Dabartinis aštuntokas, kad po poros metų galėtų tapti vienuoliktoku ar gimnazijos trečioku, šiemet turės laikyti nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP), o ateityje įveikti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir pelnyti patenkinamus metinius pažymius. PUPP ilgainiui bus galima perlaikyti. Kol kas numatyta, kad per patikrinimą teks pelnyti bent ketvertą, po kelerių metų kartelė aukštės. Nacionaliniai pasiekimų patikrinimai ketvirtokams ir aštuntokams 2024–2025 metais taps visuotiniai. Jau numatyta ir tai, kokia tvarka galios šiandieniams ketvirtokams, kai jie bus dešimtokai.
„Mažiau nacionalinių patikrinimų, bet didesnė jų kokybė, jie skirti ne konkuruoti, o padėti mokiniams ir mokytojams. Daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje“, – laukiančius pokyčius pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji pabrėžė, kad bus skiriamas didesnis dėmesys mokinių polinkiams atpažinti, bus teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Be to, bus siekiama nuoseklesnio mokymosi, kas, pasak ministrės, reikštų mažesnę emocinę įtampą ir daugiau motyvacijos siekti geresnių rezultatų.
Mokiniams, patiriantiems sunkumų arba nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens (4), bus teikiamos konsultacijos (20 konsultacijų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse) ir sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas. Tam skirtas biudžetinis finansavimas.
Ministerija siūlo mažinti nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų skaičių, atsisakant patikrinimų 6 klasėje. Pasak ministrės, taip bus orientuojamasi ne į kiekybę, bet į kokybę ir tikslingą rezultatų panaudojimą.
Iki šiol nacionaliniai pasiekimų patikrinimai nebuvo privalomi, tačiau juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių visose šalies bendrojo ugdymo įstaigose.
Pagal siūlomas pataisas, nuo 2024–2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai tampa visuotiniai 4 klasėje, kai mokiniai baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai jie baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
Nuo 2024–2025 pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtų reikalinga ne tik pabaigti ugdymo programą, bet ir išlaikyti pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimą bent slenkstiniu lygiu – 4.
Mokiniams, neišlaikiusiems PUPP, bus sudaroma galimybė jį perlaikyti tais pačiais metais.
Jau įtvirtinti pokyčiai Švietimo įstatyme nuo 2023 m. rugsėjo 1 dienos
Jau patvirtinta, kad 2022–2023 metais aštuntokų NMPP vertinamas ne tik taškais, bet ir priskiriant pasiekimų lygį (nepasiektas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis pasiekimų lygmuo).
Jau patvirtinta, kad 2023–2024 metais aštuntokams per NMPP nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, devintoje ar pirmoje gimnazijos klasėje bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir toje klasėje bus skiriama ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse.
„Norisi pabrėžti, kad siekiama ne palyginti, o padėti mokiniui“, – apie laukiantį NMPP sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Jau dabar Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, mokyklos turėtų teikti reikalingą mokymo(si) pagalbą. Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 m. biudžete, todėl svarbu užtikrinti, kad visi 4 ir 8 klasių mokiniai dalyvautų nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose.
Siūlomi pokyčiai Švietimo įstatyme nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos
Planuojama, kad nuo 2024-ųjų rugsėjo 1-osios, baigiant dešimtą klasę 2025-aisiais, pagrindinis išsilavinimas bus pasiekiamas tik pasiekus pagrindinio pasiekimų patikrinimo ugdymo slenkstį, tai yra tam reikės teigiamų metinių ir PUPP įvertinimų. Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai mokinys atleidžiamas nuo patikrinimų.
Jei dabartinis aštuntokas, laikydamas nacionalinį mokymosi pasiekimų patikrinimą, nepasiektų patenkinamo lygio, devintoje klasėje (1 gimnazijos klasėje) jam būtų sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas, taip pat tokiam mokiniui būtų suteikiamos papildomai 20 konsultacijų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse.
2024–2025 metais pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtina baigti pagrindinio ugdymo programą patenkinamais pažymiais ir išlaikyti PUPP bent 4 balais.
Jei dešimtoko metiniai pažymiai bus nepatenkinami, jam teks kartoti kursą arba atsiskaityti nepatenkinamai įvertintus dalykus. Jei dešimtokas neišlaikys PUPP, liks kartoti kurso arba galės perlaikyti PUPP tais pačiais mokslo metais.
Nuo 2024–2025 mokslo metų baigiant II gimnazijos klasę būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų ir literatūros (tik tautinių mažumų mokyklose) pasiekimai, ateityje taip pat gali būti vertinami visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų ar užsienio kalbų pasiekimai. Dėl konkrečių dalykų, kurių pasiekimų patikrinimai vyktų konkrečiais mokslo metais, sprendimą priimtų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Pasak viceministras Ramūno Skaudžiaus, šiuo metu PUPP matematikos dalies neišlaiko apie 40 proc. dešimtokų, lietuvių kalbos žinių dalies – apie 5 proc. mokinių. t.y. jų įvertinimai yra žemesni nei keturi balai. Panašūs patikrinimų rezultatai ir aštuntoje klasėje. Būtent todėl siūlomas pereinamasis laikotarpis įvedant penkių balų slenkstį tik nuo 2029-ųjų. Anksčiau buvo girdėti siūlymų aukštinti kartelę anksčiau.
„Šiandien mes turime apie 40 proc. mokinių, jei mes žiūrime 2022 metų rezultatus, kurie neįveikė to slenksčio su keturiais balais. Tad per anksti kalbėti apie penketus. Įsiklausėme į socialinius partnerius, kurie teikė pastabas“, – aiškino R. Skaudžius.
Aktualu šiemetiniams ketvirtokams
Nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos III klasėje galės išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip 5 balais (pasiekę patenkinamą pasiekimų lygmenį).
Mokiniai, gavę 4 balus, galės mokytis savo gimnazijoje, jeigu į vidurinio ugdymo programą įtraukti profesinio mokymo programų moduliai. Nesurinkusiems nė 4 balų, bus galima perlaikyti testą tais pačiais mokslo metais, taip pat bus galima kartoti kursą toje pačioje mokykloje ar profesinėje mokykloje.
Šie pakeitimai aktualūs dabartiniams ketvirtokams. Šiai ketvirtokų kartai nuo 2023 metų rugsėjo (nuo pat 5 klasės) bus teikiama papildoma mokymosi pagalba tais atvejais, jei nacionalinių pasiekimų patikrinimai atskleis mokymosi spragas. Mokiniams atėjus į dešimtą klasę, atsirastų būtinybė PUPP išlaikyti bent 5 balais, jei norima toliau mokytis gimnazijoje.
Reikalavimai baigti pagrindinio ugdymo programą ar mokytis profesijos išliks tokie patys – pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygmenį.
Du kursai dviem dalykams
Nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios keisis ir vidurinio ugdymo sąranga. Esminis pokytis – tik du dalykai (lietuvių kalba ir literatūra bei matematika) lieka bendruoju ir išplėstiniu kursu. Brandos darbas kol kas lieka neprivalomas, bet bus siekiama, kad jį rinktųsi kuo daugiau mokinių. Planuojama, kad ateityje jis taptų privalomas.
Kitų metų vasarį turėtų paaiškėti, kaip ateityje keisis abiturientų galutinis įvertinimas. Planuojama, kad valstybinį brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys – 60 balų už egzaminą ir 40 balų už tarpinį įvertinimą.
Tarpinius patikrinimus turės laikyti visi tie, kurie sieks laikyti brandos egzaminus.
Siūlo mokyklai daugiau galių
Švietimo įstatymu siūloma nustatyti, kad, mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą.
Šios nuostatos keitimas leistų mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos. Nauja tvarka leistų mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.
