Vyriausybė siūlo apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, kol jiems nebus suteiktas prieglobstis, siaurinti kitas migrantų teises, kai šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Šias naujoves numatančias įstatymo pataisas parengė Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Joms penktadienį pritarė Vyriausybė. Šioms teisės aktų pataisoms dar turės pritarti Seimas, jas priimti ministrų kabinetas prašo ypatingos skubos tvarka.
VRM siūlo nustatyti, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį netrukus po neteisėto Lietuvos sienos kirtimo, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nebūtų laikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Prašymus suteikti prieglobstį pateikusiems užsieniečiams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
„Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jei jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliai situacijai ar ekstremaliam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio“, – įstatymo pakeitimus Vyriausybės posėdyje pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
„Nustatoma galimybė riboti prieglobsčio prašytojų įstatymu suteiktas teises, išskyrus materialines priėmimo sąlygas ir būtinąją medicinos pagalbą, nes dėl didelio migrantų masto valstybė gali būtų nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo“, – aiškino A. Bilotaitė.
Teisės aktų pakeitimais, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, siūloma numatyti skundų dėl neigiamų sprendimų privalomo ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą Migracijos departamente (MD). Tik po jos MD sprendimas galėtų būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Apskundimas nesustabdytų MD priimto sprendimo vykdymo, apygardos administracinio teismo sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.
Taip pat siūloma keisti Vidaus tarnybos statutą, nustatant, kad tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas laikinai galėtų būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be jo sutikimo karo padėties, nepaprastosios padėtis, ekstremaliosios situacijos ir ekstremaliųjų įvykių atvejais.
„Tai yra reikalinga tam, kad mes galėtume pastiprinti mūsų Migracijos departamentą“, – tikino ministrė.
Pasak A. Biliotaitės, įstatymų pakeitimais siekiama migracijos procedūras sutrumpinti iki 10 dienų.
„Mūsų tikslas, kad priėmus visus šiuos įstatymų pakeitimus, pačios migracijos procedūros sutrumpėtų iki dešimties dienų“, – pabrėžė A. Bilotaitė.
Vyriausybė šiuos pakeitimus svarstė dėl išaugusio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srauto. Ministrų kabinetas prašys Seimo šiuos projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti per 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Kaip Vyriausybės posėdyje teigė vidaus reikalų ministė A. Bilotaitė, akivaizdu, kad prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, o neteisėta migracija yra viena iš karo priemonių. Pasak ministrės, šiemet neteisėtų migrantų, sulaikomų Lietuvoje skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 20 kartų.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė praėjusią savaitę valstybės mastu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
