Vilnietė mokinio mama Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) apstulbo, kai didžiąją mėnesio dalį sirgusiam vaikui vos grįžus į klasę per vieną dieną TAMO dienyne išdygo trys dvejetai ir vienas ketvertas už lietuvių kalbą.
Rasą apstulbino ir tai, kad, jai paviešinus šią istoriją socialiniame tinkle, iš kitų tėvų komentarų paaiškėjo, kad dvejetai ar vienetai tuomet, kai vaikas nelanko mokyklos, – įprasta. Esą tai yra ženklas, kad teks atsiskaityti ateityje ir tuomet dvejetus ar vienetus pakeis kitoks pažymys. Rasa tikra, kad tai kenkia vaikų motyvacijai mokytis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai paaiškino, kad vaikas tokiu būdu negali būti iškart vertinamas. „Nedera sukelti vaikui tokio streso“, – sako ministerijos atstovai.
Per vieną dieną – trys dvejetai
Rasos vaikas didžiąją dalį gegužės sirgo. Kai atrodė, kad liga atsitraukė, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, vėl atkrito ir vėl nebelankė, o galiausiai po daugiau nei dviejų savaičių pasveikęs sugrįžo į klasę.
„Kai vaikas po ligos grįžo į mokyklą, vakare prisijungusi prie TAMO dienyno pamačiau, kad už lietuvių kalbą jam įrašyti trys dvejetai ir vienas ketvertas. Šie pažymiai surašyti už ankstesnėmis dienomis vykusius kontrolinius darbus, bet visi pažymiai suvesti tą pačią dieną“, – pasakojo mama.
Ji patarė savo atžalai paklausti mokytojos, ar galėtų už kontrolinius atsiskaityti vėliau deramai pasirengęs.
„Vaikas man pasakė, kad mokytoja atsakiusi, kad negalima“, – sakė mama.
Vilnietė neslėpė: smarkiai nusiminė ir ji pati, ir jos sūnus.
„Jis nėra gerai besimokantis vaikas, turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas autizmo spektro įvairiapusis raidos sutrikimas. Turime specialistų rekomendacijas, pagal kurias su juo dirba mokytojai. Jis ne visuomet spėja atlikti užduotį kartu su kitais vaikais, bet mokosi bendrojo ugdymo mokykloje. Kai kurie dalykai mano sūnui sekasi geriau, kai kurie – sunkiau. Tarkime, anglų kalba ir matematika yra jo stiprieji dalykai, o dalykai, kur reikalinga lietuvių kalba, sekasi sunkiau“, – pasakojo mama.
Geranoriška auklėtoja įspėjo iš anksto
Moteris pasidžiaugė, kad vaiko klasės auklėtoja yra labai geranoriška, ji prieš mėnesį priminė, kad artėja semestro pabaiga, kad vaikas nepamirštų atsiskaityti, ko nespėjęs.
„Auklėtoja įspėjo, kad nebūtų bėdų baigiant septintą klasę. Vaikas sąžiningai aiškinosi su mokytojais, atliko užduotis, kai kurias padaryti padėjau ir aš. Jis labai didžiavosi, kad yra viską atsiskaitęs, visi pažymiai – teigiami, telieka laukti vasaros atostogų“, – pasakojo mama.
Tačiau šį džiaugsmą sudrumstė diena, kai grįžo į klasę po ligos.
Taip pat skaitykite
„Vaikas išsigandęs man parašė, kad gavo tris dvejetus. Jam tai sukėlė nemažai streso. Parašiau labai mandagų laišką mokytojai ir paklausiau, ar vaikas galėtų atsiskaityti už tuos gautus dvejetus. Tuomet ji pasakė, kad mokinys gali eiti į konsultacijas, kokios mokykloje rengiamos, ir ten atsiskaityti. Man buvo gaila, kad man paprašius mokytoja leido atsiskaityti, o kai paklausė vaikas, ne“, – sakė mama.
Rasa sakė, kad jai paviešinus šią nemalonią situaciją socialiniame tinkle, sureagavo mokyklos direktorius.
„Jis pripažino, kad taip neturėjo būti, ir pažadėjo viską išsiaiškinti“, – sakė moteris.
Apstulbino kitų tėvų patirtis
Rasą pribloškė ir dar vienas dalykas. Iš pradžių ji manė, kad toks atvejis, nutikęs jos atžalai, yra vienetinis, bet, paviešinusi šią istoriją socialiniame tinkle, moteris sulaukė daug komentarų, kurie rodo, kad rašyti dvejetus vaikui sergant yra dažna praktika.
„Daug komentuojančių rašė, kad pas juos mokykloje yra įprasta, kad vaikui sergant ir praleidus kontrolinį darbą, mokytojas automatiškai parašo kuolą ar dvejetą, kad neva vaikas nepamirštų vėliau atsiskaityti“, – sakė Rasa.
Ją, pedagogę, nors ir dirbančią ne bendrojo ugdymo sektoriuje, tai šokiravo, ji tokią praktiką pavadino žalinga.
„Vieneto ar dvejeto parašymas yra emociškai stiprus įvykis vaikui. Juk pakaktų tiesiog parašyti „skola“ ar sudaryti sąrašą, ko vaikas dar neatsiskaitęs. Pažymys juk skirtas žinioms įvertinti, o ne bausti už nebuvimą klasėje. Manau, tokiu atveju pažymys naudojamas ne pagal paskirtį“, – kalbėjo Rasa.
Mama: svarbiausia išmokyti, o ne bausti
Vilnietė nuogąstavo ir dar dėl vieno aspekto – nuo dar kitų mokslo metų startuos įtraukusis ugdymas, kai į bet kurią bendrojo ugdymo mokyklą visuotinai galės ateiti ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai.
„Neišmanau visų specialiųjų poreikių, bet mano vaiko atveju yra svarbu aiškiai suformuluoti užduotis, dienotvarkę. Mano vaikas neturi intelektinio atsilikimo, tik jam sunkiausia susiorientuoti, kas po ko vyks, kas užduota, kada koks kontrolinis darbas. Manau, kad ir mano, ir mokyklos misija yra išmokyti jį savarankiškumo. Todėl stengiuosi nelakstyti savo vaikui iš paskos ir visko priminti. Sutarėme, kad jis pats viską seka ir aiškinasi, o kai reikia pagalbos, kreipiasi į mane“, – pasakojo mama.
Rasa tikra, kad pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais, reikia žinių, kaip dirbti klasėje, bet dar labiau reikia elementaraus geranoriškumo ir supratimo, kad negalima bausti vaiko už tai, kad jis nežinojo turįs atlikti užduotį, kad atliko ne laiku ar nespėjo kažko padaryti.
„To reikia ne tik specialiųjų poreikių vaikams. To reikia visiems vaikams. Juk svarbiausia išmokyti, o ne bausti už ne laiku atliktą darbą ir taip parodyti, kad vaikai yra nevykę“, – reziumavo mama.
Ministerija: nedera sukelti vaikui tokio streso
Mokinys, grįžęs po ligos, neturi būti vertinamas. Taip LRT.lt paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
„Mokiniui, kuris dėl ligos praleido pamokas ir kurį laiką nesimokė, jeigu reikalinga, turi būti teikiama nemokama mokymo pagalba, padedama užtaisyti mokymosi spragas, jis neturi būti iškart kviečiamas atsakyti ar atsiskaityti.
Netgi vien vadovaujantis žmogišku požiūriu, į tai reikia pažvelgti jautriau, mokytojui nedera sukelti vaikui tokio streso“, – pabrėžė ministerija.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką nusistato mokykla, vadovaudamasi nacionaliniais dokumentais.
„Šie susitarimai turi būti skelbiami mokyklos tinklalapyje, mokiniai turi žinoti, kaip bus vertinama jų pažanga ir mokymosi pasiekimai“, – rašoma ministerijos komentare.
