Lietuvoje

2019.10.21 13:05

Ugniagesių vadovas apie galimą Alytaus gaisro žalą ugniagesių sveikatai: nemanau, kad kas nors tuo rizikuotų

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.21 13:05

Vos paskirtą naująjį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovą Saulių Greičių pasitiko iššūkiai – didžiulis gaisras Alytuje, o ugniagesiai žada protestus. Paklaustas, ar esamomis sąlygomis yra užtikrinamas ugniagesių saugumas, pašnekovas sako nemanantis, kad kas nors rizikuotų kitų žmonių sveikata.

– Kokia yra naujausia informacija dėl gaisro Alytuje?

– Gaisras yra lokalizuotas, o ugnies atsinaujinimo galimybė arti nulio. Didžiausia problema ta, kad nukrito betoninės lubos, prispaudusios kelių metrų smilkstančių padangų sluoksnį. Tai nėra atviro gaisro židinys, bet smilkimas gali vykti gana ilgą laiką. Šiuo atveju visas procesas priklausys nuo to, kaip greitai pavyks nuimti šias plokštes nuo viršaus.

Sunkiosios technikos įvedimą ypač apsunkina po pastatu esantis rūsys ir apgriuvusios jo konstrukcijos. Šiuo metu į pastatą gali įeiti ir statybų ekspertai, teikiantys konsultacijas apie tai, kurias pertvaras galima griauti. Jei tai pavyks sėkmingai padaryti, reikalai labai sparčiai pajudės. Sudėtingiausia tai, kad gaisras vyksta milžiniško pastato viduryje ir patekimas prie jo yra labai apsunkintas.

– Kalbama, kad pastatas buvo apleistas, o priešgaisrinės apsaugos reikalavimų jame nesilaikoma?

– Dabar nenorėčiau pateikti konkrečių atsakymų. Kaip tik šiuo metu ekspertai ieško gaisro priežasčių, o jas nustačius bus galima pateikti konkretesnes išvadas.

Daugmaž pagrindinėje gaisro gesinimo zonoje veikė apie dešimt juridinių asmenų, kuriems buvo nustatyti įvairūs pažeidimai ir duodami nurodymai juos ištaisyti, tačiau nežinant, kurioje vietoje ir dėl kokių priežasčių kilo gaisras, labai sunku pateikti kokias nors išvadas. Žinoma, situacija apsunkina tai, kad pastatas yra didelis, dalis patalpų nenaudojama, yra ir apleistų vietų, neužtikrintas saugumas. Dėl to labai sunku prognozuoti, kas ten galėjo pakliūti ir kaip galėjo kilti gaisras.

– Alytuje dirba labai daug ugniagesių ir premjeras ragina visas susijusias institucijas ir toliau užtikrinti, kad ugniagesiams ir kitiems jo padarinius šalinantiems žmonėms būtų suteikta visa reikiama įranga ir užtikrintos saugios darbo sąlygos. Kai kurie ugniagesiai sako, kad per parą iškvėpuoja po dvidešimt deguonies balionų, o tai yra ta norma, kai ugniagesiai turi tikrintis sveikatą. Jums žinoma tokia informacija?

– Dėl dvidešimt balionų aš tikrai drįsčiau abejoti. Tokia informacija man nėra žinoma. Šiuo atveju maksimalus skaičius, kurį aš žinau, yra apie dešimt balionų. Labai apmaudu, kad kažkas gaisro gesinimo sąskaita bando išgarsėti. Man jau teko atsakinėti į įvairius klausimus apie sugedusią techniką ir benzino trūkumą, todėl noriu pasakyti, kad nė vienai sekundei gaisro gesinimas nebuvo sustojęs. Noriu padėkoti miesto rajonų vadovams, kurie ypač padėjo ir paskelbus ekstremalią padėtį tiekė kurą ir maistą. Tai, ką kalbate apie trūkstamus balionus, tai pajėgų tikrai turime.

– Netrūksta, tiesiog ugniagesiai jų labai daug iškvėpuoja, o tai – žalinga sveikatai.

– Žmonės nustatyta tvarka yra keičiami, jiems sudaromos pertraukėlės ir užtikrinamas maitinimas. Aš buvau ten ir vakar nuvažiavęs, ir šiandien tikriausiai nuvažiuosiu. Gesinimo procesas vyksta, turime rezervinę techniką, yra numatyti visi scenarijai. Šeštadienį į sveikatos priežiūros įstaigas nebuvo kreipęsis nė vienas asmuo dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, kuriuos būtų galima sieti su gaisru. Per savaitgalį buvo berods keturi žmonės, kurie kreipėsi dėl vienokių ar kitokių sutrikimų. Be abejo, bet kuris buvimas dūmuose yra kenksmingas, kaip ir rūkymas.

– Bet ar kaip nors specialiai bus tikrinama ugniagesių sveikata? Kai kurie išdirbę pamainą ugniagesiai dar ir eina savanoriauti. Žinoma, tai yra jų pasirinkimas. Ar jūs galite užtikrinti, kad ugniagesių sveikatai nėra kenkiama?

– Aš pats po užgesintas patalpas vaikščiojau be respiratoriaus, nes ten tikrai nėra dūmų. Visi, einantys į uždūmintas patalpas, naudojo kvėpavimo organų apsaugos aparatus. Kalbant apie deguonies balionus, kurie yra pildomi vietoje, jiems yra skirti registracijos žurnalai. Tikrai nemanau, kad kas nors, turėdamas rezervines pajėgas, rizikuotų žmonių sveikata ir ką nors klastotų. Man tai būtų nesuvokiama.

– Jūsų supratimu, pajėgų pakanka?

– Tikrai pakanka. Mes turime gerokai daugiau pajėgų. Kaip ir sakiau, gaisras vyksta pastato centre, todėl mes net negalime visų jų panaudoti. Šiuo atveju versti vieną ar kitą dirbti viršijant normas būtų beprotybė. Mano žiniomis, tokių atvejų nėra. Jeigu toks klausimas yra, aš dar pasitikslinsiu, bet nė vienas iš tų klausimų apie techniką ir pajėgumus, dėl kurių teiravosi politikai, nepasitvirtino.

– Ugniagesiai žada protestus. Ugniagesiai ir Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga abejoja vykdomos sistemos reorganizacijos ekonomine nauda. Alytaus atveju jie sako, kad nepagalvota apie tai, jog Alytus yra pramonės miestas ir ugniagesių skaičius paskaičiuotas tik pagal gyventojų skaičių. Kokią viziją jūs matote čia? Reorganizacija pasiteisina ar ne?

– Reorganizacija buvo įvykdyta prieš man ateinant, bet aš jau esu susipažinęs su jos rezultatais. Galiu pasakyti, kad Alytuje nebuvo sumažintas nė vieno ugniagesio etatas. Buvo centralizuotos bendros administravimo funkcijos, kam aš tikrai labai pritarčiau. Kalbant apie reorganizavimo naudą, be abejo, nebuvo panaikinti šimtai etatų, tačiau sumažinus darbuotojų skaičių, centralizavus funkcijas, ekonominė nauda yra matoma. Kadangi buvo išmokėtos išeitinės, ji pradės jaustis tik dabar. Manau, kad reorganizacija situacijos tikrai nepablogino. Taip, mes turime problemą su ugniagesių komplektacijomis. Ši problema sprendžiama į pavojingesnius ir rimtesnius gaisrus siunčiant papildomas pajėgus, kas ir įvyko Alytaus atveju.

– Tačiau stabdyti reorganizacijos neplanuojate?

– Centralizavimo dalis jau yra praėjusi. Manau, jog tam tikra reorganizacija ir toliau bus vykdoma. Bus svarstoma, kaip optimizuoti valdymą, bet svarstymų mažinti ugniagesių skaičių nebuvo net ir prieš man tampant ar tapus direktoriumi. Problema yra dėl mūsų bendradarbiavimo su savivaldybių priešgaisrinėmis tarnybomis.

– Savivaldybių ugniagesiai dabar žada protestus dėl prasto finansavimo. Jūs turbūt žinote situaciją su praėjusiu ministru, kai sakė, kad ir vienų kelnių turėtų pakakti – neretai kalbama apie gana buitinius dalykus.

– Situacija dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų man yra gana gerai žinoma. Mes šiandien Lietuvoje turime turbūt 52 juridinius vienetus, dalyvaujančius gaisrų gesinime: Priešgaisrinės apsaugos departamentas su valdybomis ir 51 savivaldybių priešgaisrinė tarnyba. Lėšos yra paskaičiuotos ugniagesių atlyginimams, technikos, patalpų išlaikymui ir pan. Kokie yra nustatyti atlyginimai vadovams ar ugniagesiams, mes neturime jokių priemonių kontroliuoti. Kalbant apie pajėgų valdymą, šiuo metu tikrai yra problemų. Vidaus reikalų ministerija ir toliau tęsia darbą su prieš man tampant direktoriumi sudaryta darbo grupe. Aš irgi susipažinau su jau svarstytais klausimais, kiek galėjau. Šis klausimas tikrai reikalauja didesnės diskusijos, nes tai nėra vien mūsų departamento klausimas.

– Jūs pažymėjote, kad reikia siekti vieningo standarto rengiant pareigūnus darbui. Kaip jūs žadate tai pasiekti?

– Šiuo metu, kiek esu susipažinęs su darbo grupėje sprendžiamais klausimais, vienas iš siūlymų yra, kad tiek ugniagesių, tiek ir savanorių mokymas vyktų centralizuotai per Priešgaisrinės apsaugos departamento padalinius arba Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Turime suprasti, kad skirtingiems juridiniams vienetams visų tų sąlygų negalime užtikrinti. Čia yra ne Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kompetencijos klausimas – tam yra reikalingas politinis sprendimas.

– Galbūt po Alytaus gaisro visa valdžia atkreips daugiau dėmesio į ugniagesių situaciją, nes, kaip sakote, tam reikia politinio sprendimo?

– Šioje vietoje problemų yra ir daugiau, nes, kalbant apie kvėpavimo organų apsaugos aparatus, vėlgi, ar kiekvienas asmuo, kurio sveikata nėra tikrinta, gali juos naudoti? Nesame prieš, kad jie būtų išduoti savivaldybių ugniagesiams, bet, prieš naudodamasis bet kokią specialia įranga, žmogus turi atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus. Čia yra tikrai platesnė diskusija. Kadangi darbo grupė dirba ir analizuoja tuos klausimus, manau, jog pasiūlymai bus pateikti.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.