, kai kurių politikų bus naudojama tiesiog rinkiminėje kampanijoje. Dėl to nukentės mūsų vaikai, kurių emocinio intelekto, emocinio ugdymo klausimas yra be galo svarbus“, – apgailestavo premjerė.
Ministrė pirmininkė pažymi, kad gyvenimo įgūdžių kursas buvo ruošiamas ne vienerius metus – prie jos prisidėjo ir įvairių sričių ekspertai, temos ir pamokų metu dėstomi klausimai buvo išdiskutuoti. Todėl, aiškino I. Šimonytė, šiuo metu viešojoje erdvėje aptarinėjamos programos temos susijusios su lytiniu švietimu, jos manymu, yra bandymas tyčia diskredituoti iniciatyvą.
„Man labai gaila, kad dabar tiesiog tyčia – manau, tam, kad būtų manipuliuojama viešąja nuomone – iš visos programos ištraukiami tie klausimai, kurie susiję su lytiškumu, ir bandoma pateikti, kad visa programa yra apie tai, kad tai yra kažkokia lytiškumo ugdymo programa. Kas yra visiškas melas“, – aiškino I. Šimonytė.
„Pagrindinis šios programos tikslas – ne lytiškumo ugdymas, o emocinio intelekto ugdymas. Ir pastanga spręsti tas problemas, su kuriomis vaikai susiduria mokykloje ir gyvenime augdami“, – teigė ji, pažymėdama, kad gyvenimo įgūdžių pamokose vaikai mokomi teikti pirmąją pagalbą, kalba apie patyčias, psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir pan.
Be to, akcentavo ji, gyvenimo įgūdžių pamokos nėra statiškos – t. y., jas gali vesti ne tik mokyklose dirbantys pedagogai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, policijos pareigūnai.
„Galime visada kišti galvą į smėlį ir laukti kol atsiras kažkokių idealių, tobulų mokytojų. Bet pati programa – ji nėra nei kažkokia labai rigidiška, nei statiška, nei tik mokytojai tas pamokas turėtų vesti“, – sakė I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite
Apie galimybę pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos: jokių sprendimų nėra
Reaguodama į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko išsakytą lūkestį pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, premjerė akcentuoja, kad visų pirma reikėtų labai gerai įsivertinti tokių sprendimų reputacinę žalą valstybei.
„Tikrai čia nėra toks trivialus klausimas, kad galima būtų pasakyti: reikia ar nereikia. Ir tokioje situacijoje reikia tikrai labai gerai įvertinti sprendimų naudą versus galimą sprendimo žalą šalies reputacijai. Todėl jokių sprendimų dabar tikrai nėra priimta. Ir net negalima pasakyti, kad diskusijos gravituoja kažkokia linkme“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad sprendimas pasitraukti iš konvencijos nebūtų paprastas, nes reikalautų Vyriausybės, Seimo ir prezidento įsitraukimo.
„Sutarčių denonsavimas nėra toks paprastas dalykas kaip galbūt kartais atrodo. Tai taip, tokia mintis nuskambėjo, tačiau tikrai jokių sprendimų šioje temoje nėra“, – sakė I. Šimonytė.
„Tos diskusijos gali tęstis, bet (...) labai gerai reikia pasverti, ar kažkokia potenciali atsiverianti galimybė denonsavus sutartį išties nusveria žalą, kuri tikrai reputaciškai valstybei būtų, jeigu ji iš šitos konvencijos nutartų pasitraukti“, – taip pat pažymėjo ji.
Paaiškino, kodėl Lietuva neprisijungė prie Estijos ir Latvijos, įsigyjant oro gynybos sistemą
Lietuva nemažai sprendimų dėl oro gynybos yra priėmusi anksčiau, sako premjerė, paklausta, kodėl valstybė nedalyvauja bendrame Estijos ir Latvijos projekte, įsigyjant vokišką vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“.
„Lietuva turi savo gynybos planus ir savo pirkinių planus. Daug dalykų, kurie yra suplanuoti, jie yra arba tęstiniai, arba naujai įtraukti į planus. Mano nuomone, mes galime pasakyti, kad daug dalykų arba daug sprendimų esame priėmę šiek tiek anksčiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, Lietuva siekia gynybos srityje bendradarbiauti su Latvija bei Estija, tačiau, pažymėjo ji, tai vyksta ne visais atvejais. Be to, pridūrė premjerė, oro gynybai Lietuva yra ir pati skyrusi nemažai dėmesio.
„Man atrodo, kad Lietuva oro gynybai jau yra skyrusi pakankamai dėmesio iki šiol. Tą darys ir toliau. Kuo daugiau visos šalys padarys, tuo tikrai jausimės saugesni“, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Estija ir Latvija ketina kartu įsigyti vokišką vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Abiejų šalių gynybos ministrai Riotenbache Vokietijoje pasirašė preliminarų susitarimą dėl sistemos įsigijimo iš gamintojo „Diehl Defence“. Daugiau detalių – kiek „Iris-T“ sistemų norima įsigyti ir už kokią kainą – nepateikiama. Tačiau tai esą bus didžiausia investicija į oro gynybą Latvijos ir Estijos istorijoje.
Oro gynyba laikoma viena iš Baltijos šalių silpnųjų vietų. Estija ir Latvija ribojasi su Rusija, o Latvija ir su jos artima sąjungininke Baltarusija. Abi Baltijos jūros šalys Rusijos karą Ukrainoje laiko tiesiogine grėsme savo saugumui. Jos smarkiai padidino savo karines išlaidas ir ginkluoja savo pajėgas.
Oro gynybos sistema „Iris-T“, gamintojo duomenimis, leidžia apsiginti nuo lėktuvų, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir balistinių trumpojo nuotolio raketų atakų. Sistema gali šaudyti į taikinius iki 20 km aukštyje ir 40 km atstumu.
