Geografijos pratybų 7 klasei užduotis apie moterų padėtį pasaulyje įkaitino socialinius tinklus. LRT pakalbintų pedagogų nuomonės skiriasi: vieni sako, kad tai stereotipus skatinanti ir moteris diskriminuojanti užduotis ir ji neturėjo patekti į pratybas, kiti pabrėžia, kad užduotis skirta paskatinti mokinių diskusijas. Nacionalinė švietimo agentūra patikino, kad jei užduotis neatitinka reikalavimų, leidėjas turės ją pataisyti.
Trijų moterų – Afrikoje, Tailande ir Lietuvoje – apibūdinimai sukėlė pasipiktinimų viešojoje erdvėje. Septintokai turi tuos apibūdinimus priskirti vienai iš jų. Apie moteris užduotyje rašoma šitaip: „dirba kurorte padavėja ir prostitute“, „ištekėjo vos trylikos“, „daug dirba, slegia šeimos našta“, „nėra ištekėjusi, jos dabartinis partneris nėra jos dviejų vaikų tėvas“ ir t. t.
Dėmesio centre atsidūrusias pratybas pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas išleido leidykla „Briedis“. Vienas pratybų bendraautorių, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna primena, kad geografija nėra vien mokslas apie gamtą ir jos reiškinius, o tokia užduotis neformuoja stereotipų, kaip tik padeda mokiniams ugdytis empatiją.
Mokinės tėvas: „Tada klauskime, kur daugiausia vyrai žudo?“
Norberto Motiejūno dukra mokosi 7 klasėje. Šią savaitę atlikdama geografijos užduotis mergaitė paklausė tėčio, apie ką yra pateiktos užduotys. Užduotys buvo apie moterų padėtį pasaulyje.
Kaip jos pristatytos, tėčiui pasirodė nekorektiška moterų atžvilgiu. Sako, kad pritrūko etikos.
„Pateiktos trijų moterų nuotraukos. Dvi baltaodės, viena juodaodė. Vėlgi teiginys, kad juodaodė tiktai iš Afrikos žemyno gali būti, europiečiai juk irgi yra skirtingų spalvų žmonės.
Mokinys turi sudėlioti faktus. Pasirinkti teiginį ir priskirti moteriai. Viena moteris turi tris vaikus. Yra išsiskyrusi, jai sunku išlaikyti šeimą. Todėl ji dirba bare ir užsiima prostitucija.
Vaikui iš trijų nuotraukų pasakyti, kuri moteris užsiima prostitucija, manau, nekorektiška ir neetiška. Mes galime klausti, o kur 3 vyrų nuotraukos? Ir jei einam per tą prizmę, tai galime sakyt: „kur daugiausia vyrai žudo?“, „kur daugiausia prievartavimo?“, „į kokias šalis nevažiuoti?“ – svarstė septintokės tėvas.
Ji tiesiog neturėjo patekti į galutinį maketą.
A. Jonušas
Jo manymu, socialinį išsidėstymą galimą pateikti kitaip – klausiant, kur moterys siekia karjeros, kur aukštas išsilavinimo lygis.
Karanauskas: viskas parodoma vienos spalvos
Geografijos mokytojas Mantas Karanauskas taip pat kritikuoja šią užduotį ir sako, kad ji kuria stereotipus.
„Vadovėlyje ši tema pateikta pozityviau – pateikiama statistika, koks yra dirbančių ir nedirbančių moterų santykis, koks jų turtas. Viskas ganėtinai mandagiai. Bet kai žiūri jau į pratybų užduotį, matai, kad viskas parodoma vienos spalvos“, – mano pedagogas.
Šitos temos skirtos diskusijoms, jų tikslas – plačiau mąstyti, diskutuoti.
V. Norvaišienė
Pasak M. Karanausko, susidaro toks įspūdis, kad pasaulis vos ne suskirstomas į tris dalis, kur vienoje, kažkur Afrikoje, yra labai blogai, kitas pavyzdys – Tailandas, kur irgi blogai, na, ir Lietuva, kur gal ir kiek geriau, bet ir ten moteris, kuri turi problemų.
Jo manymu, mokinės gali susidaryti įspūdį, kad „jei būsiu mama, tikėtina, kad susidursiu su problemomis, viena auginsiu kelis vaikus, o valstybė nepadės“. M. Karanauskas sako, kad tema įdomi ir svarbi, bet ją buvo galima pateikti visiškai kitaip.
„Galbūt galima tiesiog iškelti klausimus, su kokiomis problemomis susiduria moterys, gyvenančios skirtingose pasaulio vietovėse. Vesdamas pamokas visuomet kalbu apie tam tikrų kraštų problemas – skurdą, mažesnius atlygius“, – aiškino geografijos mokytojas.
Prieš metus jis su mokiniais šią temą taip pat nagrinėjo, bet naudojosi kitu vadovėliu ir kitomis pratybomis.
„Tai labai gera tema, galima pamokas integruoti su etikos dalyku. Bet labai svarbu tai pateikti atsargiai. Galbūt klasėje yra vaikų, kurių tėvai išsiskyrę, galbūt moterys dirba sunkų darbą. O toje užduotyje kalbama apie moterį, kuri dirba prostitute, padavėja. Mokiniai, kurių mamos dirba padavėjomis, gali pasijusti blogai. Tai labai delikatu“, – svarstė mokytojas.
Gali būti, kad tai buvo žmogiška klaida – žmonės, kurie kūrė šias pratybas, nepagalvojo, kad užduotis gali sukelti tokį atgarsį ir netgi priešpriešą.
M. Karanauskas
M. Karanauskas sako, kad kai kurie stereotipai, analizuojant moterų temą vadovėlyje, taip pat sutirštinami.
„Pasižiūrėjau, kad rašoma ir kad Lietuvoje daugelyje šeimų yra įprasta darbus skirstyti į vyriškus ir moteriškus. Gal man pasisekė, bet mano aplinkoje vyrai plauna grindis ir ruošia maistą, kas seniau galbūt būtų apibūdinta kaip moteriški darbai“, – pabrėžė geografijos mokytojas.
Jis sako, kad pratybos turi būti peržiūrimos ne kartą prieš jas leidžiant.
„Žinau, kad buvo labai skubama išleisti tiek vadovėlius, tiek pratybas. Gali būti, kad tai buvo žmogiška klaida – žmonės, kurie kūrė šias pratybas, nepagalvojo, kad užduotis gali sukelti tokį atgarsį ir netgi priešpriešą“, – pasvarstė M. Karanauskas.
Norvaišienė: skatina mąstyti, diskutuoti
Geografijos mokytoja ekspertė Vilma Norvaišienė mano, kad dėmesio centre atsidūrusi užduotis turėtų būti suprantama kaip ta, kuri skatina mokinius svarstyti ir diskutuoti.
Pedagogė sako, kad daug kas priklauso nuo mokytojo kūrybingumo, nuo to, kaip jis pateiks užduotį vaikui, kokių diskusijų kils. Jos mokiniai užduotį apie moterų padėtį jau atliko.
„Šitos temos skirtos diskusijoms, jų tikslas – plačiau mąstyti, diskutuoti. Nė vienoje klasėje nekilo problemų, ir visi rimtai atlikome užduotį, galiu tai patvirtinti“, – sako V. Norvaišienė.
Ji mano, kad gebėjimas diskutuoti pravers mokiniams ir tuomet, kai teks ruoštis per istorijos egzaminą rašyti esė.
„Matome labai siaurai. (…) Programa pateikia tokias moteris, o pakalbėkime pamokoje apie gerąją jų pusę ir pateikime pavyzdžių. Tai ir yra labai svarbu. Mes ir diskutuojame. Tai nėra, dar kartą kartoju, kažkoks vieno žmogaus teksto suvokimas. Tai yra analizė, pamąstymai. Vaikai daug keliauja, jie turi žinoti, kaip gyvena žmonės kitose pasaulio vietose. Vaikai jau tokio amžiaus pratinami prie mąstymo, jie rašys per egzaminus esė, jie turi mokėti diskutuoti“, – kalbėjo mokytoja ekspertė.
Jonušas: užduotis neturėjo patekti į galutinį maketą
Istorijos mokytojas Antanas Jonušas yra tikras, kad užduotis yra netinkama. Anot jo, ji kuria stereotipinius ir generalizuotus moterų įvaizdžius.
„Ji tiesiog neturėjo patekti į galutinį maketą. Jei užduotis prasmuko pro dalykinį recenzentą, negalėjo nekliūti recenzentui iš lygių galimybių perspektyvos. Jei šiuo aspektu pratybos iš viso buvo vertinamos“, – savo nuomonę išsakė pedagogas.
Jis pats vertina kitos leidyklos vadovėlius prieš jiems iškeliaujant į spaustuvę.
„Bendradarbiaujame su autoriais: pateikiu siūlymus, rekomendacijas toliau tobulinti turinį. Autoriai į komentarus atsižvelgia, kai kurias vietas visai detaliai aptariame ir prieiname prie bendrų sutarimų. Būna, kad griežtai pasakau, kad kažkurią vietą būtina pakeisti. Tokių vietų būna labai mažai.
Dažniausiai gludiname turinį taip, kad stereotipinio, seksistinio ir kitaip iš lygių galimybių perspektyvos netinkamo turinio nė kvapo nebūtų. Ir kad vadovėliai būtų įtraukūs skirtingiems vaikams: kad čia save rasti ir taip susisieti su mokomuoju turiniu galėtų visi. Tai nemenkas kūrybinis iššūkis, ypač atsižvelgiant į programos reikalavimus“, – savo darbo užkulisiais pasidalijo pedagogas.
Programoje jis bandė surasti aspektus, kuriems analizuoti skirta triukšmą sukėlusi užduotis.
„Gal šita? „Nagrinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose. Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei.
Kaip tai interpretuoti vadovėlio autoriui? Ką čia iš esmės reikėtų pasakyti? Ką išvis reiškia „moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei“? Čia tiek geografijos ekspertui, tiek pradedančiajam mokytojui nemenkas galvosūkis. Tai... autoriai ir improvizuoja.
Agentūra, reaguodama į informaciją viešojoje erdvėje, kreipsis į leidėją, kad šis paaiškintų situaciją ir ištaisytų turinį, esant neatitikimų nustatytiems reikalavimams.
J. Kažukauskaitė-Sarnickienė
Ir čia yra autorių meistrystės klausimas. Manau, vadovėlių autoriams turėtų būti keliami aukšti reikalavimai ir vykti konkursai. Dabar leidyklos ieško autorių, o ne atvirkščiai.
Bet autoriai nedirba savarankiškai – už kiekvieno leidinio stovi didelė komanda. Klysti ir ne viską išmanyti yra žmogiška ir normalu. Tam ir reikalinga komanda. Tai klausimas, kas leidinio komandoje „nesuveikė“, kad nevykusi užduotis pateko vaikams ant stalų.
Norėtųsi tikėti, kad tokia užduotis yra labiau išimtis nei taisyklė. Gerai, kad dėmesį į tai atkreipia tėvai – visuomenės nepakantumas stereotipiniam turiniui mokykloje yra brandžios visuomenės bruožas“, – svarsto A. Jonušas.
Šalna: leidžia ugdyti mokinių empatiją
Pratybų, kuriose yra ir triukšmą sukėlusi užduotis, bendraautoris nesutinka su išsakyta kritika. Jis tikras, kad užduotis stereotipų nekuria, o ugdo empatiją.
„Visi tie dalykai, kurie yra susiję galbūt su moterų ir mergaičių teisėmis, įgalinimu, yra mūsų integrali geografijos mokomojo dalyko turinio dalis. Tai yra naujas turinys, kurio anksčiau nebuvo.
Mes, geografai, stengiamės, pradėdami nuo progimnazinių klasių, artinti mokinius prie pasaulinės perspektyvos, kaip gyvena moterys ir mergaitės skirtingose pasaulio šalyse, regionuose. Taip kad ir ši užduotis, mano supratimu, neformuoja jokių stereotipų, o kaip tik parodo, koks yra sudėtingas moterų ir mergaičių gyvenimas skirtingose pasaulio dalyse. Tai leidžia ugdyti mokinių empatiją“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo R. Šalna.
Jis pabrėžė, kad su mokiniais visada yra mokytojas, kuris paaiškina, išplečia temą, patikslina.
„Ši tema labai pakurstė mokinių smalsumą, labai daug mokinių domėjosi ir pirmą kartą nustebo sužinoję, kaip gyvena vaikai, mergaitės ar moterys kitose pasaulio šalyse“, – sakė pratybų bendraautoris.
Tiesa, R. Šalna žada, kad geografai įsigilins į konstruktyvias pastabas ir bandys atsakyti į klausimą, ar užduotis yra validi, ar jai reikia korekcijų.
NŠA: kreipsis į leidėją paaiškinimo
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė sako, kad agentūra, reaguodama į informaciją viešojoje erdvėje, kreipsis į leidėją, kad šis paaiškintų situaciją ir jei turinys neatitinka nustatytų reikalavimų, tai ištaisytų.
Kaip aiškina NŠA atstovė, už vadovėlių ir mokymo priemonių turinio kokybę atsako jų leidėjai, visi Lietuvoje leidžiami vadovėliai ir mokymo priemonės turi atitikti nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Pagal juos, tekstinė, vaizdinė, skaitmeninė ir interaktyvi medžiaga turi atitikti dalyko bendrojoje programoje apibrėžtą mokymo(si) turinį ir ugdyti nurodytas mokinių kompetencijas, pateikiamos įvairių tipų užduotys turi atliepti aprašytus pasiekimų lygius.
„Turinys turi būti parengtas remiantis patikrintais ir patikimais šaltiniais, be fakto ir dalyko klaidų, negali būti diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi būti vengiama neigiamas emocines reakcijas keliančių asociacijų, būdvardžių ir kategoriškų apibendrinimų, negali būti neigiamų ar kitokių lyčių stereotipų“, – vardijo J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Pasak jos, vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitiktį reikalavimams vertina vadovėlio leidėjo pasitelkti ne mažiau kaip 3 vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai.
„Bet kuris asmuo, pastebėjęs galimą klaidą vadovėlyje, gali kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą“, – pridūrė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
