Pernai rudenį skandalo centre atsidūrusi griaunama tarpukario metais pastatyta vila turės būti išardyta ir atkurta iš naujo. Taip antradienį nusprendė dėl šio pastato žalos ir atstatymo sprendusi Kultūros paveldo departamento (KPD) komisija. Ji taip pat per mėnesį suskaičiuos, kokio dydžio buvo padaryta žala. Atstatytas pastatas išoriškai turės nesiskirti nuo to, koks buvo iki ekskavatoriaus prisilietimo, tačiau neaišku dėl interjero likimo.
Negrįžtamai paveikti pastato elementai
Robertas Motuzas, KPD direktoriaus patarėjas, portalui LRT.lt teigė, kad po maždaug mėnesio paaiškės dėl savavališko vilos Perkūno alėjoje griovimo padarytos žalos dydis. Suma bus skaičiuojama įvertinant viso pastato atkuriamąją vertę, išskyrus pamatus, kurie nebuvo sunaikinti. Taip pat bus atsižvelgta į kai kuriuos sunaikintus fasado dekoratyvinius elementus, prie bendros sumos pridedant jų restauracinius įkainius.
„Pastato savininkas nepakluso departamento reikalavimams, juos apskundė teismui. Buvo reikalaujama apsaugoti išlikusius pastato elementus, juos inventorizuoti, sandėliuoti. Tačiau tiek griovimo darbai, kurie buvo vykdomi mechanizuotai, o ne detaliai išardant pastato elementus, tiek aplinkos, oro sąlygų poveikis, kurio nesiimta pašalinti, negrįžtamai paveikė vis dar stovinčius elementus. Todėl komisija priėmė sprendimą žalą skaičiuoti viso pastato apimtimi“, – teigė R. Motuzas.
Tai reiškia, kad pastato savininkui teks atkurti ne nugriautą dalį, o visą pastatą nuo pat pamatų. Žalos suma bus pateikta atkūrimo darbų sąmatoje. Pasak R. Motuzo, kitaip atkurti paveldosauginio statinio techniškai neįmanoma, todėl teks atskirai išrinkti kiekvieną elementą, apžiūrėti juos, įvertinti būklę, galimą panaudojimą. Pašnekovo teigimu, ruošiama projektinė dokumentacija, atliekami papildomai tyrimai: medžiagiškumo, istoriniai, technologiniai.
„Net ir sveiki objektai, kurie būna avarinės būklės, irgi tokiu pat principu tvarkomi. Kitaip nebūna galima iš tikrųjų integruoti senųjų elementų, sujungiant su naujais“, – pridūrė R. Motuzas.
Šiuo metu pastatas Perkūno alėjoje stovi toks, koks buvo sustabdžius griovimo darbus. Pastatas nebuvo apsaugotas nuo lietaus, sniego, vėjo ar kitų oro sąlygų. Kieme riogso apsnigtos namo nuolaužos, o šalia žingsniuojantys praeiviai gali pamatyti, kaip atrodė kambariai, kuriuos anksčiau slėpė sienos. Dalis konstrukcijos lentų, atrodo, netrukus atkibs ir nugarmės žemyn.
Teks atskirai išrinkti kiekvieną elementą, apžiūrėti juos, įvertinti būklę, galimą panaudojimą.
Atkurs ne pagal pirminį projektą
Tiesa, lapkritį tiek pastato savininkas Artūras Dankovskis, tiek KPD direktorius Vidmantas Bezaras LRT.lt teigė, kad pastatytas namas skiriasi nuo to, koks buvo numatytas architekto projekte. Tad kyla klausimas: pagal kokį planą vila atgims?
„Komisija labai akcentavo šį klausimą. Siūloma atkurti pagal tokį projektą, koks buvo įgyvendintas, o ne pagal pirminį, koks buvo suprojektuotas. Aplinkybės leidžia tai padaryti, turime detalią fotofiksaciją, matmenis ir t. t. Tai gana dažna praktika kalbant apie tarpukario statinius. Siekiant išsaugoti maksimalų autentiškumų, kiek jau galima išlaikyti tokiomis sąlygomis, bus siūloma orientuotis į įgyvendintą projektą“, – minėjo R. Motuzas.
A. Dankovskis lapkritį LRT.lt kalbėjo, kad techniškai atstatyti neįmanoma: namo medinės konstrukcijos supuvusios, o pamatai suirę. Tad pastatas turėtų būti perstatomas, o kaip tą daryti – spręs architektai, suderinę su Kauno miesto savivaldybe.
„Ar aš turėčiau atstatyti pastatą, kuris nėra autentiškas? Tikriausiai ne. Ar aš turėčiau pastatyti pastatą pagal pradinį projektą? Tokių reikalavimų įstatymai nenumato. Klausimas ne dėl šio konkretaus pastato, bet iš esmės: kas apskritai turi būti saugoma – ar autentiškas statinys, ar popierinis projektas? Šiuo atveju architekto A. Gordevičiaus projektas kaip dokumentas archyve yra, bet pastatas jo neatitinka“, – pernai rudenį dėstė A. Dankovskis.
Net ir sveiki objektai, kurie būna avarinės būklės, irgi tokiu pat principu tvarkomi, nes kitaip negalima iš tikrųjų integruoti senųjų elementų, sujungiant su naujais.
Ruošiasi minti teismo slenkstį
Atstatant Perkūno alėjoje buvusią vilą privalės būti atkurtas fasadas, komisija siūlo išlaikyti ir autentišką medžiagiškumą. Tačiau tik kaip rekomendacija yra sugrąžinti analogišką interjerą. Tiesa, R. Motuzo teigimu, Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą įrašyti objektą į Kultūros vertybių registrą, yra atliekamas paveldosauginis vertinimas. Todėl įpaveldinus pastatą teks atsižvelgti ir į jo vidų. R. Motuzas mini, kad reikalavimus vienokiu ar kitokiu būdu teks įgyvendinti, galbūt tai bus pasiekta per teismą.
„Statytojas turbūt bus priverstas atsižvelgti tiek į šitos komisijos, tiek į dar kitų išvadas, tiek jau į savivaldybės nustatytą paveldosauginį statusą ir įvertintus elementus. Kai kurie interjero aspektai, pavyzdžiui, išlikę tarpukario laikų radiatoriai ar apdailos detalės, bus įtraukti į vertingųjų elementų sąrašą. Statytojui, projektuotojui, ruošiantiems atkūrimo projektą ir dokumentaciją, teks atsižvelgti kompleksiškai į šituos teisinius reikalavimus ir tie interjero elementai, kurie bus pažymėti kaip vertingi, turės būti išsaugoti“, – aiškino KPD direktoriaus patarėjas R. Motuzas.
Kalbėdamas apie laiką, kada turėtų būti atstatytas minimas namas, R. Motuzas teigė, kad terminai nėra reglamentuoti, nes kiekviena situacija yra gana unikali. Atrodo, kad viskas gali nusikelti į teismus, tad terminai priklausys nuo jų.
„Turi būti parenkamas protingas terminas, įvertinant visus projektavimo, statybos darbus. Kai jau viskas susilies į teismų bylas, bus žiūrima teismo nustatytais terminais, nes atrodo, kad statytojas nėra linkęs atsižvelgti į mūsų institucijų priimamus administracinius aktus“, – komentavo pašnekovas.
Statytojas turbūt bus priverstas atsižvelgti tiek į šitos komisijos išvadą, tiek į dar kitų, tiek į savivaldybės nustatytą paveldosauginį statusą ir įvertintus elementus.
2015 m. Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė neįtraukti Perkūno al. 11 esančio pastato į Kultūros vertybių registrą. R. Motuzo teigimu, tai neturėjo įtakos, nes pastatas turi paveldosauginę vertę Žaliakalnio vietovės atžvilgiu, yra jos vertingoji savybė.
„Visi reikalavimai pastatui buvo individualiai nurodyti, jis buvo ketvirtoje kategorijoje – vienoje iš aukščiausių. Ir tie reikalavimai per visą šį laikotarpį išliko nepakeisti. KPD savininkui 2015 metais specialiu raštu buvo nurodęs, kad jis negali atlikti griovimo darbų. Teisinė situacija nė kiek nepasikeitė. Buvo aišku, kad nors ir nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pastatas turėjo unikalią paveldosaugininę vertę, kuri buvo siejama su Žaliakalniu ir nustatyta įvairiuose teisės aktuose“, – atsakė R. Motuzas.
Spalį LRT TELEVIZIJAI Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Vytautas Petrušonis sakė, kad yra daug objektų, kurie nėra saugomi kitu statusu, o kadangi šis pastatas yra Žaliakalnio draustinyje, jam galioja visi reikalavimai, buvo manoma, kad jis yra tam tikroje patikimoje apsaugoje.
A. Dankovskis portalui LRT.lt sakė, kad nieko nežino apie šiandienį įvykusį posėdį, todėl negalintis kol kas išsamiau pakomentuoti.
KPD sudarytoje Žalos nustatymo komisijoje yra šeši nariai – KPD ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, nepriklausomi ekspertai. Taip pat dalyvauja komisijai nepriklausanti samatininkė, kuri apskaičiuoja sumas dėl žalos ir atkūrimo.
Jau buvo nurodymas atstatyti, bet šis apskųstas teismui
KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas portalui LRT.lt teigė, kad KPD laikosi pozicijos, kad namas Perkūno al. 11, Kaune, turi būti atstatytas – tokia išvada buvo pateikta ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Tačiau šios įstaigos privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame buvo pareikalauta atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį, yra apskųstas teismui. Statybos inspekcija LRT.lt informavo, kad pastatas, remiantis nurodymu, turėtų būti atkurtas iki 2021 m. balandžio 28 d.
„Kol teismas nepriėmė sprendimo, negalime taikyti atsakomybės už šio reikalavimo nevykdymą, nors reikalavimas ir nėra įvykdytas. Pažymėtina, kad pirmo posėdžio metu prašysime teismo įpareigoti savininką kuo greičiau imtis priemonių apsaugoti išlikusią pastato dalį nuo neigiamo atmosferos poveikio, nes tai neabejotinai daro žalą“, – komentavo A. Liakas.
Tačiau minėto reikalavimo apskundimas teismui, anot pašnekovo, netrukdo namo savininkui pasirūpinti savo turtu ir apsaugoti namo nuo orų poveikio bei užtikrinti aplinkinių namų gyventojų saugumą dėl galbūt savavališkai atliktų darbų metu atsiradusių pavojingų statinio konstrukcijų keliamos grėsmės.
„Primename, kad privalomąjį nurodymą atkurti nugriautas kultūros paveldo statinio Perkūno al. 11, Kaune, dalis Statybos inspekcija surašė vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus raštais, kuriuose nurodyta, kad nugriautą kultūros paveldo statinį – išardytas jo dalis – yra galimybė atstatyti“, – nurodė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė.
Statybos inspekcijos teigimu, privalomasis nurodymas (PN) dėl savavališkos statybos, o šiuo atveju – griovimo – padarinių pašalinimo turi būti įvykdytas per 6 mėnesius. Dėl svarbių priežasčių savininko rašytiniu prašymu terminas gali būti vieną kartą pratęstas 3 mėnesiams.
„Svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą“, – teigė D. Dambrauskienė.
Bet VTPSI pažymi, kad darbai, kuriais turi būti atstatyta savavališkai apgriauta namo dalis, nėra sustabdyti ir privalo būti vykdomi nustatytais terminais.
Jeigu asmuo per nustatytą PN įvykdymo terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, tada Statybos inspekcija jį perduoda antstoliui priverstinai vykdyti, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl PN teisėtumo arba įvykdymo termino pratęsimo. Bet jeigu teismas nusprendžia nepanaikinti įsiteisėjimo ar nepratęsti termino, tada nurodymas taip pat perduodamas vykdyti antstoliui.
LRT.lt primena, kad architekto Aleksandro Gordevičiaus tarpukariu projektuotas namas Kauno Žaliakalnyje pradėtas griauti praėjusių metų spalio viduryje. Darbus stabdė tris kartus gyventojų kviesti paveldosaugininkai, statybos inspektoriai, aplinkosauginkai.
