Lietuvoje

2021.06.18 13:48

Abiturientai po matematikos egzamino: jei ne nuotolinis mokymas, būtų ne minimalus rezultatas, o 100 balų

Aida Murauskaitė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.06.18 13:48

Abiturientai po penktadienį vykusio matematikos valstybinio brandos egzamino pirštu baksnojo į nuotolinį mokymą. Pakalbintieji tvirtino, kad būtent dėl mokymosi iš namų rezultatai būsiantys prastesni. Kaip LRT.lt sakė Vilniaus ir Kauno dvyliktokai, matematikos užduotys buvo lengvesnės nei praėjusiais metais, bet ne tokios paprastos, kaip kad jie vylėsi. 

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 857 abiturientai. Egzaminas vyksta 181 egzaminų centre. Matematika yra vienas populiariausių pasirenkamųjų brandos egzaminų, mat jo rezultato reikia siekiant valstybės finansuojamos vietos aukštojoje mokykloje.

Pernai po matematikos egzamino kilo didelis šurmulys – šio egzamino neįveikė trečdalis jį laikiusiųjų. Praėjusiais metais jį laikė 16 603 kandidatai – tų ir ankstesnių metų abiturientai.

Su šių metų matematikos egzamino užduotimis galima susipažinti čia.

Dalis nelaukė egzamino pabaigos

LRT.lt kalbinti abiturientai sakė, kad surinkti minimalų skaičių balų įmanoma, mat pirmieji uždaviniai buvo nesudėtingi. Tačiau kuo toliau, tuo buvo kebliau.

Dalis abiturientų nelaukė egzamino pabaigos ir iš egzaminų centro išskubėjo gerokai prieš dvyliktą valandą.

„Tiesiog peržiūrėjęs užduotis supranti, kad nieko nebus, ir išeini. Egzamino užduotys, manau, buvo subalansuotos – buvo ir sunkių, ir lengvų užduočių. Kelių uždavinių neišsprendžiau, kai kur teko spėti, nes nežinojau atsakymo. Tikiuosi, kad išlaikysiu“, – sakė vilnietis abiturientas Simonas Ignatovičius iš Karoliniškių gimnazijos.

Jis viliasi pelnyti 50 balų.

Biologu ketinantis tapti Karoliniškių gimnazijos abiturientas Justinas Minkevičius pasinaudojo kiekviena egzamino minute.

„Sprendžiau iki pat pabaigos, nes supratau, kad galiu išspręsti. Manau, kad padariau 70 proc. užduočių“, – sakė mokykloje devynetais matematiką mokęsis ir fiziką ketinantis studijuoti vaikinas.

Jis patikino matematikos egzaminui visai nesiruošęs. „Daug kas per matematiką man lengva, o ko nemoku, vadinasi, to ir nereikia“, – filosofiškai paaiškino vaikinas.

Po egzamino – dvejopi jausmai

Kauno „Aušros“ gimnazijoje matematikos egzaminą laikę abiturientai iš jo išėjo pavargę, tačiau su skirtingais įspūdžiais. Kai kurie sakė, kad uždaviniai nebuvo labai sunkūs, tačiau buvo keli, kur reikėjo gerai pagalvoti prieš rašant atsakymą.

Kaip LRT.lt sakė abiturientas Nerijus, egzaminas nebuvo per sunkus, tačiau išvargino. Kebliausia – funkcijų užduotis. Jo bendramokslis Arvydas mano, kad praėjusių metų egzaminas buvo lengvesnis nei šių metų.

„Yra lengvesnių klausimų, pabaigoje buvo sunkiau. Bet nuovargis pakerta po kiek laiko nuo sėdėjimo“, – sakė jis ir pridūrė, kad labiausiai pagalvoti teko sprendžiant užduotis, kur teko skaičiuoti funkcijų išvestines, taip pat trigonometrijos uždavinius.

Paklausti, ką veiks baigę gimnaziją, Nerijus atsakė, kad išvyks mokytis į Daniją, Arvydas ketina mokslus toliau krimsti Kaune.

Pavargęs iš egzamino išėjo ir abiturientas Jonas.

„Nebuvo ir lengvas, nebuvo ir sunkus. Paskutinės užduotys buvo tokios, kur nesugalvojau, ką daryti“, – tarė jis.

Sunkiausias uždavinys, Jono teigimu, buvo apie aritmetinę ir geometrinę sekas.

Po egzamino išėjęs Danielius buvo gerai nusiteikęs.

„Manau, kad visai gerai parašiau. Uždaviniai nebuvo per daug sunkūs. Maždaug buvo kaip praėjusių metų, gal vienas kitas koks sunkesnis. Gerai jaučiuosi“, – sako abiturientas, ketinantis vėliau stoti į Kauno technologijos universitetą (KTU).

Paklaustas apie uždavinį, kur reikėjo labiausiai pasukti galvą, Danielius atsakė, kad uždaviniai apie imtis buvo įdomūs.

Martyna mano, kad buvo ir sunkių, ir lengvesnių užduočių. Pasak jos, sunkesni buvo loginiai uždaviniai.

Prisistatyti nenorėjusios dvi abiturientės sakė, kad sprendė ankstesnių metų egzaminų užduotis. Todėl šiemet, jų akimis, atrodo, kad egzaminas – panašaus sunkumo.

„Manau, kad įveikiau. Ruošiausi, skaičiau, skaičiavau, sprendžiau. Tikiu, kad bus gerai“, – šyptelėjo abiturientė.

Visi abiturientai taip pat sakė, kad nei kaukės, nei karštas oras nesukliudė spręsti uždavinių: egzamino patalpose buvo įjungti orą vėsinantys kondicionieriai.

Abiturientas: per nuotolį lengviau nusirašyti

Mokyklą baigiantys jaunuoliai tikino, kad nuotolinis mokymas padarė nemenką žalą jų žinioms, tad rezultatai būsiantys prastesni.

„Per gyvas konsultacijas įsimeni svarbią informaciją, o iš to, ką mokėmės nuotoliniu būdu, nieko neprisimenu“, – patikino vilnietė Daniela.

Jai antrino bendramokslis Mantas: „Per nuotolines pamokas buvo lengviau nusirašinėti, tuo daug kas ir naudojosi.“

Pasak sostinės Karoliniškių gimnazijos abiturientės Karolinos Bološkos, tie, kas visus metus mokėsi, nesunkiai išlaikys matematiką, o tiems, kas nedėjo daugiau pastangų, nuotolinis mokymasis galėjo pakišti koją.

„Daug kas priklausė nuo mokytojo. Jei mokytojas ir mokiniai bendradarbiavo, tai viskas buvo nuostabu. Tarkime, darbas per nuotolines lietuvių kalbos pamokas vyko sklandžiai. Bet per matematiką buvo sunkiau mokytis“, – kalbėjo K. Bološka.

Prieš egzaminą ji vylėsi, kad užduotys bus lengvesnės nei praėjusiais metais. Išvydusi užduotis ji galėjo patvirtinti, kad jos lūkesčiais pasitvirtino.

Namuose mokytis buvo sunkiau

Kad užduotys šiemet buvo lengvesnės nei praėjusiais metais, mano ir džiazo vokalą ketinanti studijuoti Gabriela Ždanovičiūtė ir jos bendramokslė Indrė Staniulytė. Merginos baigia Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją.

„Praėjusių metų užduotys buvo žiaurios, ne šiaip sau daug kas neišlaikė. Šiemet tikrai buvo paprastesnės“, – sakė abiturientės.

Joms antrino ir vilnietis abiturientas Nojus Norkūnas.

„Pirma dalis buvo lengvesnė, buvo galima pačiam išmąstyti, o toliau – sunkiau. Nesu matematikas, numirčiau prie skaičiuotuvo. Bet norėjau išmėginti jėgas, juk tiek metų mokėmės matematikos“, – priežastį, kodėl rinkosi laikyti matematiką, paaiškino Nojus. Po egzaminų sesijos jis eis į kariuomenę.

Vaikinas pabrėžė, kad pagalius į ratus kaišiojo nuotolinis mokymasis. Pasak Nojaus, namai – vieta, skirta labiau atsipalaiduoti, o ne mokytis ar dirbti.

„Kai prižiūri mokytojai, justi įtampa, jos reikia mokantis, be to, galima bet kada paklausti akis į akį. Man labai padėjo mokytojai tą paskutinį mėnesį, kai gyvai ėjome į mokyklą“, – sakė vaikinas.

Mantas: nuotolinis išsekino emociškai

Mantas Goštautas iš Karoliniškių gimnazijos teigė, kad mokykloje nesisekė logaritmai, trigonometrija, tad ir per egzaminą jis strigo prie tokių užduočių. Aukšto rezultato vaikinas nesitiki.

„Nuotolinis mokymas pablogino mūsų galimybes išlaikyti egzaminus. Kai mokaisi nuotoliniu būdu, atsikeli, pusiau miegantis sėdi prie ekrano, nesupranti, ką mokytojas aiškina. Tai buvo toks protinis, emocinis išvargimas. Visą dieną sėdi prie kompiuterio, jokio laisvo laiko“, – apie savo ir bendramokslių savijautą kalbėjo M. Goštautas.

Jis neseniai suprato, kad norėtųsi rinktis staliaus kelią, tad stos į Kauno kolegiją, į medžio apdirbimo programą. Vaikinas meistrauja iš medžio, naudoja savo kūriniams graikinių riešutų kevalus.

Egzaminą pailgino 15 minučių

Kad gautų brandos atestatą, mokinys ar buvęs mokinys turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus, o bendrai per egzaminų laikotarpį organizuojama po 12 valstybinių brandos egzaminų per pagrindinę ir pakartotinę sesiją.

Į egzaminų centrus turi teisę ateiti tik tie, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų pasirinkimai nesikeičia jau kelintus metus iš eilės. Kaip ir pernai, daugiausia kandidatų laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą – 18,4 tūkst. Matematikos valstybinį egzaminą laiko 200 kandidatų daugiau nei praėjusiais metais – 16,8 tūkst. Taip pat padaugėjo kandidatų, pasirinkusių biologijos valstybinį egzaminą. Mažiau kandidatų šiais metais rinkosi istorijos, fizikos, geografijos, informacinių technologijų valstybinius egzaminus.

Šiemet visų egzaminų trukmė pailginta 15 minučių. Pernai buvo atsiliepimų, kad pristigo laiko matematikos ir informacinių technologijų užduotims atlikti, todėl, siekiant sudaryti abiturientams geresnes sąlygas tinkamai atlikti egzaminų užduotis, visų brandos egzaminų trukmė prailginta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.