Lietuvoje

2020.03.19 18:07

Naujos aplinkybės apie koronavirusu susirgusią Ukmergės medikę: dirbo dar dviejuose darbuose

Meras: 100 Ukmergės ligoninės darbuotojų išleisti namo saviizoliacijai, atnaujinta 23.29
Rūta Juknevičiūtė, Indrė Makaraitytė, Saulius Jakučionis, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.03.19 18:07

Ukmergės ligoninės gydytojai patvirtintas koronavirusas. Šią informaciją Visuomenės informavimo grupė paskelbė tik ketvirtadienio vakarą, nors LRT šaltiniai apie tai pranešė dar pavakarę. Ukmergės ligoninė neskubėjo karantinuoti personalo, nors, šaltinių duomenimis, prastai besijaučiančių darbuotojų įstaigoje yra ir daugiau. Institucijoms skelbiant daugiau informacijos apie susirgusiąją paaiškėjo, kad ji dirba dar dvejose sveikatos priežiūros įstaigose.

Oficialiai patvirtinus susirgimo atvejį, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas LRT.lt pranešė, kad į namus saviizoliacijai siunčiami apie 100 su medike kontaktavusių ligoninės darbuotojų.

Jiems taip pat bus atlikti tyrimai dėl koronaviruso.

„Kontaktavę gydytojai jau pradėti tikrinti. Tai yra apie 100 darbuotojų, jie tiriasi ir saviizoliuojasi“, – teigė meras.

„O rytoj jau žiūrėsime, kadangi jau gausime ir testų kai kurių rezultatus, kokie sprendimai“, – pridūrė jis.

Pasak R. Janicko, nuo ketvirtadienio ryto, sužinojus, kad medikei įtariamas virusas, į ligoninę nebepriimami jokie nauji pacientai.

Ukmergės ligoninėje dirba apie 550 žmonių.

Anot Ukmergės rajono mero, ligoninėje taip pat izoliuoti keli susirgusiosios skyriuje gulėję pacientai, jie taip pat bus tiriami nuo koronaviruso.

Dirbo trijuose darbuose

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad Ukmergės medikė gydoma Santaros klinikose Vilniuje. Tikėtina, kad ji turėjo tiesioginį kontaktą su kolegomis, anksčiau keliavusiais Italijoje, Egipte, Afrikoje ir Dubajuje.

Minėtieji užsienyje keliavusieji užsikrėtusiosios kolegos ir kartu su ja gyvenantys šeimos nariai taip pat atvyko į Santaros klinikas ir tiriasi dėl galimo užsikrėtimo koronaviruso infekcija.

Išsiaiškinta, kad medikė turėjo kontaktą ir su kitais giminaičiais, tad jie vertinami kaip didelės rizikos sąlytį turėję asmenys. Su jais bendrauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Pirminiais SAM paskelbtais duomenimis, moteris taip pat dirba Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus konsultuojančia gydytoja, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikoje.

Kardiolitos klinikų marketingo ir pardavimų vadovė Ernesta Juodviršienė LRT.lt patikslino, kad medikė dirba padalinyje Kaune, ne Vilniuje.

Po to SAM informaciją apie kitas moters darbovietes ištrynė. Ji turėtų būti patikslinta rytoj, BNS sakė Visuomenės informavimo grupės vadovas, premjero patarėjas Giedrius Surplys.

Šiuo metu nustatyta virš pusantro šimto galimų moters turėtų kontaktų, šis skaičius tikslinamas, aplinkybės vertinamos, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Informacija sklandė dar ryte

Apie tai, kad į Santaros klinikas yra paguldyta Ukmergės ligoninės medikė, LRT šaltiniai informavo dar ketvirtadienį ryte. Moteris – skyriaus vedėja. Šaltinių duomenimis, ligoninės darbuotoja šią savaitę pasijuto prastai, tačiau tyrimo jai neskubėta daryti.

Taip pat prastai jautėsi ne tik skyriaus vedėja, tačiau ir kai kurie personalo darbuotojai.

Tai, kad pacientei patvirtinta COVID-19 infekcija, LRT šaltiniai pranešė pavakarę. Tačiau Ukmergės ligoninė tokios informacijos nebuvo gavusi ir neskubėjo izoliuoti personalo.

Apie 17 valandą susisiekus su Ukmergės ligoninės vyriausiuoju gydytoju Rimvydu Civilku, šis patvirtino, kad jų įstaigos gydytoja guli Santaros klinikose jai įtariant Covid-19 infekciją. Tačiau esą oficialaus patvirtinimo kol kas nesulaukta, todėl ligoninė neskubėjo karantinuoti personalo.

„Mes informacijos patvirtintos neturime. Praėjusią savaitę ji dirbo, bet ji prastai pasijuto tik šią savaitę“, - sakė R. Civilka, - Kad įtarimas yra, taip, bet oficiaulaus patvirtino neturim, kai jį gausim, toliau spręsim ką daryti“.

Ketvirtadienį vakare su R. Civilka LRT susisiekti nepavyko.

Priemonėmis aprūpino ne visus medikus

LRT kalbinti medikai baiminasi, kad šalyje COVID-19 užsikrėtusių gydytojų gali būti ne vienas, mat poliklinikos ir mažosios ligoninės buvo prastai aprūpintos apsaugos priemonėmis.

Dar prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio Ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovas Aurelijus Veryga kalbėjo, kad respiratorių suteikimas šeimos gydytojams būtų perteklinė priemonė.

„Užsidėjus gydytojui respiratorių, visą dieną ten sėdėti – jo neužteks vieno, reikia keisti kas kelias valandas – kol kas tai yra perteklinė priemonė. Nebent jie iš tikrųjų pradės dirbti su infekuotais žmonėmis, tada taip, duosime tų respiratorių, kas neturi, iš rezervo“, – praėjusį ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Trečiadienį pranešta apie užsikrėtusią Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoją, grįžusią iš Kubos. Iš kelionės grįžusi gydytoja priėmė 80 pacientų – Šeškinės polikliniką teko uždaryti.

Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas teigia, kad šis atvejis gali būti tik ledkalnio viršūnė. Regioninės gydymo įstaigos iki šiol negali gauti būtiniausių priemonių, o prieš savaitę ar dvi, kai karantinas nebuvo paskelbtas, šeimos gydytojai jomis nesinaudojo. Todėl neaišku, kokia dalis gydytojų galėjo turėti kontaktą su virusą nešiojančiais žmonėmis.

„Atrodė, kad situacija ne taip įsisiūbuos. Aišku, buvo laukta, buvo žinota, bet atrodė, kad dar ne, situacija dar nėra tragiška. Šeimos gydytojai bijodami priiminėjo (pacientus, – red. past.). Buvo pasakyta, kad jei panašu į ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją, tai nėra ko žmonėms eiti į poliklinikas – sėdėkit namie. O realiai kiek tų užsikrėtimo atvejų, mes tikrai nežinome. Dalis persirgo lengva forma ir patys šito nežinojo, o galėjo užkrėsti kitus“, – kalbėjo gydytojas.

„Medikų apsauga yra vienas svarbiausių faktorių, – pridūrė J. Kalibatas. – Mes matome, kad jeigu užsikrės medikai, bus labai blogai. Klinika gali būti tokia, kad žmogus yra labai lengva forma užsikrėtęs, bet jis yra pavojingas kitiems, jis gali užkrėsti kitus, ir tada reikia uždarinėti įstaigas. Kaip matome su Šeškinės poliklinikos pavyzdžiu. Koronavirusas pradėjo plisti ne tik atvežtinis. Neaišku, kiek gali būti užsikrėtusių. Man atrodo, kad tai tik ledkalnio viršūnė – tas kiekis.“

Anot jo, įstaigoms labiausiai trūksta respiratorių: „Su rajonų įstaigomis yra šiek tiek blogai. Gydytojai skundžiasi. Eilinės kaukės yra gerai, bet vis dėlto norėtųsi turėti respiratorių. Norėtųsi turėti ir akinių, ir tų vienkartinių kombinezonų, nes to toli gražu ne visos įstaigos turi. Ką padarysi, yra kaip yra. Ministerija padarė klaidą, kad laiku viso to neužpirko. Mes buvome liūliuojami, kad rezervas yra didžiulis ir visiems užteks visų apsaugos priemonių, o vėliau pamatėme, kad taip nėra. Dabar gerai, kad ministerija bando užpirkti kaukių. Pačios įstaigos pagaliau ieško. Ir tikrai tas yra reikalinga. Juk kaukės nėra daugkartinės – panaudojai kartą, reikia mesti.“

J. Kalibatas sako, kad Kinijoje, kurioje infekcijos plitimas suvaldytas, yra likęs apsaugos priemonių rezervas, todėl gydymo įstaigos bando apsirūpinti iš ten.

Poliklinikose priemonių trūksta

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė sako, kad iki karantino įstaiga turėjo keletą apsaugos priemonių komplektų, į kuriuos įėjo vienkartiniai chalatai, respiratoriai, kepuraitės, pirštinės, akiniai, kaukės pacientams. Dabar įstaiga savomis jėgomis bando apsirūpinti didesniu kiekiu: „Ministerija mums neskyrė nė vienos priemonės. Jokios. Nei mobiliojo punkto veiklai, nei mūsų poliklinikai. Visas apsaugos priemones mes įsigijome patys. Iki karantino keletą komplektų turėjome apsirūpinę, vakar gavome respiratorių. Nuolat vykdome pirkimus ir ieškome (priemonių, – red. past.).“

Anot L. Venckienės, prieš karantiną šeimos gydytojai, priimdavę pacientus, respiratorių nenaudojo. Tačiau ligoniams, kurie sirgo ir slogavo, buvo uždedamos vienkartinės kaukės.

Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Birutė Kerpienė sako, kad šiuo metu turimo apsaugos priemonių rezervo pakaktų savaitei, tačiau vis dar trūksta respiratorių: „Respiratorių mes neturime, nėra kur gauti, bandėme ir per civilinės saugos ir ekstremalių situacijų (komisijas, – red. past.) gauti, bet nepavyko. Mes turime vienkartinių kaukių ir jas naudojame savo darbe kiekvieną dieną. O respiratorių ieškojome galimybių per visus tinklus ir niekur absoliučiai nėra. Darbuotojai naudoja vienkartines kaukes.“

Rietave jau būta atvejo, kai COVID-19 užsikrėtęs asmuo lankėsi pas gydytojus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 9 dieną iš Danijos į Rietavo savivaldybę grįžęs vyras lankėsi privačioje poliklinikoje „Rietavo šeimos daktaras“. LRT šaltinių duomenimis, kai kurie šios gydymo įstaigos medikai šiuo metu yra karantine. Nenorėjęs likti įvardytas įstaigos atstovas teigė, kad apsaugos priemonių labai trūksta. Tačiau nesitikima, kad privačioms klinikoms pagalbos ranką išties ministerija, nes apsaugos priemonių nesulaukia net biudžetinės rajonų gydymo įstaigos.

„Mes aktyviai ieškome. Tai, ką mes turime, turime einamajai situacijai. Kiek turime, tiek turime, bet tai nėra tiek, kiek mums reikėtų žiūrint į priekį, todėl patys aktyviai ieškome visokiais kanalais, visokiais būdais“, – sako Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

Ji teigia, kad priemonių padeda ieškoti ir Ukmergės rajono savivaldybės administracija. „Yra tokie dalykai, kad, pavyzdžiui, tu gali tą užsakymą pateikti, bet ateina laiškas, kad jei turėsime tiekimui, tai kitą, galbūt dar kitą savaitę“, – pasakojo G. Čepienė. Anot gydytojos, visiškai aprūpinta yra tik greitoji, nes ji visas priemones gauna centralizuotai iš Vilniaus GMP.

„Mes nesame kažkuo išskirtiniai, kiek mes bendraujame su kolegomis iš kitų poliklinikų, ligoninių, matome, kad, jeigu daugės atvejų, žiūrint į ateitį, poreikis bus didesnis, o rezervas išseks. Respiratorių šiek tiek turime, bet vienai pamainai, o kitą dieną jau kitų reikia. Jei aš kontaktuoju su įtariamu COVID-19, viskas – tą respiratorių teikia mesti. Mums reikia tūkstančiais“, – teigia ji.

Priemonių dovanos verslas

Socialiniuose tinkluose šią savaitę pasirodė iniciatyvų, kuriomis siekiama padėti medikams apsirūpinti reikalingomis priemonėmis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pastebi, kad norinčių padėti netrūksta, tačiau priemonių esą reikia greitai.

„Taip, yra kas gali parduoti ir gauti, bet, aišku, yra tiekimo terminai – nuo savaitės iki dviejų. Tas laikas yra išsitęsęs. Aš suprantu, kad visur trūksta, visam pasaulyje trūksta, ir panašu, kad trūks ir toliau, kol rudenį vėl nauja didelė banga ateis. Atrodo, kad pirminė asmens sveikatos priežiūra beveik visiškai nepasiruošusi, išskyrus kai kuriuos centrus, kurie iš karto numatė tą situaciją ir nusipirko reikalingas apsaugos priemones. Mažosios ligoninės irgi labai blogai paruoštos. Geriausiai pasiruošusios didžiosios įstaigos – tos 5 ligoninės, kurios paskirtos šitai infekcijai reguliuoti, bet reikia suprasti, kad tų ligoninių lovos irgi gali užsipildyti, ir tokiu atveju mes turėsime, kad, įvairiais skaičiavimais, bus keli tūkstančiai sergančiųjų, iš jų beveik 300 bus ligoninėse, kur reikalinga intensyvi pagalba, intensyvi terapija, ir mums trūks labai daug visko. Net ir toms didžiosioms ligoninėms, į kurias orientuota ta valstybės parama ir rezervo fondas. Jos turi pasirengimą pradžiai neblogą, bet kaip vystysis toliau, neaišku. Ir tada prireiks tų mažesnių ligoninių pagalbos.“

Paramą ėmėsi organizuoti Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. LRT jis teigė, kad verslo įmonės į specialią sąskaitą jau suaukojo arti 300 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti medikų apsaugos priemonėms įsigyti.

„Jungiasi atskiros įmonės ir asociacijos. Rytoj turbūt jau turėsime apie 300 tūkst. eurų. Deramės su tiekėjais, turbūt vis dėlto iš Kinijos, nors yra vienas tiekėjas ir iš Izraelio. Žinoma, yra ir kainų klausimas, kiek išeis nupirkti. Iš esmės tikimybė yra, kad kitos savaitės pabaigoje galbūt net gausime siuntą. Ją pateiksime gydytojams, kurie dirba su ligoniais“, – kalbėjo R. Dargis.

Jo teigimu, kelios įmonės nupirko ir plaučių ventiliacijos aparatų.

Kaip pranešė Visuomenės informavimo grupė, rytoj ryte Lietuvą pasieks ir humanitarinė siunta iš Kinijos – 20 tūkst. apsauginių kaukių ir 120 tūkst. apsauginių pirštinių. Neatlygintiną paramą skyrė Kinijos ir Lietuvos bendrovės.

Kinijoje, kurioje viruso plitimas yra suvaldytas, apsaugos priemonių kiekiai, anot su LRT bendravusių tiekėjų, yra didesni nei vidaus poreikis. Rinka yra perpildyta, nes krizės pradžioje buvo didelis medicininių priemonių trūkumas, todėl šios industrijos gamyklos jų ėmė gaminti milžiniškus kiekius. Tačiau problemų kyla dėl šių priemonių atsivežimo į Lietuvą.