LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mano pasas meluoja“ Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė sako, kad cholesterolis – tai mūsų gyvenimo palydovas, kurio vienu metu gali būti per daug, o gali būti ir per mažai. „Blogiausia sakyti, kad reikia išnaikinti cholesterolį iki nulio. To neįmanoma padaryti. Mes tik turime mažinti jo perteklių“, – sako ji.
Jei vis nerimsti, sportuoji, tai būsi sveikas kaip ridikas? Tokio klausimo neretai sulaukia gydytojai.
Apie cholesterolį daug kalbama todėl, kad šis, anot gydytojos, yra vienas iš širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Ne pagrindinis, ne vienintelis, bet vienas iš daugelio.
„Mes turime žinoti, kad cholesterolio organizmui reikia, bet jo neturi būti per daug, – pabrėžia kardiologė. – Beje, cholesterolis nebūtinai didėja su amžiumi. Šiuo metu turime daug duomenų, rodančių, kad jo padidėjimas gali būti paveldėtas, įgimtas ar padidėjęs nuo pat vaikystės, jaunystės. Tad ne visada cholesterolio galime prisivalgyti su maistu.“
Padidėjusio cholesterolio, pasakoja Ž. Petrulionienė, žmogus nejunta. Gydytoja rekomenduoja visiems žmonėms bent kartą gyvenime atlikti lipidogramos tyrimą.
„Šiuo tyrimu daktaras pakomentuos keturis lipidogramos skaičius: koks bendras ir koks blogasis cholesterolis, koks gerasis cholesterolis ir kokie trigliceridai. Kiekvienas save mylintis ir gerbiantis žmogus turėtų tą žinoti“, – pataria Santaros klinikų gydytoja.
Taip pat reikia žinoti, įsitikinusi pašnekovė, kokia turi būti cholesterolio norma. O ji, pasirodo, yra ne pagal amžių, o pagal lydinčias ligas ir riziką.
„Jei pacientui diagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, tai cholesterolio norma labai žema. O jei širdies kraujagyslių ligų nėra, norma žymiai didesnė, – aiškina profesorė. – Plačiau apie tas normas gali pasakyti šeimos gydytojai.“
Kokio ne medikamentinės priemonės galėtų padėti sumažinti cholesterolio kiekį, jei šis viršija leistiną norma? Gydytoja visų pirma pataria atkreipti dėmesį į mitybą.
„Reikia vartoti mažiau gyvūninės kilmės riebalų. Taip pat mityboje mažinkime sočiųjų riebalų kiekį. Patariu rinktis produktus, žiūrėti jų etiketėse, kuriuose būtų kuo mažiau sočiųjų riebalų, o kuo daugiau – polinesočiųjų. Taip pat vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Žinoma, reikia nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, normalaus kūno masės indekso palaikymo“, – patarimais dalinasi laidos viešnia.
Riebiose žuvyse yra polinesočiųjų riebalų. Gydytoja pataria rinktis mažiau gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų turinčius produktus, o daugiau jūrinės kilmės polinesočiųjų riebalų turintį maistą.
Sūriai – puikus produktas. Juos valgant su saiku, tikina gydytoja kardiologė, sveikatai tikrai nepakenks. „Jei sūrius valgysime dideliais kiekiais, tai gausime daug sočiųjų riebalų“, – įspėja Ž. Petrulionienė.
Pasak gydytojos, antsvoris ir cholesterolis yra susiję. O taip pat – ir stresas.
„Stresas ir neigiamos emocijos taip pat turi įtakos cholesterolio kiekiui, – akcentuoja kardiologė. – Visos neigiamos emocijos išbalansuoja organizmą ir kraujo rodiklius.“
Cholesterolį žmogaus organizme gamina kepenys. Jo, dar kartą kartoja gydytoja, mūsų organizme privalo būti.
„Cholesterolį be sustojimo gamina kepenys mūsų organizmo reikmėms. Daugiausiai – naktį. Cholesterolio reikia daug kam: smegenims, ląstelių membranoms, tulžies rūgštims, įvairiausiems hormonams. Blogiausia sakyti, kad reikia išnaikinti cholesterolį iki nulio.
To neįmanoma padaryti. Mes tik turime mažinti jo perteklių. Jei kalbėtume apie veganus, tai jie cholesterolį gauna ne iš maisto. Jiems jį pagamina jau minėtos kepenys“, – tvirtina Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Visas pokalbis su gydytoja apie cholesterolį – laidos „Mano pasas meluoja“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
