Seimo nario Gintauto Palucko advokatas teigia, kad prokurorai, siekdami patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto praturtėjimo, įtarimus sąmoningai formuluoja taip, kad išvengtų senaties taikymo.
BNS rašė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu naikinti G. Palucko teisinį imunitetą, kad tyrėjai galėtų politikui pateikti įtarimus pernai pradėtame tyrime.
Prokuratūros rašte Seimui nurodoma, kad G. Paluckas su žmona neaiškiomis pajamomis galėjo įgyti beveik 344 tūkst. 578 eurų vertės turto.
Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad galimas neteisėtas praturtėjimas apima laikotarpį nuo 2010 metų iki 2024 metų.
G. Palucko advokato Dariaus Raulušaičio teigimu, prokuratūra užsiima teisine inžinerija.
„Iš tikrųjų man šiek tiek kelia nuostabą prokurorų pasirinktas teisinės inžinerijos būdas. Tam, kad jie turėtų prielaidas tyrinėti 2007, 2008, 2009 ir dar šiek tiek vėlesnių metų įvykius, jie įtarimus konstruoja taip, kad įtartinos finansinės operacijos neva vyko dar ir po to“, – BNS sakė D. Raulušaitis.
Pasak jo, absoliuti dauguma prokurorams klausimų keliančių finansinių operacijų vyko iki 2014 metų pabaigos, o vėlesnės operacijos rašte ir potencialiai įtarimuose formuluojamos, siekiant išvengti 12 metų senaties termino.
„Prokurorai sako, kad jiems kyla abejonių ir dėl tų pavedimų (po 2014 metų – BNS), bet, mano galva, tos abejonės keliamos vieninteliu tikslu – norint atitolinti senaties terminą, nes neteisėtas praturtėjimas yra trunkamasis nusikaltimas, jo senatis skaičiuojama nuo pabaigos“, – teigė advokatas.
„Senatis yra 12 metų. Dabar esame 2026 metų viduryje, tai reiškia, jog tam, kas įvyko iki 2014 metų vidurio, prie normalios tvarkos turėtų būti taikoma senatis. Tuo tarpu pagrindiniai įsigijimai, kurie aprašyti nutarime apklausti G. Palucką kaip specialųjį liudytoją ir kreipimesi į Seimą dėl jo neliečiamybės panaikinimo, ir yra iki 2014 metų. Nuo 2015 metų yra absoliučiai įtarimų nekeliančios finansinės operacijos, realiai įnešti ir iš sąskaitos išsiimti grynieji pinigai“, – pridūrė jis.
„Aš suprantu prokurorų teisę tirti, bet reikia pripažinti, kad normalioje teisinėje valstybėje veikia ir kiti principai, pavyzdžiui, teisinio tikrumo, teisinio apibrėžtumo. Kažkada turi būti riba, kai teisėsaugai nebelieka galimybės tirti. Paprastai tariant, reikėjo tirti tada, kai reikėjo, o ne ieškoti senaties įveikimo būdų, kad galėtų patyrinėti, kas vyko užpraėjusiame dešimtmetyje“, – kalbėjo D. Raulušaitis.
„Tikėjimo arba netikėjimo klausimas“
Kreipimesi į Seimą dėl G. Palucko teisinės neliečiamybės teigiama, kad politikas su sutuoktine, įnešdami grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius pinigus įsigydami automobilių, nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių, panaudojo 800 tūkst. 136 litus (apie 231 tūkst. eurų – BNS) ir 58 tūkst. 684 eurus, kurių kilmė nežinoma ir nepagrįsta teisėtai gautomis pajamomis.
Jame taip pat nurodoma, kad dar apie 187 tūkst. litų (apie 54 tūkst. eurų) sutuoktiniai įgijo apsimestiniais sandoriais iš Kipre registruotos įmonės.
D. Raulušaitis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis sumos nurodyta litais – būtent jos ir apima laikotarpį iki 2015 metų, kai Lietuvoje buvo įvestas euras.
Advokatas sakė, kad nepaisant šių aplinkybių, G. Paluckas bando paaiškinti ir operacijas, įvykusias iki 2014 metų pabaigos.
Jis teigė, kad operacijas politikas grindžia savo ir šeimos pajamomis – tuo metu uždirbtais atlyginimais, turėtomis santaupomis bei pajamomis iš verslo.
„Esame pateikę įtikinamus paaiškinimus, iš kur tos pajamos ir pinigai iki 2014 metų. Suprantu, kad viskas vyko seniai, ne visi pajamas pagrindžiantys dokumentai išlikę, suprantu, kad galbūt gali kilti klausimų, bet tuos klausimus reikia kelti ir į juos atsakinėti tada, kada reikia, o ne tada, kai teisėsaugai šauna į galvą“, – kalbėjo D. Raulušaitis.
„Man atrodo, kad visi reikalingi atsakymai buvo pateikti ir dėl ankstesnių įsigijimų, bet suprantu, kad čia pasijungia ir tikėjimo arba netikėjimo parodymais klausimas“, – pridūrė jis.
Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau balandį pranešė, kad teisėsauga yra pateikusi įtarimus ir G. Palucko žmonai.
Pasak D. Raulušaičio, įtarimai pateikti tik dėl to, kad Ilma Paluckė kaip G. Palucko žmona yra šeimos bendraturtė.
„Nelabai suprantu, ką Ilma turėjo padaryti, kad išvengtų tų įtarimų. Mano galva, ji spaudžiama į situaciją, kur neturėjo teisėto veikimo varianto. Jai ką reikėjo daryti, išsiskirti?“ – kalbėjo advokatas.
Generalinė prokuratūra balandžio 24 dieną areštavo G. Paluckui ir jo sutuoktinei priklausančius butus Vilniuje, Trinapolio g. 25-12 ir Lvivo g. 56-10, tačiau kitas šeimos turtas kol kas neareštuotas.
Du tyrimai
Generalinė prokurorė dėl G. Palucko neliečiamybės į Seimą kreipėsi praėjusią savaitę.
Reaguodamas į tai, politikas susistabdė narystę Socialdemokratų partijoje ir pranešė atsisakysiąs imuniteto supaprastinta tvarka.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo pernai pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba po žurnalistinių tyrimų apie politiko praeitį.
„Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ informacija parodė, kad G. Paluckas įsigijo ir vadovavo bendrovei „Sagerta“, kuriai buvo suteikta 180 tūkst. eurų nežinomos kilmės negrąžintų paskolų.
Taip pat kelti klausimai dėl politiko būsto Vilniuje, Trinapolio gatvėje, įsigijimo už 223 tūkst. eurų.
Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kreditinio sukčiavimo. Jis pradėtas „Laisvės TV“ ir „Sienai“ pranešus apie tuometinio premjero įmonei „Garnis“ suteiktą lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Teisėsaugai pradėjus šiuos tyrimus, G. Paluckas pernai rugpjūtį pasitraukė iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų, bet liko partijoje ir Seime.
