Kultūros paveldo departamento (KPD) sudaryta komisija mėnesį skaičiavo, kokio dydžio žala padaryta, kai pernai rudenį pradėta griauti tarpukario laikais pastatyta vila Kaune, Žaliakalnio mikrorajone. Trečiadienį paskelbta – nuostoliai siekia 85 tūkst. eurų. Pastato savininkas tai vertina kaip manipuliavimą, darbo imitavimą ir klausia, kodėl pastatas nebuvo tvarkomas, kai jis keliasdešimt metų priklausė Kaunui.
Žala apskaičiuota atsižvelgiant į išorinius elementus
Spalio viduryje ramybę Perkūno alėjoje sudrumstė vienos iš šioje gatvėje stūksančios vilos griovimas. 11-tu numeriu pažymėto namo kieme ekskavatoriaus kaušas spėjo nugriauti dalį stogo, sienų, perdangų. Įsitraukus visuomenei bei institucijoms, griovimo darbai buvo sustabdyti, dalis ginčų persikėlė į teismą. Nors namas tik iš dalies yra apgriautas, tačiau jį, ko gero, teks išardyti – siekiama, kad būtų atstatytas namas toks, koks buvo iki griovimo darbų.
Trečiadienį KPD direktoriaus patarėjas Robertas Motuzas portalui LRT.lt sakė, kad dėl savavališko griovimo padarytų nuostolių suma yra 85 527,5 euro. Žalos dydį, pasak jo, sudaro įvertinta atkuriamoji vertė, atsižvelgiant į pastato tūrį, medžiagas, jo sukūrimo technologijas.
„Ir atsižvelgiant į vertingų fasado dekoratyvinių elementų, kurie būtent ir sudarė paveldosauginiu požiūriu vertingą architektūrinę išraišką restauracinius įkainius: medinės įsprūdinės durys, dekoratyvinės kolonos, mediniai turėklai, betoninės vazos ir panašūs elementai, nes sunaikinta kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, kurios planavimo sprendiniai – mūriniai ir mediniai sodybinio vilų pobūdžio namai, atstovaujantys kaunietiškai modernizmo mokyklai. Toks ir yra būtent Perkūno al. 11 stovėjęs pastatas“, – komentavo R. Motuzas.
Jis pridūrė, kad nevertinti vidaus elementai, interjero detalės: tam nebuvo teisinio pagrindo, nes pastatas nėra atskirai įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Kaip apskaičiuota žalos suma? R. Motuzas atsakė, kad ji buvo nustatyta pagal statybinių medžiagų kainynus ir Kultūros paveldo tvarkybos reglamentus. Ten, jo teigimu, yra apibrėžti tam tikrų elementų, darbų įkainiai. Be to, buvo pasamdyta sąmatininkė, ji vadovavo nustatymo ekspertizei.
„Vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentais, statinio tvarkybos reglamentais, nuostolių dydžiai – tos sąnaudos – apskaičiuoti pagal Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų statybinės vertės kainyną. Ten yra detaliai apibrėžti visi įkainiai. O restauravimo ir fasado dekoratyviniai elementai – pagal paveldo tvarkybos reglamentus“, – minėjo R. Motuzas.
Sunaikinta kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, kurios planavimo sprendiniai – mūriniai ir mediniai sodybinio vilų pobūdžio namai, atstovaujantys kaunietiškai modernizmo mokyklai. Toks ir yra būtent Perkūno al. 11 stovėjęs pastatas.
Anksčiau KPD sudaryta komisija skelbė, kad vila Perkūno al. turėtų būti atstatyta, tačiau atstatymo kaina nebuvo skaičiuota. Bendra suma, anot R. Motuzo, atsispindėtų ruošiamoje atstatymo projektinėje dokumentacijoje.
Pirmiausia bus siūloma atstatyti namą
Kas laukia toliau? R. Motuzas minėjo, kad pastato savininkui bus persiųstas aktas, tačiau tai jau darys ne KPD, o Kauno miesto savivaldybė, ji perims komisijos aktų išvadų įgyvendinimą, tarp jų – ir oficialiai pastato savininkui išdėstytą raginimą atkurti paveldo statinį.
„Įstatyme yra nustatyta: jeigu nėra padaryta papildomų nuostolių, tai pirmiausia pasiūloma atkurti sužalotą pastatą. Savivaldybė siūlys atkurti pastatą. Nesutariant dėl to – kreipiamasi į teismą ir išieškoma nustatyta nuostolių suma. Tikimės, kad šitoje, galutinėje, stadijoje, kai savivaldybė įteiks savininkui komisijos aktą su pasiūlymu atkurti, savininkas priims protingą sprendimą ir pradės projektavimo darbus ir juos derins, numatydamas atkurti statinį. O jei ne – prasidės ilgokas teisminis procesas“, – dėstė R. Motuzas.
Tačiau namas priklauso privačiam asmeniui, kam šiuo atveju yra padaryta žala? R. Motuzas atsakė: kadangi pastatas yra savivaldybės saugomoje vietovėje, tai žalą išieškotų savivaldybė.
„Tačiau natūralu, kad ji atsidurtų bendrame valstybės biudžete, savivaldybė irgi iš jo gauna finansavimą. Žala, sužalojus saugomą kultūros paveldo vietovę, vis tiek padaryta visai visuomenei“, – pridūrė pašnekovas.
Komentuodamas faktą, kad aptariama vila yra privati nuosavybė, KPD direktoriaus patarėjas pažymi, kad 2013 m. Konstitucinis Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti.
„Ji gali būti ribojama dėl pačios nuosavybės pobūdžio, būtent dėl kultūros paveldo, neatsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teise objektas priklauso būtent privačiam asmeniui. Jeigu siekiama išsaugoti visuomenei svarbų kultūrinį turtą, nuosavybės teisė gali būti ribojama“, – minėjo jis.
Žala, sužalojus saugomą kultūros paveldo vietovę, vis tiek padaryta visai visuomenei.
Vilos savininkas: jeigu namas toks vertingas, kodėl man leido jį įsigyti?
Perkūno al. 11 adresu esančios vilos savininkas Artūras Dankovskis LRT.lt komentuodamas situaciją dėl žalos įvardijo, kad tai yra manipuliavimas ir darbo imitavimas. Anot jo, tai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, o tik teismas gali įpareigoti atlyginti žalą. A. Dankovskis primena, kad pastatas nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, be to, kaip teigė namo savininkas, nėra jokių teisinių ar įstatyminių pagrindų, kodėl žala apskritai buvo skaičiuota. A. Dankovskiui taip pat kyla klausimas, kodėl keliasdešimt metų niekas nekreipė dėmesio į pastatą.
„Jie dabar dirba skaičiuodami žalą, o kur jie buvo prieš tai? Namas 50 metų buvo Kauno miesto savivaldybės žinioje ir buvo neprižiūrimas. Kodėl tada niekas neparodė iniciatyvos, kad jį reikia rekonstruoti, pagerinti jo būklę? Aš namo savininkas esu viso labo 6 metus, o iki tol, 45 metus, namas buvo miesto. Kodėl tada valdžia nesiėmė jokių veiksmų? Užduosiu retorinį klausimą: jeigu namas, kaip jie sako, yra toks vertingas, tai kodėl miestas leido man šį namą įsigyti, o pats neįsigijo pastato ir nepadarė iš jo, pavyzdžiui, muziejaus?“ – svarstė A. Dankovskis.
Jo vertinimu, minimi vertingi išoriniai elementai niekur nebuvo įregistruoti, nėra aprašo, kuriame būtų nurodyta, kad jie yra vertingi. A. Dankovskiui taip pat kilo klausimas dėl įkainojimo metodikos – kas ir kaip nusprendė, kiek kas verta. Vilos savininkas taip pat pažymėjo, kad pastatas yra privati nuosavybė, o namo būklė – avarinė.
„Dvi ekspertų išvados patvirtino, kad pastatas yra avarinės būklės ir jį pavojinga eksploatuoti. Kitaip sakant, jei namas pats nugriūtų ir kam nors dėl to padarytų žalą, tai tada aš, kaip pastato savininkas, būčiau kaltas, kodėl namas nugriuvo. O dabar, kad būtų išvengta tragedijos, pats ėmiausi veiksmų, kuriuos leido įstatymai“, – aiškino A. Dankovskis.
Aš namo savininkas esu viso labo 6 metus, o iki tol, 45 metus, namas buvo miesto. Kodėl tada valdžia nesiėmė jokių veiksmų?
Jam taip pat keista, kodėl nebuvo klausiama jo nuomonės, pasiūlymų ir kodėl žalą vertina KPD, nors pastatas yra Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atsakomybės sritis. A. Dankovskis taip pat aiškino, kad, įsigyjant namą, jam nebuvo siūlyta pasirašyti dokumentų, kurie patvirtintų, kad tas namas yra unikalus, vertingas.
„Kiek žinau, jeigu žmogus įsigijo kultūros paveldo statinį, tai jis dar turi pasirašyti atskirą dokumentą, kuriame jis įsipareigoja pastatą saugoti, tausoti, nebloginti jo būklės. Man šiuo atveju nieko tokio nereikėjo daryti“, – pridūrė vilos Perkūno al. savininkas.
Tik atstačius svarstytų, ar įrašyti į vertybių registrą
LRT.lt primena, kad architekto Aleksandro Gordevičiaus tarpukariu projektuotas namas Kauno Žaliakalnyje pradėtas griauti praėjusių metų spalio viduryje. Darbus stabdė tris kartus gyventojų kviesti paveldosaugininkai, statybos inspektoriai, aplinkosaugininkai. Tiek savininkas, tiek institucijos dėl veiksmų, susijusių su griovimu, kreipėsi į teismą.
Šiuo metu pastatas Perkūno alėjoje stovi toks, koks buvo sustabdžius griovimo darbus. Namas nebuvo apsaugotas nuo lietaus, sniego, vėjo ar kitų oro sąlygų. Kieme riogso apsnigtos namo nuolaužos, o šalia žingsniuojantys praeiviai gali pamatyti, kaip atrodė kambariai, kuriuos anksčiau slėpė sienos. Dalis konstrukcijos lentų, atrodo, netrukus atkibs ir nugarmės žemyn.
Sausį R. Motuzas LRT.lt sakė, kad pastato savininkui teks atkurti ne nugriautą dalį, o visą pastatą nuo pat pamatų. Atstatytas pastatas išoriškai turės nesiskirti nuo to, koks buvo iki ekskavatoriaus prisilietimo.
Sprendimą dėl to, kad šį pastatą įrašyti į kultūros vertybių registrą yra priėmusi Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros vertinimo taryba. Ta pati taryba 2015 m. nusprendė jo neįrašyti į šį registrą. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sausį sakė, kad pastatui rengiamas vertingųjų savybių ir apibrėžtų teritorijos ribų aktas.
„Kadangi atvejis neeilinis, dalis pastato ir jo vertingųjų savybių yra pažeista, tad dalis specialistų laikosi nuomonės, kad geriau būtų, jei vertingosios savybės vilai būtų nustatinėjamos po to, kai ji bus atstatyta. Šiame etape svarbu nepadaryti klaidų, todėl sprendimus priimsime tik gerai juos išdiskutavę su ekspertais“, – atsakė S. Rimas.
