Šeštadienį vakare į posėdį susirinkęs ministrų kabinetas nutarė, kad Lietuvos oro erdvė rusų oro vežėjams uždaroma nuo vidurnakčio.
Anksčiau šeštadienį pranešta, kad savo oro erdves Rusijos orlaiviams uždaro Estija, Latvija bei Rumunija Latviai ir estai, kaip ir Lietuva, savo oro erdves uždarys nuo vidurnakčio.
Savo oro erdves Rusijos orlaiviams jau uždarė Jungtinė Karalystė, Lenkija, Čekija, Bulgarija. Valstybės taip reaguoja į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Vyriausybė į posėdį, kuriame sprendė dėl Lietuvos oro erdvės uždarymo, rinkosi apie 19 val. – iš pradžių vyko neformalus ministrų kabineto posėdis, o vėliau buvo pereita į formalų posėdžio režimą.
Kaip nutarė ministrų kabinetas, Lietuvos oro erdvė Rusijos orlaiviams uždaroma nuo vasario 27-osios 00 val. 00 min. Lietuvos laiku.
„Sprendimo turinys, ko gero, nieko labai nenustebins, bet kadangi turėjome ne tik teisinį sprendimą paruošti, bet dar ir pasikoordinavome su Latvijos premjeru ir su savo kitais partneriais, tai Latvijos Vyriausybės posėdis irgi turėtų vykti ir tie sprendimai mūsų abiejų įsigaliotų nuo vidurnakčio suderinta tvarka“, – pradėdama Vyriausybės posėdį sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis kalbėjo, kad sprendimas priimamas vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, Lietuvos Aviacijos, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymais. Be to, atsižvelgiama į tai, kad dėl Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmė pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, Seimas patvirtino prezidento dekretą, kuriuo šalyje skelbiama nepaprastoji padėtis.
„Mes siūlome Vyriausybei priimti sprendimą, kuris yra suderintas daugeliu partnerių, ir uždrausti nuo šiandienos vidurnakčio <...> oro vežėjams, kurie turi Rusijos Federacijoje išduotą oro vežėjų pažymėjimą, orlaivių skrydžius Lietuvos Respublikos oro erdvėje“, – sprendimą pristatė M. Skuodis.
Anot jo, šiuo metu pastovių skrydžių iš Lietuvos į Rusiją arba iš Rusijos į Lietuvą nėra, dominuoja tranzitas. Tokiam Vyriausybės sprendimui taikomos išimtys – avarinis tūpimas, avariniai skrydžiai bei skrydžiai humanitariniais tikslais.
„Tai yra standartinės formuluotės. Atitinkamai Oro navigacijai pavesta informuoti visus vežėjus, išplatinant jau parengtą ir su visomis šalimis suderintą informacinį pranešimą. Siūlome, kad viskas įsigaliotų tuo pačiu metu, kaip ir kitose Baltijos šalyse, tai yra nuo šiandien vidurnakčio“, – dėstė susisiekimo ministras.
Latvija bei Estija sprendimus dėl oro erdvių uždarymo paskelbė anksčiau šeštadienį. Po žinios apie tai pasipylė klausimai, ko laukia Lietuva. Premjerė I. Šimonytė Vyriausybės posėdžio metu sureagavo į tokius klausimus.
„Jeigu klausimas, kodėl visi kiti jau nusprendė, o mes čia nenusprendėme, tai dabar matosi daug visokių nebūtinai iki galo koordinuotų veiksmų, nes, matyt, kyla gerų idėjų ir jas yra skubama įgyvendinti. Kolegų estų sprendimas yra ne Vyriausybės, o, kiek žinau, ministro įsakymas. Mūsų ir latvių turi būti Vyriausybės sprendimas. Šiek tiek pasikoordinavome, kad nebūtų tos iniciatyvos atskiros“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Sprendimai turi būti vieningi
Užsienio reiklaų ministras Gabrielius Landsbergis Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo, kad dėl susiklosčiusios situacijos pastebima daug įvairių iniciatyvų, gimstančių tiek viešojoje erdvėje, tiek kaimyninėse šalyse.
„Vieni skuba įvairiais būdais padėti Ukrainai, kiti nori apriboti Rusijos veiklos erdvę. Visos tos iniciatyvos yra labai sveikintinos ir jas labai remiame. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant iniciatyvą reikia turėti keletą dalykų galvoje – dauguma iniciatyvų veikia tuomet, kai jos yra įgyvendinamos grupėje valstybių“, – sakė ministras.
Pirmiausia, anot jo, taip yra dėl praktinių priežasčių: „Sakykime, vienai valstybei uždarant oro erdvę, ta valstybė, nuo kurios oro erdvė uždaroma, renkasi skrydį per kitas valstybes. Tai reiškia, kad jei uždaro valstybė Šiaurėje, akivaizdu, kad lėktuvai skris per Pietų valstybes. Jei uždaro dvi Šiaurės valstybes, tai reiškia, kad visi lėktuvai skris per pietų valstybes.
Dėl to ir vakar Briuselyje išsakiau aiškią poziciją, kad aš prašau visas iniciatyvas, kurios kyla, derintis, daryti drauge. Sprendimų priėmimo būdai skiriasi – kai kur reikia Vyriausybės posėdžio, kai kur užtenka ministro nutarimo. Laikas, greitis skiriasi ir tai suderinti yra geriau.“
Tačiau šeštadienį. pasak G. Landsbergio, nutiko taip, kad ne viskas buvo suderinta ir dėl to atrodo, kad nespėjama koja kojon su kitomis valstybėmis.
„Džiaugiuosi, kad su Šiaurės kolegomis ir broliais latviais mes šiandien tuo pačiu metu turime Vyriausybės posėdžius ir sprendimus priimame kartu. Antras dalykas, galvojant apie iniciatyvas reikia nepamiršti teisinių dalykų. Yra tarptautinės sutartys, dvišalės sutartys, jų įvertinimas taip pat yra dalykas, kurio negalima pamesti iš akiračio. Ir trečias klausimas yra saugumo.
Vykstantys karo veiksmai vyksta netoli mūsų teritorijos ir mes juos labai iš arti matome, dėl to ir emociškai esame stipriai įsitraukę, ir dvasiškai jaučiamės esantys šalia, bet esame ir geografiškai šalia dviejų valstybių, kurios pradėjo karą prieš mūsų brolis ir seseris Ukrainoje. Dėl to, kaip Vyriausybė, turime matyti visą platų vaizdą.
Žmonės, kurie priima sprendimus, bandome susidėlioti visą vaizdą, matyti visus dalykus – tai užtrunka, ne viskas būna viešumoje išpasakojama, bet turėkite galvoje, kad bandome tai aprėpti. Dėl to derinimasis yra lygiai taip pat svarbus“, – aiškino G. Landsbergis.
Anot jo, šeštadienio sprendimas buvo derinamas su transatlantiniais partneriais, nes jie, didele dalimi, užtikrina regiono saugumą ir gali įvertinti vienų ar kitų žingsnių pasekmes.
