Lietuvoje

2021.02.26 10:16

Konservatorių „demokratijos šventės“ šįkart nebus, politologas sako: laimėti prieš Landsbergį – mažai šansų

M. Jurkynas: konkurencijos stoka nenaudinga partijai; atnaujinta 10.55
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.26 10:16

„Demokratijos šventėje“ – vienas dalyvis. Penktadienį paaiškėjo, kad visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose iškelti kandidatai savo kandidatūras atsiėmė, vieninteliu palikdami partijos pirmininko pareigas šiuo metu einantį Gabrielių Landsbergį. Politologai sako, kad nors tai nestebina, visgi konkurencija būtų naudinga partijai.

Iš viso TS-LKD pirmininko rinkimuose partijos skyriai ir struktūros iškėlė 16 kandidatūrų. Tiesa, kai kuriuos kandidatus iškėlė po vieną ar du kartus, o kitus po kelioliką ar keliasdešimt kartų. Daugiausia palaikymo sulaukė partijai šiuo metu vadovaujantis G. Landsbergis, sulaukęs 72 skyrių ir struktūrų palaikymo.

Antrą vietą užėmė dvigubai mažiau palaikymo balsų gavęs Paulius Saudargas – jį iškėlė 31 skyrius ir struktūra. Kiek mažiau palaikymo (28) sulaukė partijos reitingavime Seimo rinkimams didžiausio palaikymo sulaukęs Laurynas Kasčiūnas. Ketvirtijoje vietoje pagal palaikymą liko G. Landsbergio pavaduotoja partijoje ir frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (12). Visi kandidatai buvo iškelti mažiau nei 10 kartų.

Kova su pandemija – svarbiau už rinkimus

Penktadienį ryte konservatoriai išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, jog visi kandidatai, išskyrus G. Landsbergį, iš kovos pasitraukia. Panašiu metu dauguma kandidatų pasidalino įrašais socialiniuose tinkluose. Įrašuose jie dėkojo už palaikymą ir aiškino, kodėl pirmininko rinkimuose nutarė nedalyvauti.

„Seimo rinkimai parodė, kokį palaikymą ir pasitikėjimą turime tarp žmonių. G. Landsbergis sėkmimgai vedė mus tuo keliu. Puikiai veikiantis jųdviejų duetas su Ingrida Šimonyte yra svarbus ne tik mūsų bendruomenei, bet ir Lietuvai, siekiant sėkmingai susitvarkyti su šių dienų išbandymais“, – skelbė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tuo metu P. Saudargas, jau kartą dalyvavęs partijos pirmininko rinkimuose, atmetė kaltinimus, kad jo pozicija dėl partnerystės įstatymo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo nėra TS-LKD pirmininko rinkimų kampanijos dalis.

„Dar nesu praleidęs TS-LKD Pirmininko rinkimų „demokratijos šventės“ aktyviai joje nesudalyvavęs. Būdavau kurio nors kandidato štabo vadovu, o paskutinį kartą susirungiau ir pats. <...> Tačiau šį kartą nėra nei kada, nei kaip švęsti „demokratijos šventės“.

Kovojame su klastinga mus užgriuvusia pandemija. Ir šiuo metu ne tarpusavio konkurencija viduje partijos, bet darbai čia ir dabar Lietuvos labui Seime bei Vyriausybėje, tiek išsivaduojant iš pandemijos ir mažinant jos pasekmes, tiek apginant mūsų bendruomenės atstovaujamas vertybes ir žmonių saugumą, yra visos partijos prioritetas. Laimėję rinkimus prisiėmėme atsakomybę už valstybės ateitį. Ji labai svarbi, gerokai svarbesnė už partijos pirmininko rinkimus“, – skelbė P. Saudargas.

G. Landsbergis: tai – didelė atsakomybė

Netrukus po to, kai buvo pranešta, jog lieka vieninteliu kandidatu pirmininko rinkimuose, komentarą raštu išplatino ir pats G. Landsbergis. Jis teigė, kad likus vieninteliu kandidatu, ant jo pečių gula didelė atsakomybė.

„Esu dėkingas už pareikštą pasitikėjimą iškeliant mano kandidatūrą, tai vertinu kaip siektų rezultatų įvertinimą. Per paskutinius šešerius metus partijai pavyko pasiekti daug, tačiau dideli iššūkiai laukia ir ateityje. Tai, kad rinkimuose likau vienas, yra man asmeniškai labai didelė atsakomybė.

Reiškia partijoje yra supratimas, kad dabar reikia tęsti tai, kas pradėta ir, svarbiausia, užtikrinti sklandų Vyriausybės bei suburtos koalicijos darbą“, – komentare teigė G. Landsbergis.

Vis tiek nugalėti nebūtų daug šansų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis portalui LRT.lt komentavo, kad panašios situacijos buvo galima tikėtis.

„Situacija atrodo suprantama. Tas pirmininko rinkimų laikas yra labai keistas“, – sakė M. Jastramskis.

TS-LKD pirmininką renka kas ketverius metus. Paskutinį kartą tokie rinkimai buvo surengti po konservatoriams nesėkmingų 2016 metų Seimo rinkimų. Tačiau 2020-ųjų spalį vykę Seimo rinkimai atnešė TS-LKD pergalę. Anot M. Jastramskio, jei rinkimai būtų buvę nesėkmingi, naujo pirmininko rinkimai būtų logiški.

Kalbant atvirai, (neaišku tik – LRT.lt) kiek G. Landsbergis laimėtų rinkimus – ar 80 proc., ar 70 proc. balsų surinktų.

„Bet jei jie yra sėkmingi ir pirmininkas dėl tų sėkmingų rinkimų lieka, kaip ir keista, kam tie rinkimai reikalingi. Be to, turint galvoje, kad laimėti prieš G. Landsbergį šansų būtų mažokai.

Iš kitos pusės, konservatoriai valdančiojoje daugumoje ir taip turi, ką veikti, reikalinga vieninga frakcija, o rinkimai, debatai neišvengiamai gali skaldyti įnešti įtampos. Manau logiška, kad yra tokia situacija“, – komentavo VU TSPMI politologas.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje jau buvo situacijų, kuomet partija pirmininką rinko iš vieno kandidato. Taip nutiko su Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kuriai įsikūrus vieninteliu kandidatu renkant pirmininką buvo Gediminas Kirkilas. Vėliau partija buvo patraukta per dantį dėl demokratijos stokos. Visgi M. Jastramskis mano, kad šios situacijos yra skirtingos.

„Su konservatoriais nėra taip, kad kandidatų skyriai nekeltų. Manau, kad nereikia sureikšminti tokios situacijos. Būna ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, JAV, kad jeigu į kokį postą nėra konkurentų, nes visi žino, kad išrinks demokratą, tai respublikonas tiesiog net nebando, nešvaisto jėgų. Tai čia yra panaši situacija.

Kalbant atvirai, (neaišku tik – LRT.lt) kiek G. Landsbergis laimėtų rinkimus – ar 80 proc., ar 70 proc. balsų surinktų“, – komentavo M. Jastramskis.

Konkurencijos stoka partijai nenaudinga

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas portalui LRT.lt komentavo, kad nors ir tikėtina, jog rinkimus nemaža persvara vėl laimėtų G. Landsbergis, partijai būtų naudinga, jog pirmininko rinkimų procesas vyktų įprasta tvarka.

Politologas taip pat kalbėjo, kad tiek partijų lyderiai, tiek pačios partijos visada sulaukia savo veiklos įvertinimo, o paskutiniu tokiu įvertinimu buvo spalį vykę Seimo rinkimai.

Konkurencijos stoka partijos vidinei demokratijai nėra naudingas dalykas.

„TS-LKD, kuri laimėjo rinkimus ir sudarė valdančiąją koaliciją, lyderio situacija yra palankiausia ir natūralu, kad net jei ir būtų rinkimai partijoje, tai partijos lyderis G. Landsbergis pasakytų „štai, mes laimėjome, partija po dviejų kadencijų opozicijoje pasirodė kaip tinkama alternatyva, mes turime didžiausią frakciją“. Manau, kad vien to būtų pakakę“, – kalbėjo M. Jurkynas.

VDU politologas pastebėjo, kad partijoje šiuo metu didelės įtampos ar konkurencijos nėra. Tiesa, net partijos įstatuose numatyta, kaip sakė M. Jurkynas, kad yra du jos sparnai, kurių vienas yra krikščionių demokratų. Įstatai taip pat numato, kad partijos pirmininko pavaduotojas turi būti iš šio sparno, nebent krikščionių demokratų atstovas tampa partijos pirmininku – tuomet būtų atvirkščiai.

„Tokiu atveju, esant palankiai situacija, G. Landsbergio perrinkimas tikrai nenustebintų nieko.

Tačiau iš kitos pusės, keista, jog partijoje vien dėl „raumenų pramankštinimo“ niekas nenorėjo iškelti alternatyvių idėjų, pasiūlymų, ką partijoje būtų galima daryti kitaip, pabandyti perbraižyti partijos ideologines gaires, santykį su kitomis prtijomis vertinant rinkimų rezultatus ir kt. Sakyti, kad viskas yra gerai ir kad yra vien tik pandemija, manau, yra tam tikra demokratijos stoka“, – komentavo politologas.

Anot jo, kai partijoje yra konkurencija, kai yra alternatyvios idėjos, skirtingų partijoje esančių problemų sprendimo būdai ir t.t., tai visada geriau tiek partijos nariams, tiek lyderiams, kurie konkuruoja.

„Pasitempti, susitelkti, išgryninti argumentus, pabrėžti gaires ir t.t. Politinė partija, kaip demokratijoje šalia žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės esanti bene svarbiausia demokratijos vystymosi atrama, siūlo balsuojantiems žmonėms alternatyvas. Tai ta vidinė demokratija tikrai būtų gerai, nes rinkimas vienas iš vieno visada atrodo mažiau demokratiška, mažiau konkurencinga ir mažiau naudinga pačiai partiai“, – kalbėjo VDU politologas.

M. Jurkynas priminė, kad ir praėjusiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose G. Landsbergis pasiekė triuškinančią pergalę, surinkęs daugiau nei pusę balsų, o jo artimiausi varžovai surinko gerokai mažiau.

„Aš tikėčiausi (jei būtų konkurentų – LRT.lt) panašaus rezultato dėl įvairių priežasčių. Bet iš kitos pusės, viešai galėtų išgirsti partijos nariai bei Lietuvos rinkėjai ir rinkėjos, kad toje partijoje yra tokios idėjos, tokie sprendimo būdai ir visa kita. Idėjų yra kitokių, sparnai yra kitokie. Natūralu, kad tai norisi išgirsti, o kada geriau išgirsti, jei ne per partijos pirmininko ar pirmininkės rinkimus. Bet mes tos situacijos nematysime, nes yra vienas kandidatas. Konkurencijos stoka partijos vidinei demokratijai nėra naudingas dalykas“, – portalui LRT.lt komentavo M. Jurkynas.

Populiariausi