Tikimasi, kad numatyta pagalba silpniems mokiniams padės dešimtoje klasėje jiems geriau išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Šių metų pavasarį laikiusiųjų rezultatai buvo itin prasti – bent vienos PUPP dalies neįveikė net 40 proc. laikiusiųjų, tai yra dešimtokai nepelnė bent ketverto.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad šis 2022 metais vykęs PUPP parodė realų vaizdą, mat dešimtokų darbų vertinimas buvo elektroninis ir nuasmenintas. Mokiniai šį patikrinimą laikė nuotoliniu būdu, bet jungdamiesi iš mokyklos, prižiūrimi pedagogų.
2021-aisiais rezultatai buvo kur kas geresni. Tačiau, kaip pabrėžė R. Skaudžius, dešimtokai PUPP laikė nuotoliniu būdu, jungėsi prie sistemos būdami namie, todėl neatmetama nesąžiningo elgesio galimybė.
Anot R. Skaudžiaus, prastus šiemetinius rezultatus galėjo lemti dėl per pandemiją buvusio nuotolinio mokymo sumenkę mokymosi pasiekimai.
„Be to, mes turime sisteminių problemų dėl matematikos. Turime didžiulių problemų dėl pamokų nelankymo, tai labai svarbus veiksnys. Be to, nebuvo grįžtamojo ryšio, rezultatai nekeliavo paskui mokinį. Tad buvo visa puokštė, kuri lėmė prastus rezultatus“, – apibendrino R. Skaudžius.
Taip pat skaitykite
Viceministras sakė, kad tarp pernai PUPP laikiusiųjų buvo tokių, kurie atlikdami užduotis nesugebėjo užsirašyti savo vardo.
„Jei užsirašau savo vardą ir pavardę, gaunu vieną tašką. Buvo tokių, kurie gavo nulį ar vieną tašką, jie sudarė 0,37 proc. laikiusiųjų“, – sakė R. Skaudžius.
Viceministras viliasi, kad numatyta pagalba mokiniams, kuriems nepasisekė aštuntoje klasėje išlaikyti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ar kurie jį išlaikė prastai, turėtų padėti pasiekti geresnių rezultatų per PUPP. Jis mano, kad tai pagelbėtų bent 20 proc. būsimųjų dešimtokų.
Pasak R. Skaudžiaus, Lietuvoje pagrindinį ugdymą įgyja 100 proc. mokinių, ES vidurkis – 95 proc.
