Tiek Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tiek ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atidžiai stebi situaciją Alytuje bei aplinkiniuose rajonuose nuo pat praėjusio trečiadienio, kai kilo gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Aplinkoje esantis cheminių medžiagų kiekis, viršijantis normas, kelia grėsmę gyventojų sveikatai, sako specialistai.
Gaisro metu išsiskyrusios toksiškos medžiagos dėl vėjo krypties nuslinko link Miklusėnų kaimo Alytaus rajone. Pačiame Alytaus rajone pavojaus varpais dėl padidėjusios taršos dar neskambinama, tačiau tiek miesto, tiek Alytaus rajono gyventojai raginami mažiau būti lauke, nevėdinti patalpų.
Taip pat skaitykite
NVSC atstovė Dalytė Nekraševičienė tikino, kad, nors gaisras mažėja ir situacija tarsi gerėja, tačiau gaisrui perėjus į smilkimo periodą išsiskiria cheminės medžiagos. Jų – visa puokštė, skirtingų toksinių medžiagų į aplinką pateko kelios dešimtys, tarp jų – kietosios dalelės bei benzenas.
Taip pat NVCS interneto svetainėje nurodoma, kad degant padangoms į aplinkos orą išsiskiria apie 80 lakiųjų cheminių medžiagų, kietosios dalelės, taip pat – 16 pavadinimų sunkieji metalai.
Pagrindiniai dėl gaisro maisto saugai kylantys pavojai yra susiję su galima tarša policikliniais aromatiniais angliavandeniliais: benz(a)pirenu), dioksinais, polichlorintais bifenilais (PCB), furanais, sunkiaisiais metalais (nikeliu, švinu, arsenu, chromu, cinku ir kt.). Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, kurie gali užteršti paviršinius vandenis, dirvą, pasėlius. Teršalų koncentracija būna didesnė augalų paviršiuje (žievelėje, išoriniuose lapuose), todėl didžioji dalis teršalų gali būti pašalinama plaunant, lupant daržoves, vaisius. Be to, lapinės daržovės jautresnės švino taršai nei šakniavaisiai ir gumbavaisiai. Paviršinė tarša gali būti maksimaliai pašalinta daržoves apdorojant.
D. Nekraševičienė patikino, kad kietosios smulkiosios dalelės yra sveikatai pavojingiausios. Patekusios į kvėpavimo takus jos pasiekia bronchus, gali nusėsti ir giliau. Sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis arba jau iki tol turėję panašių negalavimų kaip bronchitas ar bronchinė astma asmenys turėtų gaisro padarinių saugotis ypač akylai. Kietosioms dalelėms patekus į organizmą ilgainiui tai gali sukelti širdies kraujagyslių sutrikimus.
Kartu su kietosiomis dalelėmis pavojų kelia ir gaisro metu į aplinką išsiskyręs benzenas, kuris yra toksiškas, ilgainiui galintis sukelti vėžinius susirgimus.
„Bendrosios apsisaugojimo priemonės: nėjimas į lauką, uždarymas patalpų, kuo mažiau buvimas atviroje aplinkoje – vis dar galioja. NVSC užsakyta laboratorija, praėjusią savaitę paėmėme oro bandinius „Putinėlio“ lopšelyje-darželyje. Šiandien mes gavome atsakymus. Nėra nustatyta degimui būdingų produktų viršijimo, jeigu laikomasi visų minėtų rekomendacijų. Todėl gyventojai, kurie yra santykinai švarioje teritorijoje, savo namuose, darželiuose ar mokyklose, turėtų būti saugūs“, – tikino D. Nekraševičienė.
Tiesa, NVSC atstovė pabrėžė, kad gaisro metu išsiskiria visa puokštė taršiųjų medžiagų ir jų visų nustatyti neįmanoma, dėl to saugotis vis dar reikia. Dėl tos priežasties tėvai, neturėdami galimybių ekstremalios situacijos akivaizdoje vaikų palikti vienų namuose, gali juos vesti į mokyklą ar darželį, nors šiuose ugdymo veikla yra sustabdyta. Ugdymo įstaigos turi sudaryti sąlygas ir atėjusius vaikus priimti, tuo pačiu metu laikytis saugumo reikalavimų: nevesti vaikų į lauką, nevėdinti patalpų.
BNS duomenimis, dėl gaisro sukeliamos taršos Alytuje pirmadienį koreguotas ugdymo procesas. Dėl oro užterštumo pirmadienį sutrumpintas Lietuvos pašto skyrių Alytuje darbo laikas – jie dirbs iki 14 val., taip pat kai kuriuose kaimuose Kauno link bei Panemunės, Putinų ir Pramonės rajonuose Alytuje esančiose apylinkėse, esant ekstremaliai situacijai, nedirbs ir laiškininkai.
Vilniaus santaros klinikų intervencinės pulmonologijos ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas doc. Vygantas Gruslys sako, kad situacija Alytuje nėra tokia kritinė. Visgi jis taip pat siūlė asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, susirūpinti savo sveikata. Mat smilkstant dūmams kartu su jais į aplinką skverbiasi nuodingos medžiagos, galinčios sukelti kvėpavimo ligų paūmėjimą.
Vis dėlto vėžiniais susirgimais, anot doc. V. Gruslio, gąsdintis nereikėtų. Onkologines ligas taršios medžiagos galėtų sukelti, jeigu, viršijančių nustatytas normas, jų aplinkoje tvyrotų nuolat. Visgi gydytojas primena, kad būtina imtis visų atsargumo priemonių, ypač gyvenantiems netoli gaisravietės: neiti į lauką, nevėdinti patalpų, reikalui esant naudotis respiratoriais.
NVSC atsovai atkreipia dėmesį, kad padangų gaisro gesinimo darbai trunka ilgesnį laiką nei įprasto gaisro ir, net kai vizualiai nesimato degimo, padangos vis dar smilksta, į aplinkos orą skirdamos pavojingas sveikatai medžiagas. Nuo smilkstančių padangų į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų lyginant su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega. Deginamos padangos išskiria visą puokštę cheminių medžiagų, iš kurių kenksmingiausios yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas. Šias medžiagas žmonės gali ne tik įkvėpti, bet jos gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą, nusėsti ant dar nenuimto derliaus. Dėl to primygtinai siūloma apsaugoti nuo taršos vandens šaltinius: sandariai uždengti šulinius ir nenaudoti jų vandens maistui.
Rekomendacijos gyventojams dėl geriamojo vandens ir maisto produktų vartojimo ir laikymo:
● Sandariai uždengti geriamojo vandens šulinius, kad į juos nepatektų ore pasklidusios degimo metu išsiskyrusios kietosios dalelės, kiti teršalai, lietaus vanduo;
● nenaudoti atvirų šachtinių šulinių vandens maistui ruošti. Kadangi šis vanduo gali būti užterštas gaisro metu ore pasklidusiais teršalais ir nesaugus vartoti, gerti ir maistui gaminti naudoti vandentiekio ar fasuotą geriamąjį vandenį;
● kūdikių, vaikų ir ligonių maistui nenaudoti vaisių ir daržovių, užaugintų ar neapsaugotų nuo išorinės taršos gaisro paveiktoje teritorijoje;
● nevartoti maisto produktų (pakuotų, nepakuotų) iš gaisravietės, kurie tiesiogiai buvo paveikti vandeniu ar specialiomis gaisrui gesinti skirtomis cheminėmis medžiagomis;
● nevartoti dar nenuimtų gaisro paveiktoje teritorijoje augančių lapinių daržovių (pvz., špinatų, salotų), uogų;
● daržoves ir vaisius, išskyrus lapines daržoves, surinktus iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančio atviro grunto, prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu, nulupti, nuimti viršutinius lapus;
● esant galimybei, gumbavaises daržoves (bulves, topinambus), šakniavaisines daržoves (salierus, burokėlius, morkas, pastarnokus, ridikus, ropes), auginamas atvirame grunte ir dar nenuimtas, nuimti iš laukų ir gerai nuvalytus nugabenti į paruoštas saugyklas;
● dar nenuimtas kopūstines daržoves (kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus) ir svogūnines daržoves (česnakus, porus, svogūnus) maksimaliai apdoroti pašalinant išorinius lapus;
● įvertinti vaisių ir daržovių sandėliavimo patalpų būklę, ar per atvirus langus ir duris nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;
● nesant galimybių laikyti gyvulius tvartuose, ganyklose ganomų gyvulių pieno ir iš jo pagamintų produktų nevartoti maistui ir neparduoti kitiems iki atskiro pranešimo;
● nesant galimybių gyvulius šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, iš gyvulių gautų gyvūninių produktų (pieno, kiaušinių, mėsos) nevartoti maistui;
● nevartoti maistui ir neparduoti iš ūkių ir kitų prekybos vietų gyvūninės kilmės maisto produktų (kiaušinių, žuvies, sužvejotos natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose, mėsos), gautų iš gaisro paveiktų teritorijų.
Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:
Gaisro metu į aplinką patekę teršalai kelia pavojų ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai: gali sudirginti odą, akis ir gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis. Todėl būtina imtis priemonių naminiams gyvūnams apsaugoti:
● Riboti augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;
● neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkio gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);
● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;
● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti, kol bus ištirtas galimas vandens užterštumas;
● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;
● rekomenduojama kol kas nešerti gyvulių pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais;
● lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;
● jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;
● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);
● tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris, ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus ar gruntinis vanduo);
● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
