Lietuvoje

2021.07.12 12:01

Sprendimas po Valstybės gynimo tarybos – į Baltarusijos pasienį siunčiama dar daugiau karių

atnaujinta 14.06
Gytis Pankūnas, Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.12 12:01

Valstybės gynimo taryboje (VGT) nutarta, kad reaguojant į neteisėtų migrantų antplūdžius iš Baltarusijos, į pasienį siunčiama dar daugiau kariuomenės pajėgų.

„Mes esame sutarę, kad mūsų sienos apsaugos bus pastiprinta dar didesnėmis mūsų krašto apsaugos pajėgomis. Nenorėčiau galbūt detalizuoti skaičių, nes tie skaičiai yra labai jautrūs, bet pagrindinė žinia – mes rimtai žiūrime į šitas grėsmes ir sienos apsaugai yra skiriamos maksimalios pajėgos tiek iš vidaus reikalų sistemos, tiek iš krašto apsaugos sistemos“, – pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė priminė, kad dalis kariuomenės pajėgų darbą, tam tikrų užduočių vykdymą jau pradėjo šeštadienį, o šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos mobilizuotas maksimalus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų skaičius.

VGT nusprendė: į pasienį su Baltarusija siunčiama daugiau karių, pasitelkiama tarptautinė pagalba

A. Bilotaitė kartu priminė, jog pasienyje su Baltarusija pradėta statyti spygliuotos vielos – koncertinos – užtvara. Taip pat priimtas sprendimas statyti tvorą šiame pasienyje.

„Tai būtų dviejų metrų tvora, o ant jos būtų vėliau uždedama koncertina ir taip susidarys trijų metrų siena“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, toliau tęsiami sienos modernizavimo darbai, iš atostogų atšaukiami Lietuvos pasieniečiai, pasitelkiama tarptautinė pagalba.

„Džiaugiuosi, kad „Frontex“ papildomos pajėgos bus siunčiamos į Lietuvą. Gausime dar didesnį kiekį tiek pareigūnų, tiek technikos – sraigtasparnių, automobilių, vertėjų ir kitų priemonių“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, taip pat laukiama pagalbos iš kitų tarptautinių institucijų, įstaigų.

Pasak jos, jau šią savaitę turėtų būti atidaryta neteisėtų migrantų stovykla Dieveniškėse.

„Šią savaitę turėtume atverti Dieveniškes, kuriose yra galimybė apgyvendinti apie 500 asmenų. Mūsų tikslas – kad apgyvendinimas vyktų konkrečiose pasienio teritorijose“, – aiškino A. Bilotaitė.

Ji tikino, kad, kaip ir pataria ekspertai, neteisėtus migrantus vertėtų apgyvendinti ne tankiai gyvenamose,o netoli pasienio esančiose teritorijose. Būtent taip, pasak A. Bilotaitės, ir daro Lietuva.

KAM artmiausiomis savaitėmis didins paramą

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra pasirengusi padėti VRM spręsti problemas pasienyje su Baltarusija.

„Mūsų įstatymai numato, kad kariniai vienetai, kariuomenė gali būti pasitelkta telkiant pagalbą valstybės institucijoms“, – pabrėžė ministras.

Jis sakė, kad iki šiol buvo teikiama logistinė parama, įrengiant palapinių miestelius, įrengiant tvorą, taip pat aštuoniose pasienio užkardose dirba krašto apsaugos savanoriai.

„Atsižvelgiant į poreikį, Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi suteikti kur kas didesnę paramą. Ir artimiausiomis savaitėmis ji nuolat bus didinama“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Jis taip pat nekonkretizavo, kaip, kokiomis apimtimis tai bus daroma, procedūros bus derinamos, bet ministras tikras, kad artimiausiomis savaitėmis rezultatas turėtų būti.

KAM pabrėžė, kad įtemptos padėties metu Baltarusijos pasienyje nesumažės Lietuvos kariuomenės dėmesys kitiems svarbiems reikalams.

„Lietuvos kariuomenės budrumas, pasirengimas, atitinkamos parengties lygio užtikrinimas taip pat yra būtinas, kad ir kokia ekstremali padėtis būtų. Nuo šių uždavinių įgyvendinimo kariuomenės neatleis“, – sakė A. Anušauskas.

Meilūnas: svarstome galimybes užmegzti bendradarbiavimą su Iraku

Kaip sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gyvai kalbėjosi su Turkijos užsienio reikalų ministru, telefonu bendravo su Irako užsienio reikalų ministru. Taip pat šios savaitės trečiadienį planuojamas ministro vizitas į Ankarą. Derinamas ministro vizitas ir į Bagdadą artimiausiu metu.

Pasak E. Meilūno, svarbu tartis ir dėl neteisėtų migrantų atvykimo stabdymo, ir dėl jų sugrąžinimo.

Viceministras pabrėžė, kad vienijamos pajėgos su partneriais – tiek kitomis ES šalimis, tiek su ES institucijomis.

E. Meilūnas sakė, kad Lietuva galvoja apie galimybę su Iraku, iš kurio pastaruoju metu atvyksta neteisėtų migrantų, užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą.

„Iki šiol tokių progų neturėjome, tai ministras, nuvykęs į Bagdadą, kalbės ne tik apie galimybes stabdyti galimai nelegalių migrantų išvykimą iš Irako per Baltarusiją į Lietuvą, misijos klausimus, bet ir apie galimybes ateityje užmegzti įvairaus pobūdžio glaudesnį
bendradarbiavimą. Tai yra svarbi Artimųjų Rytų regiono šalis. Mes taip pat galvojame apie glaudesnius politinius kontaktus. Apie tai bus kalbama.

Galbūt pasiūlysime Irako studentams galimybes studijuoti Lietuvos universitetuose“, – kalbėjo viceministras.

Jis sakė, kad ateityje galimas ir ekonominis bendradarbiavimas.

Tikisi, kad Seimas pritars procedūrų sutrumpinimui

Vyriausybė antradienį Seimui teiks įstatymo pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sutrumpinti migracijos procedūrų laiką, sugriežtinti kai kurias taisykles.

A. Bilotaitė, paklausta, ar tvarkos griežtinimas nepažeis žmogaus teisių, Konstitucijos, pažymėjo, kad migracijos procedūromis neteisėti migrantai naudojasi kaip įstatymo spragomis. Tą, anot jos, supranta ir Baltarusijos režimas, tad tuo ir naudojasi.

„Iš tos praktikos, kokia yra, nagrinėjant prieglobsčio prašymus, mes matome, kad tikriausiai beveik 100 procentų yra tokie, kad sprendimas yra nesuteikti šio statutos. Akivaizdu, kad A. Lukašenka naudoja prieš mus šitą priemonę. [...] Tai nėra įprasta migracija, tai nėra įprastas migracijos kelias, tai yra prieš mus vykdomas hibridinbis karas“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Anot jos, būtent dėl to reikia koreguoti įstatymus ir duoti atkirtį Baltarusijos režimui.

Ministrė teigė tikinti, kad įstatymo pakeitimams Seimas pritars.

Pasak A. Bilotaitės, minimi teisės aktų pakeitimai taip pat paspartintų ir savanorišką migrantų grąžinimą į jų kilmės šalis.

„Šiuo metu yra indikacijų ir informacijos, kad yra žmonių, kurie sutinka savanoriškai grįžti. Mes turime tą procesą sparčiai organizuoti“, – tikino ji.

Prezidentas: dėl savo vertybinės užsienio politikos Lietuva patiria hibridinį išpuolį

Prezidentas posėdžio metu akcentavo, kad stabdant nelegalių migrantų srautą privalome nedelsdami atlikti per daug metų nepadarytus darbus: įrengti laikiną ir nuolatinę tvorą pasienyje, skirti pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių sienos apsaugai.

Šalies vadovas paragino atsakingų institucijų vadovus imtis aktyvių veiksmų tam, kad nelegalūs migrantai būtų grąžinami į kilmės šalis.

„Visų Lietuvos atsakingų institucijų uždavinys šiuo metu – nedelsiant imtis situacijai adekvačių vidaus ir tarptautinės politikos priemonių apsaugant Lietuvos valstybės sieną ir užkardant nelegalių migrantų antplūdį. Dėl savo vertybinės užsienio politikos Lietuva patiria hibridinį išpuolį, susiduriame su mėginimu išnaudoti demokratijos sistemą piktiems Baltarusijos režimo tikslams. Todėl privalome kartu su mūsų draugais ir partneriais apsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos sieną“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius žurnalistams teigė, kad VGT posėdyje buvo aptarta, kaip stiprinti valstybės sienos apausgą.

„Suprantame, kad esame daug praleidę reikalingo laiko fizinei sienos apsaugai statyti. Šiandien dienai esančių iššūkių apimtyje turime maksimaliai sutelkti visas turimas mūsų pajėgas skirtingose institucijose tam, kad fizinis ir ilgalaikėje perspektyvoje modernus sienos apsaugos užtikrinimas būtų padarytas. Tai – ne tik vidinės pajėgos, bet ir poreikis pasilekti išorės partnerius“, – kalbėjo D. Kuliešius.

Anot jo, VGT posėdyje, kalbant apie neteisėtų migrantų apgyvendinimą, buvo išklausyti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

D. Kuliešius, paklaustas apie šalies vadovo Gitano Nausėdos įsitraukimą į migrantų krizės valdymą, teigė, kad prezidentas šiame procese yra aktyvus. Anot jo, aktyvios yra ir kitos institucijos.

„Šiandien sušauktas Valstybės gynimo tarybos posėdis yra to pavyzdys, kad visos valstybės institucijos turi komandiškai koordinuotis ir derintis“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas, paklaustas apie fizinės sienos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, teigė, kad prezidentūra tam pritaria, kadangi ir ekspertai pabrėžia, kad fizinis bajeras atgraso neteisėtus migrantus.

D. Kuliešius taip pat teigė, kad migrantų integracijos į Lietuvos visuomenę klausimas VGT nebuvo svarstomas, jis tikino, kad apie tai reikėtų diskutuoti „ilgalaikėje perspektyvoje“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.