Kaune nugriauta beveik šimtą metų skaičiuojanti generolo Juozo Kraucevičiaus vila. Paveldosaugininkai pripažįsta, kad pastatas vertingas, tačiau rūpintis įtraukti į saugomų objektų sąrašą suskubta tik sužinojus apie planuojamą griovimą, o procedūros užtruko. Kultūros ministerija ketina rengti įstatymų pataisas, kad į saugomų objektų registrą įtraukiamiems statiniams būtų galima lengviau taikyti apsaugos priemones.
Kauniečių nufilmuotuose vaizduose praėjusią savaitę Aleksote, Lakūnų plente besidarbuojantis ekskavatorius į šipulius verčia 1930-aisiais architekto Povilo Taračkovo suprojektuotą vilą.
Name, pastatytame ant šlaito su vaizdu į Kauno naujamiestį, tarpukariu gyveno nepriklausomybės kovų dalyvis, inžinerijos generolas, leitenantas Juozas Kraucevičius. Prie statybinių atliekų krūva virtusios vilos atvykęs architektas Linas Tuleikis stebisi privataus savininko sprendimu griauti.
„Ten yra tašyto akmens cokolis, tokie cokoloiai Lietuvoje bankuose, muziejuose daromi, kad gyvenamame name būtų – tai labai retas atvejis“, – tikina architektas.
Jis prieš šešerius metus ankstesniems savininkams rengė šios vilos projektą. Nors jis liko neįgyvendintas, architektas sako, kad pastatas galėjo būtų rekonstruotas. Tokiu atveju vertė būtų didesnė nei naujo statinio.
Sklypą ir pastatą įsigijęs privatus savininkas savo sprendimų nekomentuoja. Vila valstybės iki šiol nebuvo saugoma, nors paveldo specialistai sako, kad statinys turi vertingųjų savybių.
„Vertingas yra fasadas iš gatvės pusės, visur kitur – gerokai perstatytas. Ilgus metus pastatas buvo apleistas, dėl to vertė yra sumažėjus, bet nepaisant to jis buvo gana vertingas“, – aiškina Kultūros paveldo departamento specialistas Andrius Liakas.
Paveldosaugininkai įtraukti pastatą į kultūros vertybių registrą suskubo tik gavę žinių, kad ruošiamasi griovimo darbams. Tačiau pastato savininkas buvo greitesnis ir spėjo nugriauti.
„Dėl sprendimas įrašyti į Kultūros vertybių registrą buvo priimtas, tačiau įrašymas užtrunka keletą mėnesių. Taip jau yra, kad įrašant pastatą į registrą nustatomos vertingosios savybės ir teritorijos ribos“, – tikina Kauno savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius pabrėžia, kad leidimo vilai nugriauti dar nereikėjo, nes pastato tuo metu nebuvo sąrašuose.
„Jeigu siekiama pastatą tiesiog nugriauti, leidimas neprivalomas, kad būtų leidimas privalomas, jis turėjo būti įtrauktas į paveldosauginius sąrašus ir saugomas“, – patvirtina jis.
Savivaldybė kreipėsi į Kultūros ministeriją su siūlymu keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kad būtų galima lengviau pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės statiniams, kuriuos nusprendžiama įtraukti į vertybių registrą. Ministerija stebisi, kad pastatas iki šiol nebuvo saugomas, tačiau pripažįsta teisinio reguliavimo spragas. Žada ruošti įstatymo pataisas.
„Didžiųjų miestų savivaldybės turi stiprius paveldo skyrius ir jie turi turėti ir galėtų turėti daugiau įgaliojimų, daugiau galių veikti, o ne tik stebėti ar kažkur rašyti raštus, kreiptis į centrines institucijas – tai čia irgi vienas iš tikslų“, – tikina kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Spalį tik pradėjus griovimo darbus, į Kultūros vertybių registrą suskubta įrašyti ir vilą Kaune Žaliakalnyje. Teritorija, kurioje ji stovėjo, yra savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė. Dėl vykdytų griovimo darbų dabar vyksta teisminiai ginčai.
