captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsieniečių adaptacija Ruklos pabėgėlių priėmimo centre – sunki

Pabėgėlių integracijos procesas Lietuvoje jau įsibėgėjo: perkeliama vis daugiau asmenų, kai kurie jau gyvena savarankiškai. Tačiau dvi šeimos Lietuvą paliko, o naujai atvykusieji stebisi sąlygomis ir išmokomis, dauguma čia užsibūti nežada.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Ruklos pabėgėlių priėmimo centre jau gyvena per šimtą pagal ES programą perkeltų migrantų. Jie mokosi lietuvių kalbos, socialinių įgūdžių. Patys pabėgėliai sako nuo pat pradžių tikėjęsi geresnių sąlygų. Pabėgėlių centre viename kambaryje tenka glaustis ir 9 asmenų šeimai, kalbos esą mokoma per mažai, vertėjas atvyksta retokai, o gaunamos išmokos, sako, per mažos.

„Esu Lietuvoje jau 28 dienas, mano šeimoje devyni žmonės. Gauname 500 eurų per mėnesį. Negalėsiu čia gyventi, nes nesusirasiu darbo – mano akis sužeista. Dėl to manęs niekur nepriima dirbti. Jei neturėsiu darbo, negalėsiu čia gyventi“, – sako pabėgėlis iš Sirijos Ahmadas Abu Eadas.

„Per karą netekau šeimos. Pabėgėlių stovykloje man liepta vykti į Lietuvą, bet iš pateikto sąrašo šios šalies nebuvau pasirinkęs. Man buvo pasakyta, kad Lietuva pasirinko mane. Jei Lietuva pasirinko mane, man turėjo skirti namą“, – teigia pabėgėlis iš Sirijos Ghassanas Maroufas.

„Kad būtų nusiskundimų, jog yra blogai Rukloje, tikrai negirdėjau, o darbas su žmonėmis problemų yra, dideli iššūkiai ir mums, nes susitinkame su kitos kultūros žmonėmis, ji mums svetima, problema ir su vertėjais, čia tikrai reikalauja didelio organizacinio darbo“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

„Bendraujame, palaikome ryšį, gana nuoširdžiai bendraujame, kai kurie, aišku, bendrauja su psichologu, reikia to kai kuriems. Susiduriame su problema – kalbos barjeras, nes ne visi įvaldę anglų kalbą, vienetai tik. Šiam atvejui turime vertėją, kuris puikiai išverčia“, – tikina Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.

Dvi migrantų šeimos, atvykusios gyventi į Lietuvą, jau išvyko. Viena į Švediją, kita, spėjama, į Vokietiją. Teisę keliauti Europos Sąjungoje jie turi, tačiau, negrįžus ilgiau kaip vieną mėnesį, jiems nutraukiamos išmokos.

Integracija besirūpinantys specialistai sako, kad noras gyventi geriau yra natūralus.

 „Jeigu jo šeimos nariai, kelios seserys ar broliai, gyvena Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, natūralu, kad, atsižvelgę į situaciją, jie gali turėti motyvaciją išvykti iš Lietuvos“, – aiškina „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.

Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 61 euro išmoką.

Išvykus iš centro kiekvienam asmeniui skiriama vienkartinė įsikūrimo pašalpa – nuo 100 iki 200 eurų. Vėliau, pagal asmenų šeimoje skaičių, pusmetį skiriama nuo 200 iki 400 eurų ir daugiau, po pusmečio parama mažėja perpus. Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai sako, kad jei rastas darbas nebus pakankamai apmokamas, išgyventi nuomojant būstą bus tiesiog neįmanoma.                        

Anot pašnekovų, vertinti pabėgėlių integracijos procesą Lietuvoje dar anksti, nes dauguma atvykėlių gyvena pabėgėlių priėmimo centre, o savarankiškai su specialistų priežiūra gyvena vos vienas kitas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close