Minint Holokausto aukų atminimo dieną, pažymėta – atminties išsaugojimas yra ilgas procesas, reikalaujantis kolektyvinės atsakomybės prisiminti ir daugybės žmonių pastangų. O pasakojimą apie Holokausto metu įvykdytus žiaurumus svarbu perduoti ir ateinančioms kartoms, nors išlaikyti jį nejudantį yra sudėtinga – tai, ką matome, nėra patrauklu.
Sausio 27-ąją buvo minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados bei Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizavo konferenciją.
Teisingumo klausimas aktualus ir dabar
Konferencijos metu buvęs kultūros ministras prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas per diskusiją pažymėjo, kad Holokausto atminties išsaugojimas yra ilgas procesas, reikalaujantis daugybės žmonių pastangų.
„Tai yra visa grandinė pastangų“, – teigė M. Kvietkauskas.
Anot jo, itin sunku tuomet, kai teisingumas nėra įvykdytas laiku, kai nuo nusikaltimų praėjo 80 metų. Todėl, tvirtino M. Kviestkauskas, šis darbas ir teisingumo atkūrimas turi vykti toliau.
Buvęs kultūros ministras taip pat sakė – ateina naujos kartos, kurioms reikia Holokausto istorijos pasakojimą kurti taip, kad jis būtų suprastas.
„Žinoma, paveikiausia visada ne faktai, ne paprastas dėstymas, bet žmonių santykio kūrimas. (...) Vienas būdas yra per vietą, per artimus atsiminimus, per pačių aplinką. Kitas būdas, taip pat labai paveikus, per meną, per poeziją, filmus, gyvą veidą, gyvą liudijimą.
Teisingumo klausimas, nusikaltėlių įvertinimo klausimas aktualus ir dabar.
M. Kviestkauskas
Trečias labai paveikus būdas – per suaugusįjį, per mokytoją, kultūros žmogų, politiką. Savo pačių pavyzdžiu. Tai suprantu kaip nuolatinę mūsų visų pastangą, nepamirštant, kad teisingumo klausimas, nusikaltėlių įvertinimo klausimas aktualus ir dabar“, – kalbėjo M. Kviestkauskas, kuris pridūrė, kad, žiūrėdami į tai, kas vyko prieš 80 metų, turime suprasti, kad tribunolas, kuris tirtų Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, turi vykti dabar.
Taip pat skaitykite
Kolektyvinė atsakomybė prisiminti
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky svarstė, kad Krikštaponio ir Noreikos atminimo ženklų nuėmimas galėtų sukelti panašias reakcijas, kokios buvo nuėmus Noreikos atminimo lentelę.
„Labai apmaudu ir labai gaila, bet tai vyksta mūsų visuomenėje“, – sakė F. Kukliansky.
Jei mokytojas neturės tokio požiūrio, kad aukos yra aukos, o nusikaltėlis – nusikaltėlis, edukacija neveiks.
F. Kukliansky
Ji atkreipė dėmesį, kad Holokausto aukoms pastatyti paminklai turėtų atlikti šviečiamąjį darbą. Pavyzdžiui, kalbėjo F. Kukliansky, prie „Lietūkio“ garažo žudynių atminimo ženklo yra mokykla, tačiau jos mokiniai nežino, kas ten įvyko.
„Tai yra klasikinis pavyzdys, kad galime kalbėti daug, priiminėti įstatymus, bet reikalingas dar žmogiškasis faktorius, reikia, kad žmogus, šiuo atveju konkrečiai mokyklos direktorius, atkreiptų dėmesį, papasakotų“, – akcentavo F. Kukliansky.
Jos teigimu, svarbu, kad mokytojai patys suprastų, ko moko vaikus, svarbi kolektyvinė visuomenės atsakomybė prisiminti: „Jei mokytojas neturės tokio požiūrio, kad aukos yra aukos, o nusikaltėlis – nusikaltėlis, edukacija neveiks.“
Taip pat skaitykite
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas pabrėžė, kad pasakojimą apie Holokaustą sunku išlaikyti nejudantį, nes tai, ką matome, nėra patrauklu ar malonu.
„Panašiai yra ir kitoms šalims kaip Lietuvai, kai jos pradės tą procesą ir susidurs su ta istorijos dalimi, kuri galbūt nebuvo taip aiškiai apibūdinta kaip bendradarbiavimas arba kolaboravimas baisiuose nusikaltimuose, vykdant juos“, – sakė M. Sonnas.
Viena kalba ar viena atminimo lenta nepadės, tai reikia daryti nuosekliai.
M. Sonnas
Pasak ambasadoriaus, tai yra ilgalaikis procesas: „Per trejus su puse metų, kol buvau Lietuvoje, galėjau pamatyti tikrai didelius pokyčius Lietuvos visuomenės sąmonėje. (...) Viena kalba ar viena atminimo lenta nepadės, tai reikia daryti nuosekliai. (...) Galiu tikėtis, kad Lietuva tą darbą rimtai prisiėmė, tai darys labai sėkmingai.“
Asmens vaizduotę peržengiantis skaičius
Per Holokaustą nužudyta 6 milijonai žydų. Atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. dr. Violeta Davoliūtė teigė, kad 6 milijonai – asmens vaizduotę peržengiantis skaičius.
„Įsisąmoninti tokią informaciją lengviau tada, kai perpasakojama iš žmogaus perspektyvos, kai yra žmogiška dimensija. (...) Lietuvoje viskas vyko labai arti (...) Viskas vyko labai arti, matomai, žmonės nebuvo vežami kažkur labai toli, o viskas vyko miestų aikštėse, netolimose gatvėse, pamiškėse. Buvo daugybė liudininkų, tai vienaip ar kitaip įsirėžė į jų atmintį“, – kalbėjo V. Davoliūtė.
Kauno 9-ojo forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis sakė, kad ir muziejaus darbuotojams reikėjo suprasti, kad jų darbo vieta nėra eilinis muziejus ar atminties parkas, kad tai – žudynių vieta. Pasak muziejaus direktoriaus, tai reikėjo suprasti ne per skaičius, o per individualumą – stoti akis į akį su auka, ją pažinti, pabandyti jos istoriją ištraukti ir perteikti visuomenei.
„Per jėgą ir prievartą mes labai sunkiai galime kažką primesti. (...) Tai, kas grūdama per jėgą, skatina pasipriešinimą, netikėjimą, rezistenciją. Muziejai yra ta vieta, kuri turėtų auginti visuomenę, visuomenės sąmoningumą ir tinkama kalba, tinkamomis priemonėmis tai paaiškinti visuomenei, ugdyti ją“, – vardijo M. Pečiulis.
Jo teigimu, istorijos tikslas neturėtų būti šokiruoti ar pravirkdyti, nes tai gali sukelti momentinį šoką, bet neturėti tolimesnių pasekmių.
Visuomenės sąmonėjimas yra atsakymas į daugelį mūsų klausimų.
M. Pečiulis
„Tikslas – žingsnis po žingsnio įvesti į problemą ir priversti mąstyti. (...) Tikslas – kad žmogus išsineštų ne skaičių, o pradėtų galvoti“, – svarstė muziejaus direktorius.
M. Pečiulis taip pat pridūrė, kad svarbu neprisirišti prie vienų įrankių, nes nėra vieno teisingo įrankio kalbėti apie Holokaustą. Kaip sakė jis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekviena tema turėjo savo atskirus herojus, o, temoms susijungus, kyla konfliktų, kai vienoje temoje žmogus yra herojus, o kitoje tampa budeliu.
Taip pat skaitykite
„Turime analizuoti esamą situaciją, žiūrėti į mūsų visuomenę, pažinti mūsų visuomenę ir tinkamomis priemonėmis ją šviesti. Visuomenės sąmonėjimas yra atsakymas į daugelį mūsų klausimų“, – pabrėžė M. Pečiulis.
Taip pat skaitykite
Dėmesys švietimo programose
Konferencijos metu aptarta ir tai, kaip Holokausto tema aiškinama švietimo programoje. Istorijos mokytojas Saulius Mikuckis sakė, kad nuo 2023 metų bus įgyvendinamos naujos švietimo programos, o mokytojai turės daugiau galimybių mokinius supažindinti su žydų kultūra.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius taip pat teigė, kad, atnaujinus programas, Holokausto tema tampa integralesnė, ji neatsiranda iš niekur, o kalbama apie žydų kultūrą, istoriją ir tik tada paliečiama Holokausto tema.
Pamokose taip pat bus paminimos konkrečios personalijos ir konkrečios vietos, bus aiškus įpareigojimas gyvai aplankyti artimiausią su Holokaustu susijusią vietą, o tai programą padaro konkretesnę, sakė viceministras.
„Labai svarbus tampa tarptautinis bendradarbiavimas, kuris įgalina labai prasmingai ir taikliai įtraukti Holokausto temą“, – akcentavo R. Skaudžius, kuris pridūrė, kad, norint skatinti sąmoningumą, svarbūs konkretūs pavyzdžiai, tarptautiškumas, dialogas ir tikrosios teisybės suradimas.
„Naujoji karta visai kitaip tai suvokia, bet ji turi per gyvus pavyzdžius ir per tas vietas susikurti savo paveikslą, kuris įpareigotų ir toliau atsiminti tuos įvykius“, – pažymėjo viceministras.
Taip pat skaitykite
Svarbios edukacinės veiklos vaikams
„Yra posakis, kad istorija linkusi kartotis“, – sakė Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jackas R. Twiss Quarles van Uffordas, kuris pridūrė, kad iš istorijos galima mokytis.
Kalbant apie švietimą, kalbėjo ambasadorius, svarbu ne tik prisiminti, bet ir stiprinti savo visuomenių atsparumą bei užkirsti kelią, kad nepasikartotų Holokausto siaubai.
„Aš tikrai manau, kad mes išmokome tam tikras pamokas“, – teigė J. R. Twiss Quarles van Uffordas, tačiau pridūrė, kad jam neramu dėl Vakarų pasaulyje vartojamos kalbos, kuria siekiama išstumti žmones į visuomenės paribius.
Kėdainių krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis atviravo asmeniškai jaučiantis moralinę pareigą formuoti krašto žmonių atmintį.
„Aktyviai bendradarbiaujame su miesto ir rajono mokyklomis, įtraukiame į edukacines veiklas apie Holokaustą ir žydų bendruomenės istoriją, nuolat pažymime tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kitas atminimo dienas“, – vardijo R. Žirgulis.
Vaikai nesuvokia, dėl ko vyko Holokaustas, jie nesuvokia, kaip taip buvo galima mąstyti, (...) daryti tokius protu nesuvokiamus dalykus.
R. Žirgulis
Anot jo, ieškoma įvairių formų, kaip įtraukti mokinius į atminimo dienų minėjimo renginius, pavyzdžiui, organizuojami dviračių žygiai, atminties kelias, kai einamas koks nors atstumas nuo tos vietos, kur žydai buvo surinkti ir varomi mirti.
„Vaikai dalyvauja – ar jiems skauda, sunku pasakyti, bet galiu pasakyti, kad jie nesuvokia, dėl ko vyko Holokaustas, jie nesuvokia, kaip taip buvo galima mąstyti, (...) daryti tokius protu nesuvokiamus dalykus“, – atkreipė dėmesį muziejaus direktorius.
