Genetikas iš Whiteheado instituto Kembridže, Masačiusetse, Yuanchengas Ryanas Lu ir jo kolegos sudarė vieną iš kelių mokslininkų grupių, bandžiusių „iš dalies perprogramuoti“ ląsteles į jaunesnę būseną. Po septynerių intensyvaus darbo metų jų atradimas tapo pagrindu šiais metais turintiems prasidėti klinikiniams tyrimams. Tai bus lemiamas išbandymas sparčiai besivystančiai sričiai, pritraukusiai akademinio ir pramonės sektorių tyrėjus, taip pat milijardus dolerių privačių investicijų ir Silicio slėnio technologijų elito dėmesį, skelbia „Nature“.
Yra teigiančių, kad šis atradimas galėtų iš esmės pakeisti senėjimo sampratą. Jis galėtų suteikti galimybę atjauninti senstančius organus – arba, pagal drąsiausią ir optimistiškiausią versiją, visą žmogaus kūną. Dalinis ląstelių perprogramavimas taip pat žada atversti naują puslapį, tęsiant tyrimus, grįstus prieš 20 metų padarytu fundamentaliu atradimu, kad suaugusiųjų ląsteles galima perprogramuoti į embrioninėms kamieninėms ląstelėms būdingą būseną (tokios ląstelės tuomet gali vystytis į bet kurį ląstelių tipą).
Tačiau pavojai ne mažesni nei perspektyvos – pernelyg priartinus ląstelę prie kamieninės būsenos ji gali prarasti gebėjimą tinkamai funkcionuoti ir netgi tapti vėžine. „Žinome, kad ląstelėms praradus savo tapatybę, kyla tam tikri pavojai“, – sako Mayo klinikoje Ročesteryje, Minesotoje, senėjimo procesus tiriantis mokslininkas Tamiras Chandra.
2006 m. tuomet Japonijos Kioto universitete dirbęs kamieninių ląstelių biologas Shinya Yamanaka ir jo kolega nustatė, kad keturi baltymai (vėliau pavadinti Yamanakos veiksniais) gali transformuoti suaugusią ląstelę į indukuotą pluripotentinę kamieninę (iPS) ląstelę, galinčią įgauti naujų savybių.
Šis atradimas buvo laikomas proveržiu, atversiančiu kelią kamieninių ląstelių terapijoms, kurių metu iPS ląstelės, paskatintos prisiimti tam tikrą funkciją, yra sušvirkščiamos pacientui. Vasario mėnesį Japonijos reguliavimo institucijos patvirtino pirmąsias tokias iPS ląstelių terapijas, skirtas sunkiam širdies nepakankamumui ir Parkinsono ligai gydyti.
Tačiau kai kurie mokslininkai pagalvojo, kad Yamanakos veiksnius būtų galima panaudoti ir kitokiais būdais – atjauninant senstančius organus. Tačiau vis dar buvo viena problema – ląstelės kai kada galėjo virsti vėžinėmis.
Tad įvairios grupės ieškojo būdų, kaip padaryti Yamanakos veiksnius saugius.
Y. R. Lu ir kiti nusprendė pašalinti vieną iš veiksnių – baltymą c-Myc – kurio didesnis kiekis gali sukelti vėžį. Vieno tyrimo metu mokslininkai įvedė tris likusius baltymus į senų pelių organizmo ląsteles. „Sąžiningai sakant, mes sušvirkštėme pelėms injekcijas ir manėme, kad jos nugaiš“, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir San Diege, Kalifornijoje, įsikūrusios biotechnologijų įmonės „Rejuvenate Bio“ mokslo direktorius Noah Davidsohnas.
Tačiau praėjo keletas mėnesių, o navikai nesusiformavo. Priešingai, pagerėjo keletas pelių sveikatos rodiklių ir jos gyveno ilgiau nei jų neperprogramuotos bendraamžės.
Tad dabar, tikėtina, kad Bostone, Masačiusetse, įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Life Biosciences“, kurią įkūrė Y. R. Lu, pirmoji išbandys dalinį ląstelių perprogramavimą žmonėms. Mokslininkai siekia sušvirkšti tris Yamanakos veiksnius (be c-Myc) į vieną akį žmonėms, kuriems dėl glaukomos yra pažeisti tinklainės nervai.
Tačiau, pasak Australijos akių tyrimų centro Melburne neurobiologo Pete`o Williamso, iš pirminio tyrimo gali būti sunku nustatyti, ar gydymas veikia. Nustatyti veiksmingiausią gydymo dozę gali būti sudėtinga, tuo labiau, kad tyrimas yra skirtas tik saugumui įvertinti, kaip paprastai būna pirmųjų klinikinių tyrimų atveju. Be to, sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar nervų augimo atkūrimas akyje laikytinas senėjimo lėtinimu.
