Lietuvoje

2019.06.29 17:01

Eitynėse „Už lygybę“ – ir Rusijos trispalvė

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2019.06.29 17:01

Vaivorykštinių vėliavų ir Lietuvos trispalvių jūroje Jonas Danilovas stovėjo vienas. Laikydamas aukštai iškeltą Rusijos vėliavą, jis traukė praeivių žvilgsnius ir kamerų objektyvus, o ranką jam rimtais veidais spaudė „Baltic Pride“ eitynių dalyviai.

Tačiau netrukus prie jo prisijungė keletas asmenų, o prie jų ėmė burtis dar daugiau žmonių. J. Danilovas nebuvo vienišas protestuotojas – jis padėjo organizuoti kasmetinę Rusijos LGBT+ bendruomenės narių grupės išvyką į Baltijos šalis, kur gali rasti saugią vietą saviraiškai.

„Bandėme suorganizuoti „Pride“ eiseną Kaliningrade, tačiau kazokai grasino mus užpulti, todėl planus atšaukėme“, – kalbėjo Oksana (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) iš Kaliningrado. „Čia tvyro laisvės jausmas“, – pridūrė jos draugė Tania, į Vilnių per Stambulą atvykusi iš Taganrogo prie Azovo jūros. Baimindamasi galimo persekiojimo, ji taip pat nepanoro atskleisti savo vardo.

Minint pasaulinį „Pride“ mėnesį, birželio 8 d. Vilniuje surengtose „Baltic Pride“ eitynėse, kurios pritraukė apie 10 tūkst. žmonių, dalyvavo ir Rusijos LGBT+ bendruomenės nariai, pasinaudoję proga surengti savo demonstraciją.

Kartu su minia žygiuodama Vilniaus gatvėmis, kiek daugiau nei dešimties žmonių grupė demonstravo Rusijos vėliavą ir plakatus, smerkiančius R. Kadyrovą ir V. Putiną.

Anot eisenos dalyvių, Rusijoje tokia demonstracija būtų neįmanoma dėl galimų smurto protrūkių.

 „Baltijos šalys mums daug padėjo“, – kalbėjo gydytojas ir žmonių teisių aktyvistas iš Sankt Peterburgo Piotras Voskresenskis. Jo teigimu, Lietuva buvo pirmoji šalis, suteikusi prieglobstį persekiojamai Čečėnijos LGBT+ bendruomenei.

„Čečėnijos respublikoje vyksta genocidas, kituose regionuose taip pat žudomi homoseksualūs asmenys, o policija šiuos nusikaltimus dangsto“, – kalbėjo P. Voskresenskis.

Pasak Oksanos iš Kaliningrado, didžiausia problema yra ne sistemingai vykdomos represijos, o policijos ir valdžios abejingumas prieš LGBT+ bendruomenę protestuojančių asmenų vykdomiems nusikaltimams.

Tačiau, anot P. Voskresenskio, daugiausia protestuojančių prieš LGBT+ bendruomenę Rusijoje yra ultradešinieji, kuriuos dabar pilnai kontroliuoja Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).

„Maždaug prieš ketverius metus Sankt Peterburge vyko demonstracija, kurioje dalyvavo apie 50 žmonių“, – pasakojo P. Voskresenskis. Kadangi eisena vyko tą pačią dieną, kaip ir Europos Komisijos organizuota konferencija, Rusija „nenorėjo sukelti tarptautinio skandalo“.

„Tada mūsų neužpuolė nė vienas ultradešinysis“, – kalbėjo vyras, iliustruodamas, kad juos kontroliuoja FSB.

Prieglobstis Lietuvoje

Lietuvos gėjų lyga (LGL), rengusi „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje, LRT English komentare nurodė, kad, nepaisant „glaudžių santykių“ su Rusijos LGBT+ organizacijomis, „negalime įvardyti organizacijų pavadinimų ar aktyvistų pavardžių, kadangi šą informaciją Rusijos tarnybos gali panaudoti prieš savo piliečius“.

Tačiau LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė minėjo, kad bendradarbiauja su viena organizacija Sankt Peterburge ir ne pelno organizacija „Russian LGBT Network“.

Lietuva buvo pirmoji šalis, 2017 m. persekiojamiems Čečėnijos LGBT+ bendruomenės nariams suteikusi prieglobstį. Anot LGL, siekdami padėti dviem į Lietuvą atvykusiems bėgliams, jie bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija (URM).

URM komentare LRT English nurodė, kad ministerija „palaiko dialogą su Rusijos nevyriausybinėmis organizacijomis, aktyviai pasisako įvairiuose tarptautiniuose formatuose dėl LGBT+ asmenų persekiojimo Rusijoje“.

„Lietuva kartu su grupe kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių inicijavo Maskvos mechanizmą prieš Rusiją dėl LGBT+ asmenų persekiojimo Čečėnijoje“.

1991 m. priimtas ESBO Maskvos mechanizmas (angl. Moscow Mechanism) suteikia galimybę į šalis nares siųsti žmonių teisių ekspertus, reaguojant i galimus žmogaus teisių pažeidimus.

„Džiaugiamės, kad aktyvistai iš Rusijos turi galimybę teise į taikius susirinkimus pasinaudoti bent Lietuvoje“, – kalbėjo E. Kuktoraitė.

Rusijos LGBT+ bendruomenė – jungiamasis mažumų tiltas Baltijos šalyse

Pasak P. Voskresenskio, į Baltijos šalis atvykstanti Rusijos LGBT+ bendruomenės narių grupė suteikia retą galimybę tiek vietinėms rusakalbėms mažumoms, tiek Rusijos piliečiams užmegzti ryšį su vietos gyventojų bendruomene.

Kaip teigia P. Voskresenskis, rusakalbės LGBT+ bendruomenės nariai Baltijos šalyse patiria dvigubą diskriminaciją.

„Jie susilaukia agresijos ne tik iš savo pačių rusakalbės bendruomenės, kuri yra konservatyvesnių pažiūrų nei vietiniai žmonės, bet ir iš Baltijos šalių visuomenės, kurioje yra diskriminuojami dėl to, kad yra rusakalbiai“, – LRT English kalbėjo P. Voskresenskis, išvadas darydamas iš pokalbių su bendruomenės nariais ir atsižvelgdamas į vietinį politinį diskursą.

Anot vyro, problemos slypi valdžioje, bet taip pat ir pačioje rusakalbių bendruomenėje. Neigiamas nuotaikas gali išnaudoti ir Kremlius, panašiai, kaip Ukrainos atveju.

Todėl „yra svarbu, kad (rusakalbių bendruomenė) turėtų savo balsą ir pasikeistų jų santykis su vietos bendruomene“, – kalbėjo P. Voskresenskis.

Jis mano, kad rusų ir rusakalbių grupė, žygiuojanti Vilniaus gatvėmis, suteikė vieną iš nedaugelio galimybių dialogui tarp Rusijos piliečių, Rusijos mažumų, ir Baltijos šalių piliečių.

Rusijos trispalvė – „prieštaringas klausimas“

Birželio 8 d. eitynėse „Už lygybę“ J. Danilovas stovėjo rankose laikydamas Rusijos trispalvę. Tarp vaivorykštinių „Baltic Pride“ vėliavų, rusiški politiniai šūkiai, plakatai ir Rusijos vėliava daugeliui Baltijos šalių piliečių ir Rusijos bendruomenės narių kėlė asociacijas su represijomis.

Tačiau kaip teigė J. Danilovas – rusakalbis iš Klaipėdos, padėjęs organizuoti rusų grupės dalyvavimą eisenoje – tikslas buvo parodyti, kad Rusija yra kur kas daugiau nei vien Kremlius.

„Deja, vėliava tapo prieštaringu klausimu“; Vilniuje buvo politinių Rusijos politinių pabėgėlių, kurie „atsisakė su mumis dalyvauti eitynėse manydami, jog Rusijos valdžia per daug sutepė mūsų šalies vėliavą“, – kalbėjo J. Danilovas.

Jis pabrėžė, kad jų būryje žygiavo ne tik rusai, bet ir vietiniai rusakalbiai, pavyzdžiui, vienos Vilniaus mokyklos rusų kalbos mokytojas.

„Iš pradžių į „Baltic Pride“ tiesiog norėjau atsivežti draugus iš Kaliningrado. Bet Lietuva kažkuriam neišdavė vizos, o kažkas išsigando draugų ir artimųjų reakcijos“, – pasakojo J. Danilovas.

URM konkrečių atvejų dėl vizos nesuteikimo nekomentavo, o LGL tokios informacijos sakė neturinti.

Anot P. Voskresenskio, žygiavusio šalia J. Danilovo, kontroversiškas vadinamasis „gėjų propagandos“ įstatymas Rusijoje jų bendruomenę nustūmė pogrindin. „Jų atsisako nuomininkai, juos atsisako aptarnauti parduotuvėse, – kalbėjo P. Voskresenskis. – Dabar žmonės tiesiog bijo. Rusiją kausto baimė.“

Anot vyro, „kai kurie žmonės paprasčiausiai gyvena socialiniame gete“ ir izoliuojasi, kad apsisaugotų.

„Paradoksalu, kad šiuo metu Rusijos propagandos mašina nukreipta į Ukrainą, todėl homoseksualų bendruomenė gali burtis, kartais net nesusilaukdama jokių neigiamų padarinių“, – LRT English sakė P. Voskresenskis.

Visgi už tokius susibūrimus demonstrantams gali grėsti tūkstančių dolerių baudos, kas, anot P. Voskresenskio bendražygės, būtų „asmeninė katastrofa“, kurios jie neišgalėtų.

„Rusijos režimas – labai nepastovus“, – LRT English nuogąstavo vyras.