Prieš 5 metus žiniasklaidos ir valstybės vadovų paskelbtos iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ viena iš trijų idėjų buvo tokia: mokytojo profesija iki 2025 metų turi tapti prestižinė. Tačiau tai liko lozungu: ir dideliuose miestuose, ir regionuose vyksta kova dėl mokytojų, kurių trūksta.
Mokyklų vadovai susidariusią situaciją vadina stovėjimu ant bedugnės krašto, ir ateityje problema tik gilės. Metamos pastangos pritraukti stojančiųjų – skiriamos kelių šimtų eurų stipendijos, neribojamos vietos stojant į reikalingiausias pedagogikos sritis, bet pernai į kai kurias prioritetines pedagogikos bakalauro studijas stojo vos po keletą.
Profesinės sąjungos vardija priežastis, kodėl tiek nedaug norinčių tapti mokytojais – už mažą atlyginimą pedagogo darbe laukia didelis krūvis.
Dirba ne tik Vilniuje, bet ir Merkinėje
Biologijos mokytoja Inga Viltrakienė dirba ne tik sostinėje bet ir Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje. Penktadieniais mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų važiuoja jau trejus metus. Sako, kad mokytojauti ne tik Vilniuje, bet ir čia – vienas malonumas: norėjusi pažinti vaikus iš mažesnio miestelio ir darbą derinti su poilsiu vaizdingose Merkinės vietovėse. Darbas čia padeda spręsti ir mokytojų trūkumo bėdą.
„Kadangi aš priklausau Lietuvos biologijos mokytojų asociacijai, esu narė, tai labai dažnai matau skelbimus, kuriuos paviešina apie biologijos mokytojų trūkumą. Tai tikrai ne vieną mačiau“, – sako biologijos mokytoja ekspertė.
Iš viso gimnazijoje dirba 29 pedagogai. 16-ka iš jų atvyksta iš kitur.
„Toliausiai važiuoja mokytojai iš Vilniaus, po to Kabeliai, 50 kilometrų, Alytus, Druskininkai, Perloja, Varėna, tai yra visos tos vietos, iš kurių pas mus važiuoja mokytojai“, – pasakojo Merkinės V. Krėvės gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė.
Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, dedamos visos pastangos, kad mokykla būtų aprūpinta gerais specialistais, sako gimnazijos direktorė.
„Kviečiamės buvusius auklėtinius į pagalbą. Taip pas mus atsirado geografijos mokytoja, chemijos mokytoja mokslų daktarė, kuri dirba Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje, pas mus chemijos moko nuotoliniu būdu“, – vardijo direktorė.
Bėda kamuoja ir sostinę
Mokytojų trūksta ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Vilnius skaičiuoja, kad rugsėjį šis skaičius bus itin didelis.
„Įskaičiuojant mokytojų padėjėjus, mes kalbam apie beveik 1000 mokytojų Vilniaus mieste“, – patvirtino „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
Taip pat skaitykite
Šios bėdos mastą patvirtina ir mokyklų vadovai.
„Čia ne tik Vilniaus miestas, bet visa Lietuva yra atsidūrusi ant savotiškos bedugnės krašto. Kodėl mes dar nevirstam nuo jos? Todėl, kad yra dabartiniai mokytojai, kurie yra arba priešpensinio amžiaus arba jau pensinio amžiaus ir jie vis dar lieka mokyklose“, – sakė VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad ne vienas mokytojas gelbėja mokyklas dirbdamas keliose jų vienu metu.
„Yra Lietuvoje labai daug mokytojų, kurie dirba ne vienoje vietoje, o 3-4 mokyklose. Tai, kaip vertinti, jei mokytojas dirba keturiose mokyklose? Tai reiškia, jis gelbėja mokyklą. Jis dirba nerealiai dideliu krūviu, taip, jis uždirba pinigus nemažus, bet jis dirba prie komos būsenos, jam tikrai nelengva yra“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Bando persivilioti, kviečia grįžti iš pensijos
Prašymai kolegų paskolinti mokytojus arba vesti pamokas nuotoliniu būdu, dar pedagogiką bestudijuojančių jaunuolių samdymas, kreipimasis į kadaise dirbusius, bet jau esančius pensijoje mokytojus, o galiausiai – bandymas persivilioti pedagogus iš kitų mokyklų. Rasti mokytojų įstaigų vadovai bando įvairiausiais būdais. O jų reikės ne tik šiandien, bet ir ateityje, nes problema tik gilės.
Tam pritaria ir M. Nefas: „Tikriausiai dabar bet kokia priemonė, duodanti net labai minimalų rezultatą, 1-2 studentus pedagoginėse studijose, jau yra geras dalykas, nors poreikis yra gerokai didesnis.“
Įstojusiems į reikalingiausias pedagogikos specialybes, skiriama tikslinė, didesnė nei 300 eurų stipendija. Paskutiniame kurse sudarius išankstinę darbo sutartį su mokykla ar savivaldybe, didžiausio poreikio pedagogikos specializacijų studentams stipendija gali būti padidinta iki daugiau nei 500 eurų. Neribojamas ir priėmimas į reikalingiausias sritis.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės, pernai kiek daugiau rinkosi matematikos pedagogiką, bet norinčiųjų tapti biologijos, chemijos, informatikos mokytojais – mažai.
„Jeigu kalbame apie pirmos pakopos studijas, apie bakalauro studijas, čia turime iki 5 stojančiųjų, jau žiūrint ir praėjusių metų rodiklius, tai labai tokie kuklūs skaičiai“, – sakė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė.
Situaciją šiek tiek gerina ne stojantys į bakalaurą, o norintys įgyti papildomą mokytojo kvalifikaciją. Biologiją, chemiją, matematiką pernai rinkosi po 20-30 asmenų.
Netraukia nekonkurencingas atlyginimas
Pasak mokytojų profesinės sąjungos, mokytojais dirbti nesiryžtama dėl nekonkurencingo ir nemotyvuojančio darbo užmokesčio ir blogėjančių darbo sąlygų.
„Čia šneku apie emocinę, psichologinę būseną švietimo įstaigose. Jinai prastėjanti, mokytojai patiria psichologinį spaudimą, psichologinį smurtą tiek iš administracijos, tiek iš tėvų, vaikų. Bendrai viso to, viskas prasideda nuo valdžios priimamų sprendimų“, – aiškino Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Atlyginimas yra nuosekliai keliamas siekiant nacionalinio susitarimo, tai yra, kad mokytojų vidutinis atlyginimas siektų 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo, ir, tarkim, 2022 m. visiems pedagogams kilo daugiau nei dešimtadaliu, kilo apie 13 proc.“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Anot E. Milešino, mokytojų atlygis į rankas už visą darbo krūvį siekia nuo 850 iki 1200 eurų. Profesinės sąjungos atstovas sako, mokytojo darbą sunkina ir naujos reformos, kurios yra būtinos, bet joms neskiriama pakankamai lėšų ir mokytojai paliekami be pagalbos.
„Kada mes keičiam, darom pakeitimus neskirdami tam lėšų, pavyzdžiui, tų priemonių įgyvendinimui, įtampos didėja ir mokytojai paprasčiausiai perdega, pavargsta ir palieka mokyklas“, – aiškino E. Milešinas.
Nors ministerija sako, dedamos visos pastangos, kad mokytojo profesija taptų prestižinė, tuo labiau, jų netrūktų, švietimo atstovai tokio tikslo pasiekimą iki 2025 metų vertina skeptiškai. Teigia, kad, žvelgiant į tai, kiek jaunimo renkasi būti mokytojais bei į dabartinį pedagogų darbo užmokestį, likus vos porai metų, tikslas vargiai bus pasiektas.
