„Esu mokytojas, dirbu daugiau nei vienu krūviu, bet 1400 eurų neuždirbu“, – sakė patyręs mokytojas reaguodamas į Valstybės duomenų agentūros duomenis, kuriais pasidalijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kad vidutinė mokytojų alga į rankas siekė 1408 eurus. „Kas tiek uždirba?“ – klausė mokytojai leisdamiesi į diskusijas apie savo uždarbį.
Kaip skelbė ŠMSM, vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 m. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, vidutinis mokytojų atlyginimas į rankas siekė 1408 eurus.
Šiuos rodiklius portalui LRT.lt apibendrino „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Kaip rodo manoalga.lt. duomenys, mokytojų atlygis nuo 2018-ųjų augo 83 proc., o per metus – beveik 19 proc.
„Taigi mokytojų atlygio augimas lenkia metinį rinkos atlyginimų augimo vidurkį“, – sakė R. Karavaitienė.
Ilgą laiką švietimo srities darbuotojai buvo TOP 10 mažiausiai uždirbančiųjų sąraše. 2022 metais švietimo sritis pajudėjo į viršų ir jau nebėra mažiausiai uždirbančiųjų dešimtuke.
R. Karavaitienė
Tiesa, dar neseniai padėtis buvo visiškai kitokia.
„Ilgą laiką švietimo srities darbuotojai buvo TOP 10 mažiausiai uždirbančiųjų sąraše. 2022 metais švietimo sritis pajudėjo į viršų ir jau nebėra mažiausiai uždirbančiųjų dešimtuke“, – sakė R. Karavaitienė.
„24 pamokos ir pasirengimas joms peržengia fizinių galimybių ribas“
Vilnietis muzikos mokytojas Eirimas Velička, dirbantis keturiose ugdymo įstaigose, sutinka, kad atlygis pastaraisiais metais kilo, tačiau sako nepajutęs, kad darbo užmokestis būtų paaugęs reikšmingai.
„Galbūt tie mokytojai, kurie dirba visu etatu vienoje mokykloje ir dar didesnėje, pajuto labiau“, – sakė pedagogas.
Tiesa, net Vilniuje, pasak A. Veličkos, muzikos mokytojui sunku susirinkti visą krūvį vienoje mokykloje, tad tenka dirbti keliose. Jis pats nuo rugsėjo dirbs dar ir penktoje mokykloje.
Toks keistas jausmas. Ir pasipiktinimas, ir sumišimas kartu. Ir juokas ima. Viskas viename. Kiek bendrauju su kolegomis, jie tokių sumų negauna. Pats dirbu daugiau nei etatu ir tokių sumų negaunu.
A. Bitautas
Vilniaus kolegijoje jis turi 5 kassavaitines valandas, vienoje privačioje mokykloje, kur moko 5–9 klases, turi 6 kontaktines valandas, dar vienoje mokykloje jis veda smuiko būrelį – tai apmokama pagal verslo liudijimą, ketvirtoje A. Velička veda solfedžio pamokas. Bendrai paėmus, jis per savaitę turi 18–20 pamokų, o dar reikia pasirengti pamokoms.
Jo atlygis visose darbovietėse sudaro apie 1100 eurų į rankas per mėnesį.
Pasak E. Veličkos, jei mokytojas turi 24 pamokas, tai peržengia fizinių galimybių ribas, mat prie viso to dar reikėtų skaičiuoti pasirengimą pamokoms, kitus darbus.
Darbas privačioje mokykloje, pasak jo, turi pranašumų, bet tai nėra atlygis, mat jis ne taip ir reikšmingai skiriasi. Kur kas svarbiau yra tai, kad privačios klasės paprastai būna mažesnės, tad mokytojui tiesiog lengviau.
„Mokytojas mažiau išsenka tiek fiziškai, tiek psichologiškai“ , – sakė mokytojas.
Pedagogas muzikos mokytojų bendruomenei pažįstamas ir kaip ugdymo turinio kūrėjas – savo parengtomis skaitmeninėmis priemonėmis jis neatlygintinai dalijasi su kolegomis. Kaip sakė E. Velička, parengti pamoką ar kelias ta pačia tema užtrunka toli gražu ne valandas, o dienas.
„Tarkime, ruošiau pamoką pagal N. Rimskio-Korsakovo „Šecherezadą“. Medžiagą planavau dviem pamokoms. Rengiau keturių dalių priemonę – kompozitoriaus pristatymas, Korsakovų herbas ir lietuviškos šaknys, einančios iki Vytauto Didžiojo laikų, keturių dalių kūrinys su natų pavyzdžiais ir pabaigoje – orkestro sudėtis, sąvokos ir keletas klausimų. Šiai medžiagai parengti, surinkti natoms, parašyti tekstą, kurį vaikai skaitydami galėtų sužinoti naujų dalykų, žodžiu, tai medžiaga, kurią būtų galima dėti į vadovėlį, parengti man užtruko dvi visas darbo dienas ir dar pusdienį labai intensyviai dirbant“, – pavyzdį pateikė E. Velička.
Nemažai laiko užima ir įvairūs formalumai. Kol užpildai el. dienyną, pasirengi pamokoms, jau ir pirma nakties, sakė E. Velička.
„Mokytojas yra mokytojas septynias dienas per savaitę po 24 val. kasdien. Iš mokytojo reikalaujama: būk kūrybiškas, kurk savo medžiagą, kelk kvalifikaciją. Netikiu, kad turėdamas 24 val. jis galėtų visa tai padaryti. Dažniausiai tuomet būna toks slydimas paviršiumi, kažką iš kažkur pasiskolinau, kažką sugalvojau paskutinę minutę“, – reziumavo pedagogas.
„Dirbu 1,34 etato, bet 1400 eurų neuždirbu“
Žinia apie 1400 eurų perkopiantį atlygį apstulbino vilnietį istorijos mokytoją Algį Bitautą.
„Toks keistas jausmas. Ir pasipiktinimas, ir sumišimas kartu. Ir juokas ima. Viskas viename. Kiek bendrauju su kolegomis, jie tokių sumų negauna. Pats dirbu daugiau nei etatu ir tokių sumų negaunu“, – sakė istorijos mokytojas A. Bitautas.
Jis, išvydęs ŠMSM išplatintą informaciją, nutarė socialiniame tinkle paklausti savo kolegų, ar jų atlygis siekia 1400 eurų.
„Dvejopos nuomonės. Dauguma sumišo, iš kur tokie skaičiai. Bet buvo ir tokių, kurie tiek uždirba. Turbūt turėtume žiūrėti konkrečius specifinius atvejus. Jei viešai deklaruojame tokius skaičius siekdami pritraukti jaunimą į pedagogines specialybes, reikia viską paaiškinti. Kad tokią algą gauna tik mokytojas, dirbantis vos ne už du mokytojus, pusantro etato, dirba mokykloje, kurioje labai daug vaikų. Žodžiu, kad tai nėra eilinio vieną etatą turinčio mokytojo alga“, – kalbėjo Vilniaus „Taikos“ progimnazijos ir „Digiklasės“ mokytojas.
Per vasaros atostogas reikės ruoštis naujiems mokslo metams, juk startuos atnaujintos ugdymo programos.
A. Bitautas
Pats A. Bitautas dirba 1,34 etato – jis turi 30 kontaktinių valandų (pamokų) per savaitę, taip pat auklėjamąją klasę. Į etatą dar įeina ir pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų taisymas, darbas bendruomenei ir kitokia pedagogo veikla.
„Ir tai negaunu tos sumos, kuri buvo paskelbta“, – sakė mokytojas..
„Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad mokytojas dirba nuo 8 iki 14 val. – pasėdi mokykloje ir keliauja namo, nieko daugiau nebedaro.
Įsivaizduokite, tipinis mokytojas, kaip aš, turi 30 savaitinių pamokų. Tai reiškia, kad reikia pasiruošti toms pamokoms. Patirties turinčiam mokytojui pasiruošti pamokai užtrunka bent tris valandas. Be to, mums trūksta skaitmeninio turinio, kitų priemonių“, – kalbėjo A. Bitautas.
Be to, sakė jis, po pamokų reikia užpildyti el. dienyną, nes mokytojai sunkiai randa laiko tai padaryti pamokos metu, neretai po pamokų tenka dalyvauti posėdžiuose ir susirinkimuose, grįžusių namo mokytojų laukia kontrolinių darbų taisymas, ataskaitų pildymas, reikia atsakyti į tėvų laiškus.
„Galėčiau tęsti ir tęsti. Dar popamokinės veiklos, ekskursijų planavimas, projektai. Ištisai gyveni mokykla“, – vardijo pedagogas.
„Mokytojo alga turėtų siekti apie 2000 eurų“
Istorijos mokytojas dirba ir dar viename darbe – korepetitorių mokykloje, taip prisiduria prie algos.
„Mano darbo diena prasideda penktą ryto. 7.30–7.40 val. jau būnu mokykloje, stengiuosi sutvarkyti administracinius reikalus. Tuomet pamokos. Jei nori išlaikyti vaikų dėmesį, nebespėji prisėsti prie dienyno, per pertraukas budi arba bendrauji su vaikais, nesinori jų skriausti, jie juk turi klausimų. 14.35 val. baigiasi septynios pamokos. Tuomet būna posėdžiai arba pildau el.dienyną. Tada skubu į antrą darbą, kurį paprastai pradedu 17 val., baigiu 20 val.“, – apie savo dieną papasakojo A. Bitautas.
Taip pat skaitykite
Grįžęs po darbų jis prisėda prie pasirengimo kitos dienos pamokoms.
Sekmadieniais arba per mokinių atostogas pedagogas stengiasi aplankyti parodas, kitus renginius, kurių ir pačiam norisi, ir reikia profesinei savišvietai.
„Turiu kalną knygų. Vis save apgaudinėju, kad per vasaros atostogas perskaitysiu. Bet per vasaros atostogas reikės ruoštis naujiems mokslo metams, juk startuos atnaujintos ugdymo programos“, – pasakojo mokytojas.
Jis mano, kad mokytojas aprėptų iki 30 savaitinių pamokų, o atlygis turėtų siekti apie 2000 eurų į rankas, kad nereikėtų dairytis papildomo uždarbio ir galėtų susitelkti į pagrindinį darbą.
Mokytojams siūlo ir 2450 eurų į rankas
Kaip rodo naujausi pastarųjų 12 mėn. duomenys, mokytojų atlygio vidurkis siekia 1430 Eur (į rankas), pradinio ugdymo mokytojų atlygio vidurkis – 1200 Eur, mokytojo padėjėjo 870 Eur.
„Tačiau tai tik vidurkiai, o konkretus mokytojo atlyginimas priklauso ir nuo stažo, ir nuo turimo krūvio, ir nuo to, ar privati, ar valstybinė tai mokykla, koks dalykas dėstomas ir panašiai. Skirtumus atspindi atlygio intervalai, pvz., mokytojų atlygio intervalas 750–2450 eurų į rankas, mokytojo padėjėjo – 545–1170 eurų į rankas“, – aiškino Rita Karavaitienė.
Palyginus su ankstesniu 12 mėnesių periodu, atlyginimai mokytojams vidutiniškai paaugo 26 proc., mokytojo padėjėjams – 4 proc.
R. Karavaitienė pateikė kelis darbo skelbimuose privačių mokyklų nurodomus atlygius (neatskaičius mokesčių) ieškomiems mokytojams: pradinių klasių mokytojui – 2200 eurų, kitoje mokykloje pradinio ugdymo mokytojui siūlo 1392–1898 eurų, matematikui už 28 kontaktines valandas (tai pamokos, o mokytojo atlygį sudaro ir nekontaktinės valandos, skirtos pasiruošti pamokoms, taisyti vaikų darbus, kitai veiklai) siūloma nuo 2450 eurų, gamtos ir žmogaus dalyko mokytojui – 550–2454, fizikos mokytojui – 870–2545 eurų (priklausomai nuo krūvio), lietuvių kalbos mokytojui – 1920 eurų.
„Vertinant mokytojų atlygio vidurkius, privačiose mokyklose atlyginimai yra vidutiniškai 5 proc. didesni nei valstybinėse, tačiau galutinis rezultatas, kokį atlyginimą uždirbs, labiausiai priklausys nuo darbo krūvio. Regionuose mokytojams tenka dirbti per kelis darbus, kad susidarytų visas etatas“, – paaiškino R. Karavaitienė.
ŠMSM pasidalijo Valstybės duomenų agentūros paaiškinimu, kaip skaičiuojami mokytojų atlygiai:
Kaip apskaičiuojamas vidutinis atlyginimas?
Kas ketvirtį rengiamiems darbo užmokesčio rodikliams Statistikos departamentas naudoja atrankinio ketvirtinio darbo užmokesčio statistinio tyrimo ir „Sodros“ duomenis.
2023 metams mokytojų darbo užmokesčiui vertinti į tyrimo imtį išrinkta 23,2 proc. švietimo įstaigų. Šios imties pakanka apskaičiuoti visos šalies mokytojų vidutinį atlyginimą.
Šios įstaigos pateikia ketvirtinę statistinę ataskaitą ir joje nurodo visų darbuotojų, iš jų mokytojų, darbo užmokesčio lėšas, dirbtas ir apmokėtas valandas, ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičių ir kt. rodiklius.
Mokytojams šioje analizėje priskiriami pradinio ugdymo mokytojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšas dalijant iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus. Sąlyginis darbuotojų skaičius – visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą darbo laiką, skaičių suma.
Kas įtraukiama skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį?
Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Čia įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms ir pan.
Neįskaitoma materialinė pašalpa, ligos išmoka, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan. Statistinis rodiklis „bruto darbo užmokestis“ dėl skirtingos aprėpties, rodiklio apibrėžties ir skaičiavimo metodų nėra tapatus „Sodros“ rodikliui „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“.
Kaip atrenkamos tos 23,2 proc. švietimo įstaigų? Ar visą laiką naudojami tų pačių įstaigų duomenys?
Į tyrimą patenka švietimo įstaigos, pildžiusias statistinę ataskaitą DA-01 trejus ar daugiau metų. Esant galimybei, jos rotuojamos naudojant paprastosios atsitiktinės sluoksninės imties rinkimo metodą.
Į tyrimo imtį išrenkamos visos savivaldybės, nes darbo užmokesčio rodikliai rengiami pagal savivaldybes. Mokytojų darbo užmokesčiui skaičiuoti naudojami beveik visų savivaldybių švietimo įstaigų duomenys. Konkrečių savivaldybių, kurios patenka į tyrimą, Valstybės duomenų agentūra nepateikia.
Ar galima išskirti, kiek uždirba daugiausia ir mažiausiai į tyrimo imtį patenkantys mokytojai?
Ketvirtinis darbo užmokesčio statistinis tyrimas atliekamas įmonės, ne asmens lygiu, todėl informacijos pagal asmenis Valstybės duomenų agentūra neturi.“
