Prasidėjus brandos egzaminų sesijai, likusiems mokiniams ugdymo procesas tik imituojamas, sako gimnazijų vadovai. Vykstant egzaminui, kai į mokyklas kitiems įeiti draudžiama, pamokas tenka organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau ir jų vesti nėra kam, mokytojai vykdo arba vertina egzaminus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad bet kokie egzaminų pokyčiai galimi tik po poros metų, iki tol mokytojams, prasidėjus egzaminams, siūloma kartoti pamokas.
Daugelyje Lietuvos mokyklų mokslo metai 5–10 klasių mokiniams turėtų baigtis birželio 12 d., tačiau ir mokytojai ugdymo programą išeiti, ir mokiniai atsiskaityti skuba anksčiau.
Jau nuo birželio pirmosios egzaminų centrais tapusių mokyklų duris varstys tik egzaminus laikantys vienuoliktokai ir dvyliktokai, kitiems teks ieškotis kitų erdvių. Daugelyje gimnazijų dienų, kai egzaminai nevykdomi, vos viena kita.
„Mes turėjom pandemiją, dirbom nuotoliniu būdu, dabar turim egzaminų pandemiją ir irgi dirbam nuotoliniu būdu“, – sako KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.
Tačiau net ir nuotoliniu būdu rengti pamokas nelabai yra kam. Prasidėjus egzaminų sesijai vieni mokytojai tampa egzaminų vykdytojais, kiti – vertintojais.
„Beveik 90 procentų mokytojų eina vykdyti egzaminų ir dėl to nukenčia ugdymo procesas“, – sako S. Dariaus Ir S. Girėno gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė.
„Pereinam į savarankiško mokymosi režimą, kuris iš tikrųjų nėra naudingas nei mokiniui, nei mokytojui“, – komentuoja J. Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.
Mokyklų vadovai kritiškai vertina ir siūlymus, kad, vykstant egzaminams, kai mokyklos patalpos užimtos, reikėtų planuoti išvykas, pamokas rengti STEAM centruose.
„Jei mokykloje mokytojas gali dirbti su 25 mokiniais, jei mokiniai išeina iš mokyklos ir turi būti du lydintys mokytojai, tai jei ir taip trūksta mokytojų, tai kaip organizuoti tas išvykas?“ – svarsto D. Žvirdauskas.
Kad mokykloms būtų lengviau derinti egzaminų sesiją ir ugdymo procesą, pernai mokslo metai buvo sutrumpinti penkiomis dienomis, tačiau, anot mokyklų vadovų, toks sprendimas problemos nepanaikino.
„Tos dvi savaitės yra ugdymo proceso imitacija, nereikia sau meluoti. (...) Tai, kaip yra dabar, tikrai nenormalu“, – sako pašnekovas.
Kaip keisti situaciją, pasiūlymų netrūksta. Tarp minimų variantų – ieškoti vykdytojų iš šalies, kad mokytojai pamokas galėtų vesti bent nuotoliniu būdu, arba ieškoti patalpų, kad egzamino nelaikantiems mokiniams būtų galima ateiti į mokyklą. Taip pat siūloma ir atsisakyti egzaminų vienuoliktokams.
„Nematau prasmės skirti egzaminus į dvi dalis, be to, jos nėra tolygios“, – teigia D. Miškinienė.
„Ugdymo procesas žemesnių klasių mokiniams turėtų baigtis iki pagrindinės sesijos“, – sako D. Kaminskė.
Ministerija teigia svarstanti keisti egzaminų vykdymo tvarką, kad mokytojai nebūtų taip užimti. Diskutuojama ir dėl mažesnio egzaminų skaičiaus arba tik vienos dalies egzaminų. Šie sprendimai dar nepriimti. O ir priėmus įsigaliotų tik po dvejų metų. Iki tol švietimo ir mokslo viceministras siūlo peržiūrėti ugdymo programas.
„Galbūt galėtų būti sumažintas ugdymo turinys, apimtys, kad mokytojai galėtų anksčiau užbaigti temas ir pasilikti kartojimą, kur ne taip svarbu. Aišku, skatinama per savivaldybes ieškoti ir kitų egzaminų centrų, kad būtų mažiau mokyklose užimta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Pagrindinė vasarą vykstanti brandos egzaminų sesija šiemet prasideda birželio 1 d., tęsiasi iki birželio 19 dienos. Tvarkaraštyje numatyti 39 egzaminai.
