Nemalonumų sulaukęs ir mandato atsisakantis parlamentaras Kristijonas Bartoševičius antradienį Vyriausioios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje nepasirodė. Tačiau net ir jam nedalyvaujant nutarta jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus nutraukti. Rinkimų prievaizdai sprendimą priėmė vienbalsiai. Antradienis – paskutinė diena, kai K. Bartoševičius gali vadintis Seimo nariu.
Kaip žurnalistams teigė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė, įsigaliojus naujam Rinkimų kodeksui, nebeliko prievolės mandato atsisakančiam Seimo nariui atvykti į komisijos posėdį ir balsu perskaityti savo pareiškimą.
„Pagal Rinkimų kodeksą privalomumo nėra. Yra privalomumas pateikti pareiškimą, ką K. Bartoševičius ir padarė. Pareiškimas turėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu, tai irgi buvo padaryta. Ir komisija ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų privalo priimti sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais“, – teigė VRK vadovė.
Ji pabrėžė, kad antradienio posėdžio darbotvarkė buvo sudaryta penktadienį, o K. Bartoševičiaus pareiškimas gautas tos pačios dienos vakare. Įtraukti jį į posėdžio darbotvarkę nutarta pirmadienį ryte, kai prokuratūra dar nebuvo paskelbusi apie vykdomą tyrimą.
Motyvų, kodėl atsisako mandato, anot J. Petkevičienės, K. Bartoševičius prašyme naikinti mandatą nenurodė. Pasak jos, tai taip pat nėra privaloma.
„Lietuvoje nėra priverstinio darbo, tai pasinaudojo tokia teise“, – sakė J. Petkevičienė.
Atsisakymą grindžia asmeninėmis priežastimis
Pats K. Bartoševičius žiniasklaidai teigė, kad jo sprendimas trauktis iš Seimo nesusijęs su prokuratūros atliekamu tyrimu ir prašymu naikinti jo teisinę neliečiamybę.
Kad atsisako Seimo nario mandato, K. Bartoševičius pranešė pirmadienį, o prašymą rinkimų prievaizdams jis sakė įteikęs dar praėjusią savaitę. Politikas teigė Seimą paliekantys dėl asmeninių priežasčių, tačiau netrukus paaiškėjo, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen su prašymu Seimui imtis K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės naikinimo.
Dar pirmadienį K. Bartoševičius teigė, kad jo pasitraukimas iš Seimo ir prokuratūros kreipimasis dėl neliečiamybės panaikinimo nėra susiję. Prokurorai vykdo tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu. Jis nėra partijos narys. K. Bartoševičiui palikus Seimą, į jo vietą ateiti turėtų buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Klausimų siūlo nesieti
Kaip buvo pristatyta VRK posėdyje, K. Bartoševičiaus atsistatydinimo pareiškimas buvo gautas sausio 20 d. Prašymas buvo pasirašytas elektroniniu parašu.
„Kadangi Seimo nario pozicija yra susijusi su didžiuliu atvirumu iš vienos pusės, su įsipareigojimu rinkėjams, tas faktas, kad prašymas pateiktas nemotyvuotas ir mes kontekstą žinome, mane domina, kiek tai koreliuoja su prašymu Seimui iš prokuratūros dėl apkaltos.
Jei nežinome datų, tai jeigu būtų žmogui pradėta apkalta, ar jis galėtų eiti per VRK ir atsistatydinti? Čia principinis klausimas. O informacijos mes iš atsakingų institucijų neturime, mes tik žinome faktą, viešą pareiškimą prokuratūros, kuris įvyko pirmadienį, pats faktas. Klausimas, ar penktadienį prokuratūra buvo informavusi Seimą, kad skubiai, ne eilės tvarka, pradėti apkaltos procedūrą“, – posėdyje kalbėjo VRK narys Šarūnas Liekis.
Jei prokuratūra penktadienį jau buvo išsiuntusi kreipimąsi Seimui, anot jo, VRK vargu ar būtų antradienį posėdžiavusi, nes ji taip pat turi numatytas procedūras, numatančias, kad tokius prašymus, kaip mandato naikinimas, ji turi apsvarstyti per 15 dienų.
„Jeigu Seimas būtų pradėjęs, mes ko gero būtume nesvarstę. Tai yra aplinkybė, kuri yra pakankamai svarbi. Atvejis yra rezonansinis ir turint omenyje, kad didžiulė atsakomybė yra pačiam Seimo nariui, nes jis atstovauja rinkėjų interesams, aš šį klausimą kolegoms norėčiau iškelti“, – sakė Š. Liekis.
Tuo metu VRK narė Laura Martinaitytė teigė, kad šie klausimai nėra susiję. Ji sakė nemananti, kad VRK turėtų svarstyti kitus niuansus, nes yra pateiktas formalus prašymas, kurio netenkinti nėra priežasčių.
„VRK turi atlikti savo funkcijas. <...> Yra pateiktas prašymas, jis atitinka reikalavimus ir klausimas yra tik tenkinti ar netenkinti“, – teigė L. Martinaitytė.
VRK narys Maksimas Reznikovas kalbėjo, kad abejoti K. Bartoševičiaus prašymu naikinti mandatą būtų galima tik tuo atveju, jei kiltų įtarimų, kad jis pateiktas ne laisva valia. Tačiau duomenų, kad Seimo nariui buvo daromas spaudimas, nėra, o parlamentarai turi laisvę atsistatydinti.
V. Semeška Seimo nariu taps prisiekęs pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje, kovo 10 d.
