Lietuvoje

2020.04.14 16:00

Epidemiologė: koronavirusas plinta Lietuvoje – 73 proc. atvejų yra vietiniai, šalyje fiksuota 40 židinių

atnaujinta 16.52
Gytis Pankūnas, Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.04.14 16:00

Premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys antradienį teigė, kad galima pradėti planuoti karantino sąlygų lengvinimą. Jis taip pat teigė, kad Lietuva, kovos su koronavirusu kontekste, lenkia kai kurias valstybes.

Ministro pirmininko patarėjas J. Kairys kalbėjo, kad COVID-19 suvaldymo darbai vyksta sėkmingai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 39 koronaviruso atvejai, bet, lyginant su EBPO valstybių duomenimis, yra šalių, kurios Lietuvą smarkiai lenkia.

„Jei pas mus 39 atvejai 100 tūkst. gyventojų, tai Prancūzijoje yra 203, Belgijoje 255, Šveicarijoje irgi daug. Lietuva pagal tą rodiklį atrodo gerai. Pagal mirtingumą 100 tūkst. gyventojų, jis yra 0,9, o Danijoje 2,7, Vokietija 3,6“, – kalbėjo J. Kairys.

Jis taip pat sakė, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų padaryta 1524 tyrimai. Lietuvą šiuo aspektu lenkia latviai, vokiečiai, austrai, italai, slovėnai. Mažiau tyrimų nei Lietuva daro Airija, Australija, Izraelis, Naujoji Zelandija, Ispanija, Čekija ir t.t.

„Testų ir visokių kitokių darbų, kai pasižiūrime kontekste kitų valstybių, Lietuvoje yra daroma pakankamai. Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva yra suorganizuota ir pasidalinta patirtimi, kokią jau turi kitos šalys ir koks gydymas yra kitose šalyse, pasižiūrėta, ką daro Santaros klinikos, ką daro Kauno klinikos. Vis metodika yra susisteminta, atiduoti siūlymai regioninėms ligonimėms“, – kalbėjo ministro pirmininko patarėjas.

J. Kairys taip pat sakė, kad suprantama, jog šalyje esant karantinui, problemos kyla ne tik verslo atstovams, bet ir visai ekonomikai, žmonėms, todėl, pasak premjero patarėjo, pirmąjį karantino mažinimo etapą galima pradėti, nes situacija yra valdoma.

Testai diagnostikai netinka

Kalbėdamas apie greituosius koronaviruso nustatymo testus, J. Kairys sakė, kad tokie testai diagnostikai taikomi negali būti, jie gali būti naudojami tik moksliniams tyrimams arba ligoninėse, bet ne diagnostikai, o visuomenės imuniteto nustatymui.

„Tas testas nepadeda nustatyti diagnozės, jis gali tik padėti nustatyti jau buvusią ligą. Testai gali būti naudojami tik po ligos pasižiūrėti, ar dalis teritorijos Lietuvos, ar persirgę žmonės turi imunitetą“, – komentavo J. Kairys.

Portalas LRT.lt primena, kad šalyje jau daugiau nei mėnesį paskelbtas karantinas. Antradienio ryto duomenimis šalyje nustatyta 1070 COVID-19 atvejų, 101 žmogus pasveiko, 25 mirė.

Fiksuojamas vietinių infekcijos atvejų plitimas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė, epidemiologė Daiva Razmuvienė spaudos konferencijoje teigė, kad nuo kovo 10 d. Lietuvoje fiksuojamas vietinis koronaviruso plitimas.

„Nuo įvažiavusiųjų yra 27 procentai užsikrėtimo atvejų, visas kitas procentas – 73 – yra vietinio plitimo. […] Tas vietinis plitimas tarp mūsų yra tikrai gajus vien todėl, kad toliau registruojami (infekcijos – LRT.lt) židiniai. Jų šiandien turime 40, o židinys yra vietovė, kur registruojame daugiau negu du (infekcijos – LRT.lt) atvejai“, – dėstė D. Razmuvienė.

Epidemiologės teigimu, šiuo metu didžiausias užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius 100-tui tūkst. gyventojų fiksuojamas Klaipėdos apskrityje – apie 70, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse šis rodiklis siekia 60. Kitose apskrityse, pasak D. Razmuvienės, fiksuojami gerokai mažesni užsikrėtimo rodikliai.

Anot epidemiologės, daugiausiai užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje yra vyresnio amžiaus. Jo teigimu, 62-64 proc. infektuojųjų yra 61-erių ir vyresnio amžiaus asmenys.

D. Razmuvienė, kalbėdama apie koronaviruso židinius Lietuvoje, pažymėjo, kad septynios vietos iš 40-ties yra gydymo įstaigos. Epidemiologė priminė, jog vienu iš infekcijos židinių galima pavadinti ir Nemenčinėje įsikūrusią siuvyklą, kurios darbuotojų gretose užfiksuoti 14 koronaviruso atvejų, nustatyti 60 kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis. Anot jos, labai tikėtina, kad kontaktų bus fiksuota ir daugiau.

„Sergančių (koronavirusu – LRT.lt) asmenų sveikatos priežiūros įstaigose yra beveik 200, o saviizoliacijoje esančių sveikatos priežiūros specialistų yra virš 1000, tai yra 1300, beveik 1500. […] Reiškia, kažkur mūsų aplinkoje vis dėlto infekcijų kontrolės grandinė nutrūksta“, – kalbėjo NVSC specialistė.

Anot jos, šiuo metu yra stebimi apie 4000 asmenų Lietuvoje, kurie galėjo turėti kontaktą su žmonėmis, užsikrėtusiais COVID-19. D. Razmuvienė informavo, kad žemos rizikos grupės asmenų, kurie atvyko iš užsienio ir kurie yra stebimi, šiuo metu Lietuvoje yra per 11 tūkst. Epidemiologė teigė, kad šie asmenys yra tiriami.

„Neatmetama, kad ten bus teigiamų (koronaviruso tyrimų – LRT.lt) atvejų“, – pažymėjo D. Razmuvienė.

Tikina, kad koronavirusas gali visuomenėje cirkuliuoti visus likusius metus

Epidemiologė D. Razmuvienė, kalbėdama apie koronaviruso paplitimo mastą Lietuvoje, tikino, kad anksčiau užsikrėtusiųjų skaičius dvigubėjo per kelias dienas, o paskutinį kartą toks reiškinys fiksuotas per 13 dienų.

„Jeigu po Velykinio savaitgalio praėjus 10-čiai dienų – tai bus ateinantis savaitgalis – […] matysime, kad sergančiųjų skaičius nepradės didėti, laikysis vienodame lygmenyje […], tai galėsime vertinti, kad būtent Velykinį savaitgalį gyvenome teisingai“, – apie ilgąjį savaitgalį kalbėjo D. Razmuvienė.

NVSC specialistė, paklausta apie infekuotų medikų skaičių šalyje, pažymėjo, kad konkrečių duomenų neturi, bet atskleidė, kad šiuo metu 195 medicinos darbuotojai šalyje yra užsikrėtę koronavirusu.

„Tai sudaro apie 18 procentų (visų užsikrėtusiųjų koronavirusu šalyje – LRT.lt)“, – teigė D. Razmuvienė.

Ji tikino, kad šiuo klausimu Lietuvą sunku palyginti su kitomis šalimis, nes užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje skaičiuojami konkrečiai medikų infekcijos atvejai.

Epidemiologė spėjo, kad medicinos darbuotojų užsikrėtimas koronavirusu Lietuvoje gali būti susijęs su keliais veiksniais.

„Arba toje ligoninėje yra tikrai pažeista infekcijų kontrolės priežiūra, grandinė, arba medikai, kad ir turėdami asmens apsaugos priemones, galbūt jas neteisingai naudojo, arba tiesiog jų nebuvo, arba yra nuovargis ir buvo padarytos klaidos. Tos priežastys [...] yra visiškai žmoniškos“, – svarstė D. Razmuvienė.

NVSC specialistė svarstė, kad koronaviruso infekcija Lietuvoje gali išlikti iki pat metų pabaigos.

„Virusas bus suvaldytas tada, kai neturėsime nė vieno naujo atvejo. Šiandien mes turime po keletą atvejų. Tai reiškia virusas mūsų visuomenės dar cirkuliuoja, jis gali cirkuliuoti tokiu būdu – po keletą atvejų – visus metus, kol bus atrasta vakcina“, – tikino D. Razmuvienė.