Šalies ūkininkai ieško būdų, kaip mažinti klimato kaitos poveikį, ūkininkavimo sąnaudas. Ūkininkai ryžtasi keisti tradicinį ūkininkavimą į neariminį ar tiesioginės sėjos – plotai didėja, taupomos sąnaudos, sunaudojama mažiau degalų, trąšų. Tačiau mokslininkai įspėja, kad norint ūkininkauti moderniai, reikia agronomijos žinių, sudėtingos technikos ir kantrybės laukiant rezultato.
Dvidešimt šešių hektarų laukui apsėti pupomis pakaks trijų valandų ir sėjamoji važiuos į kitą lauką. Pernai čia augo žieminiai kviečiai, žiemą tarpiniai pasėliai. Ekspertai ir ūkininkai, stebintys, kaip vyksta sėja Augusto Macevičiaus ūkyje, Šakių rajone, sako, kad tiesioginės sėjos technologija teisinga, pupos šešių centimetrų gylyje.
Jis su tėvais dirba daugiau nei 500 hektarų žemės, augina kviečius, rapsus, vikius, kanapes, šakninius ridikus, soją. Didžiausias dėmesys – dirvožemio kokybei gerinti.
„Tiesioginė sėja yra, kai pravažiavus po sėjos ant dirvos paviršiaus lieka ne mažiau 50 procentų augalinių liekanų. Ir paviršius 50 procentų turi būti nejudintas, toks juostinis žemės dirbimas. Čia jis gal tik 5–10 procentų judina“, – pasakoja Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras.
Taip pažangiai ūkininkaujant, kas dabar labai svarbu, sutaupoma, naudojama mažiau degalų, trąšų, lieka laiko ir laisvalaikiui. Bet reikia spęsti ir kylančias problemas.
„Tu įsileidi gamtą, kartais ji įžengia per giliai į tavo kiemą. Tai graužikai, pelės, šliužai, tai vieni iš blogųjų dalykų, kurie apkarpo tavo derlių“, – teigia ūkininkas A. Macevičius.
Pasak ūkininkų, neariminė žemdirbystė, kur nenaudojamas plūgas, ir tiesioginė sėja tausoja dirvožemį, mažina klimato kaitą.
„Sutaupom laiko, aišku, mažiau reikia tą žemę krutinti, šiek tiek degalų sutaupom, bet svarbiausia, kad dirvožemis yra sveikesnis“, – sako Jurbarko rajono ūkininkas Egidijus Giedraitis.
„Taupumo vardan mes, suvalkiečiai, taupom kurą, sąnaudas, resursus. Įsigyti techniką, tai irgi investicijos“, – tikina Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas Sigutis Jundulas.
Ūkininkai pripažįsta – pradėjus taikyti pažangias technologijas, derlius pirmais ir antrais metais būna mažesnis. Ne paskutinėje vietoje ir gaunama parama.
„Realiai aštuoni metai be plūgo. Jeigu reikėtų pirkti iš savų pinigų, būtų skausminga, bet kai galima buvo pasinaudoti parama būtent sėjamajai nusipirkti, kodėl gi ne?“ – sako Jonavos rajono ūkininkas Aidas Garnys.
„Nacionalinės mokėjimo agentūros programa yra, įsipareigoji sumažinti kurą 30 procentų, trąšų 20 procentų ir tada gauni rimtą paramą. Jie penkis metus mažiau naudoji kuro ir trąšų“, – teigia S. Jundulas.
Tačiau siekiant pažangiai ūkininkauti būtinos žinios, sako mokslininkai, todėl ne visi tam ryžtasi. Neariminė žemdirbystė turėtų būti taikoma kartu su kitomis priemonėmis – privalu naudoti sertifikuotą sėklą, laikytis sėjomainos, atsižvelgti į dirvožemio tipą.
„Reikia, aš sakyčiau netgi agronominio išsilavinimo jau tada, tai yra vienas iš stabdžių. Aišku, dar yra baimių visokių, reikia ir sudėtingos technikos. Priežasčių yra ir rimtų, bet tie, kas pabando, turi žinių ar kas konsultuoja, ta technologija pasiteisino“, – sako Žemės ūkio akademijos dėstytojas, profesorius Vaclovas Bogužas.
Remiantis statistika, neariminės žemdirbystės plotai užima daugiau nei pusantro milijono hektarų, tiesioginė sėja taikoma dviejų šimtų hektarų plotuose. Lietuva siekia, kad iki 2030-ųjų tiesioginės sėjomainos plotų būtų bent šešis kartus daugiau.
