Žygaičių miesteliui gedint praėjusios savaitės pabaigoje pamokų metu mirusios paauglės, ima aiškėti daugiau su įvykiu galimai susijusių detalių. Gali būti, kad gimnazija, kurioje ir įvyko nelaimė, nežinojo apie mokinės sveikatos problemas, jeigu tokių ir buvo, nes mokyklai nebuvo pristatyta mergaitės sveikatos patikros pažyma. Panašių situacijų gali būti ir daugiau, mat, pasak specialistų, pasitaiko atvejų, kai moksleivių sveikatos patikros atliekamos atsainiai.
Žygaičių miestelį sukrėtusi nelaimė įvyko praėjusį penktadienį – policijos pareigūnams vasario 24 d. apie 10.54 val. medikai pranešė, kad mokyklos sporto salėje mirė 2009 m. gimusi mergaitė.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė teigė, kad į įvykio vietą nuvykę pareigūnai rado mergaitės kūną be išorinių smurto žymių.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą paauglės mirties priežasčiai nustatyti.
Mokykla negalėjo žinoti apie mokinės sveikatos problemas?
Žygaičių gimnazija, kur ir įvyko nelaimė, tiek greitosios pagalbos medikai, kurie bandė gaivinti mokinę, nuo platesnių komentarų šia tema susilaiko.
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikia kiek daugiau detalių, susijusių su sukrečiančia nelaime.
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas akcentuoja, jog ministerija ragina vaikų tėvus labai atsakingai vertinti prievolę ugdymo įstaigoms pristatyti vaikų sveikatos pažymas ir bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Anot D. Luko, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, visi vaikai bent kartą per metus privalo tą padaryti ir pristatyti ugdymo įstaigai minėtą pažymą.
Mokykla, gavusi pažymą mokinius gali skirstyti į tam tikras medicinines fizinio pajėgumo grupes. Dauguma vaikų, anot ministrės patarėjo, gali dalyvauti įprastose pamokose, kitoms yra nustatomi mažesni krūviai ir pan. Tačiau tais atvejais, kai tėvai nepristato reikalaujamos pažymos apie vaiko sveikatos būklę, mokinys yra vertinamas kaip visiškai sveikas ir galintis dalyvauti pagrindinei medicininei fizinio pajėgumo mokinių grupei skirtose kūno kultūros pamokose.
„Beprotiškai gaila paminėti, kad, ministerijos duomenimis, šiuo atveju, sveikatos pažymos tėvai nebuvo pristatę ir mokykla neturėjo informacijos apie galimus sveikatos sutrikimus šituo minimu atveju. Todėl raginame tėvus atsakingai vertinti tą prievolę ir pristatyti sveikatos pažymas ir bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją“, – dėsto D. Lukas.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį: kartais vaikų sveikata tikrinama atsainiai ir tai veda prie nelaimių
Aiškėja, kad tokių rizikingų situacijų, kai apie galimus mokinio sveikatos sutrikimus ugdymo įstaigos gali nežinoti, gali būti ir daugiau.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rasa Baliutavičiūtė pastebėjo, kad būtina atkreipti dėmesį į vaikų sveikatos profilaktinės patikros kokybę.
„Dirbdami su mokiniais ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos specialistai susiduria su problema, kad gydytojai kartais atsainiai užpildo mokinių sveikatos profilaktines pažymas. Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet gydytojas pažymoje visai neįrašo jokių rekomendacijų prie vaiko sveikatos būklės, nors akivaizdi diagnozė tiesiog pati prašosi tų rekomendacijų, kažkokių apribojimų. Yra buvę atvejų, kad vaikui yra nustatytas neįgalumas, o pažymoje rašoma, kad mokinys gali sportuoti be apribojimų. Tai parodo, kad tiesiog sveikatos pažyma buvo užpildyta nė neįvertinus vaiko sveikatos būklės. Jeigu sveikata yra tikrinama atsainiai, tai veda prie nelaimių“, – dėstė skyriaus vedėja.
Vis dėlto, R. Baliutavičiūtės teigimu, biuras kasmet vykdo mokinių sveikatos profilaktinio patikrinimo duomenų analizę ir pastebi, kad rodikliai gerėja: mažėja antsvorį turinčių mokinių, fizinio lavinimo pamokose su apribojimais dalyvaujančių vaikų. Tiesa, pastebima, kad vaikai vis daugiau laisvalaikio leidžia pasyviai prie ekranų.
„Gyvensenos tyrimo duomenys mums parodė, kad 4 ir daugiau valandų per dieną prie ekranų praleidžia net 22 proc. Klaipėdos miesto mokinių. Tai atitinka ir Lietuvos vidurkį, kuris yra 23,3 proc. Ta problema iš tiesų yra. Ekranai labai populiarėja tarp vaikų ir jaunėja amžius – vis mažesni vaikai vis dažniau nori leisti laisvalaikį prie ekranų vietoje to, kad bėgiotų lauke“, – sako R. Baliutavičiūtė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jau atėjo metas keisti kūno kultūros pamokų struktūrą – pamokos neturėtų būti orientuojamos į tam tikrus rezultatus, kaip reikalavimas kuo toliau nušokti į tolį ar į aukštį, nes mokiniai, kurie nori siekti sporto aukštumų, renkasi su tuo susijusius būrelius.
„Turbūt ne visi yra sutverti būti sportininkais ir ne visiems to reikia. Mano manymu, kūno kultūros pamoka turėtų būti patraukli mokiniui, orientuota į bendrą sveikatinantį fizinį aktyvumą ir kūno kultūros pamokos turi skatinti mokinius gyventi aktyviai. Tas fizinis aktyvumas mokiniams turi būti priimtinas ir teikti džiaugsmą“, – sako R. Baliutavičiūtė ir pridūrė, jog skatinant fizinį aktyvumą svarbus ir tėvų vaidmuo.
Tėvų atstovas akcentuoja sveikatos priežiūros mokykloje stygių
Pastabų dėl kūno kultūros pamokų mokykloms turi ir tėvų atstovai. Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas pastebėjo, kad tais atvejais, kai nėra pristatyta sveikatos patikros pažyma, vaikui nevertėtų dalyvauti atliekant užduotis.
Jis taip pat pabrėžia, kad pasitaiko atvejų, kai vaikų savijauta pamokos metu ir atsiradę negalavimai kaip padažnėjęs pulsas ar pakilęs kraujospūdis, nebūna niekaip vertinami.
D. Trečiakauskas akcentuoja ir sveikatos specialistų stygių ugdymo įstaigose – esą bent jau Kaune daug kur taupymo sumetimais yra sumažintas tokių specialistų darbo valandų skaičius.
„Tai tos sveikatos priežiūros mokykloje, manau, kad daug kur Lietuvoje tokios tiesioginės ir konkrečios šiandien nebeliko. Ji formaliai „ant popieriaus“ yra, o realiai jos nėra“, – dėstė D. Trečiakauskas.
Vyro teigimu, Žygaičių gimnazijos atveju turėtų būti įvertinta, kaip į mokinės negalavimus reagavo mokytojas.
„Jeigu vaikas blogai pasijunta mokykloje, kiekvienas mokytojas, jeigu jis tikrai yra mokytojas, mylintis vaikus, turi pastebėti tą vaikų savijautą, būsenos pasikeitimą ir atitinkamai į tai reaguoti“, – akcentavo D. Trečiauskas.
